Dovilė Joneliūnienė: COVID-19 skiepų sulauksite, bet ar skiepysitės?

Kol dalis Lietuvos gyventojų masiškai izoliuojasi namuose, o susirgimų skaičius vėl auga, skiepų šalininkai įsitikinę, kad vis vien virusu turėsime persirgti visi, o skiepas nuo COVID-19 tėra dar vienas visuomenės žalojimo, naikinimo būdas. Esate pasiruošę susinaikinti ar visgi rizikuosite išsaugoti labiausiai viruso pažeidžiamus asmenis?
Medikai
Medikai / 123RF.com nuotr.

Sudaryta pirmoji sutartis dėl vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) įsigijimo. Pagal ją Lietuva gaus kiek daugiau nei 1,8 milijono vakcinų dozių. Tokią sutartį rugpjūčio 27 d., sudarė Europos Komisija (EK) su farmacijos milžine „AstraZeneca“. Lietuva dalyvauja šiame susitarime ir sulauks vakcinos nuo šio viruso, jei tik šios vakcinos klinikiniai tyrimai bus sėkmingi ir kai tik ji bus pagaminta.

Atsakykite sau sąžiningai – ar skiepytumėtės šiandien, jei skiepas nuo COVID-19 jau būtų jau Lietuvoje?

Atsakykite sau sąžiningai – ar skiepytumėtės šiandien, jei skiepas nuo COVID-19 jau būtų jau Lietuvoje? Esu įsitikinusi, kad dalis visuomenės, ypač jaunų žmonių, numotų ranka, argumentuodami, kad šis virusas tėra dar viena gripo atmaina, o eksperimentuoti su savo organizmu nėra tikslo, juk persirgti turėsime visi. Kaip jums šis argumentas?

Jei galvojate tik apie save – jis stiprus, galbūt net įtikinantis, tačiau jei nesisuktumėte tik aplink savo ašį ir įvertintumėte aplinką – šeimoje ir visuomenėje yra itin daug pažeidžiamų žmonių – tiek gripui, tiek COVID-19. Mūsų seneliai, dėdės, tetos, silpną imunitetą turintys, sergantys lėtinėmis ligomis jauni žmonės – juk nusipelno mūsų palaikymo?

Taip, galime juos uždaryti ir saugoti namuose, bet virusas yra ir cirkuliuos visuomenėje, jis neišnyks, todėl visų piliečių pareiga yra saugoti ne tik save, bet ir pažeidžiamus asmenis.

Sakysite – vis vien turėsime visi persirgti ir įgyti kolektyvinį imunitetą įsileisdami ligą į savo namus? Galbūt ir taip, tačiau vėlgi tuomet paklauskite savęs – ar tai nebus per didelė kaina tiems, kuriems liga gali būti pernelyg pavojinga?

Galbūt iki tol, kol bus išrastas ir patvirtintas skiepas, tikrai spėsime persirgti beveik visi, tačiau šiandien keliu klausimą apie skiepus, nes man smalsi visuomenės nuomonė ir požiūris. Kai galvojame ne tik apie save, bet ir kitus – kokių veiksmų imamės?

Kad ir vienas iš pavyzdžių – kai dauguma Lietuvos grupių, dainininkų organizuoja koncertus, o Seimas leidžia didinti renginių dalyvių skaičių, Egidijus Dragūnas savo koncertą atšaukia dėl prevencijos. Man šis pavyzdys yra pagirtinas. Suprantu, kad vasarą yra didžiausia ir geriausia galimybė uždirbti mūsų scenos žvaigždėms, bet kartais tai gali kainuoti pernelyg daug.

„Kitokių pasikalbėjimų“ nuotr. /Egidijus Dragūnas-Sel ir Mantas Katleris
„Kitokių pasikalbėjimų“ nuotr. /Egidijus Dragūnas-Sel ir Mantas Katleris

Šiuo metu kuriama apie 170 vakcinų pasaulyje

Lietuvos Vyriausybė nusprendė į išankstinės sutarties nuostatas įtraukti vakcinų kiekį, reikalingą 70 proc. Lietuvos populiacijos. Priimant šį sprendimą, atsižvelgta į medikų rekomendacijas, kad toks vakcinos kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Naujausiais duomenimis, kuriuos skelbia „The Telegraph“ naujienos, nuo to laiko, kai virusas atsirado sausio mėnesį, šiuo metu pasaulyje kuriama apie 170 vakcinų, 15 iš jų jau išbandytos su žmonėmis.

Rusijos atstovai teigia pagaminę pirmąją pasaulyje koronaviruso vakciną, tačiau mokslininkai jaudinasi, kad ji nebuvo tinkamai ištirta. Oksfordo mokslininkai mano, kad būtent jie padarė proveržį ieškodami „COVID-19“ vakcinos ir gali pasiūlyti „dvigubą gynybą“ nuo viruso.

Jungtinės Karalystės vakcinų darbo grupės pirmininkė Kate Bingham sako, kad vakcinos, kuri šiuo metu yra bandoma Oksfordo universitete ir Vokietijoje, gamybą planuojama baigti šiais metais, o registruoti ir pristatyti – 2021-aisiais.

Pradiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 1077 britai, nustatė, jog vakcina sukėlė stiprų antikūnų ir T-ląstelių atsaką.

Visi Oksfordo tyrimų, paskelbtų liepos 20 d., rezultatai parodė, kad pradiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 1077 britai, nustatė, jog vakcina sukėlė stiprų antikūnų ir T-ląstelių atsaką, kuris po revakcinacijos gali dar sustiprėti. Didžioji Britanija pasirašė sandorius dėl daugiau kaip 340 milijonų koronaviruso vakcinos dozių.

Mokslininkų teigimu, šis atradimas yra perspektyvus, nes atskiri tyrimai rodo, kad antikūnai gali išnykti per kelis mėnesius, o T-ląstelės gali išlikti aktyvios ilgą laiką. Rimtų nepageidaujamų reiškinių išbandant vakciną nerasta, o nedidelį šalutinį poveikį (galvos skausmą ir trumpalaikį karščiavimą) būtų galima kontroliuoti naudojant paracetamolį.

Visas pasaulis grumiasi su virusu, o didžiausia atsakomybė tenka gydytojams ir mokslininkams. Kol vakcina bus išrasta, ištestuota ir patvirtinta, įvertinti jos šalutiniai reiškiniai, teks įveikti dar daug. Svarbiausias klausimas yra toks – ar mes būsime viruso įveikimo dalimi, kursime vieningą kovos su juo sistemą – saugosime save ir kitus, ar galvosime tik apie save?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų