„Jei jums atliktas COVID-19 PGR testas ir jis buvo neigiamas, dar nereiškia, kad iš tiesų nesate užsikrėtę“, – teigia G.Vanagas.
Kodėl? Pirmiausiai todėl, kad nėra idealių diagnostikos metodų, kurie būtų tikslūs 100 proc. Ne išimtis ir PGR testai, skirti COVID-19 diagnostikai. Teigiama, kad jų nosiaryklės ėminio jautrumas yra apie 70 proc., o specifiškumas siekia beveik 100 proc.
Taigi ką rodo šie diagnostikos metodo rodikliai?
„Jautrumas rodo diagnostikos metodo tikslumą, kai tiriami sergantys asmenys, o specifiškumas rodo diagnostikos metodo tikslumą, jei tiriami sveiki, neužsikrėtę žmonės.
Pateiksiu pavyzdį. Šiuo metu Lietuvoje atlikta apie 30 108 testus, iš kurių 912 buvo teigiami. Žinant testo jautrumą, galime teigti, kad tie 912 diagnozuotų atvejų sudaro tik 70 proc. visų tirtų sergančiųjų.
Taigi tikrasis sergančiųjų skaičius (iš tirtų asmenų) turėtų būti apie 1303 asmenis, t.y. yra dar 391 asmuo, kuris galėjo būti nediagnozuotas, t.y. jis užsikrėtęs koronavirusu, bet testas to neparodė. Kadangi specifiškumas yra beveik 100 proc., tie, kuriems testas buvo teigiamas, tikrai žino, kad jie yra užsikrėtę, čia klaidos tikimybė labai maža“, – aiškina mokslininkas.
„Tai paaiškina, kodėl net išsityrusiems ir gavusiems neigiamą testo rezultatą žmonėms reikia laikytis griežtos 14 dienų saviizoliacijos. Tik taip galime apsaugoti aplinkinius nuo užkrato.
O pasibaigus saviizoliacijos laikui vis tiek reikia saugotis, kaip ir visiems kitiems, kad neužsikrėstume ir neužkrėstume kitų“, – teigia G.Vanagas.
