Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo pataisą, kuria dirbtinio apvaisinimo sąvoka keičiama į pagalbinio apvaisinimo, taip pat nustatomą, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas pagalbinis apvaisinimas būtų apibrėžiamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Šiuo metu Civilinis kodeksas nustato kad „dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoja kiti įstatymai“. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustatų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pataisą inicijuojantis socialdemokratas Juras Požela sako, jog Seime nesusitariant dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tokios Civilinio kodekso pataisos leistų nevaisingoms šeimoms bandant susilaukti vaiko pasinaudoti valstybės parama.
Kol nėra Pagalbinio įstatymo projekto, šių procedūrų negali finansuoti Valstybinės ligonių kasos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitiems metams pagalbinio apvaisinimo procedūros apmokėti numatyta 868 tūkst. 860 eurų. Kaip teigiama pataisos aiškinamajame rašte, nurodytos pinigų sumos turėtų užtekti 350–370 porų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą.
„50 tūkstančių nevaisingų porų, negalinčių sau leisti pagalbinio apvaisinimo procedūros vis dar laukia savo šanso tik todėl, kad Seime svarstant 300 lapų apimties išvadas vyksta nuolatiniai ginčai ir nesutarimai, kai tereikia pakeisti vieną kodekso straipsnį“, – Sveikatos reikalų komiteto narys J.Požela cituojamas jo biuro išplatintame pranešime.
Dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo parlamente diskutuojama jau nebe pirma kadencija, bet įstatymas vis nepriimamas. Šiuo metu projektas svarstomas Seimo komitetuose.
Dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo parlamente diskutuojama jau nebe pirma kadencija, bet įstatymas vis nepriimamas.
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.
Kita pusė argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu nėštumu.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
