Draudimo bendrovė BTA šių metų sausį užfiksavo per 200 gyventojų traumų. Vidutinė žala siekia 269,54 eurus. Didžiausia žala – 1000 eurų – buvo atlyginta už rankos lūžį paslydus.
„Šių metų sausį praktiškai neturime susižalojimų dėl fejerverkų Naujųjų metų naktį, tačiau į Lietuvą atėjus žiemiškiems orams, pradėjome registruoti kaip niekad daug nutikimų dėl slidžios kelio dangos ar nelaimių mėgaujantis žiemiškomis pramogomis. Tačiau iš mūsų statistikos niekur nedingo ir traumos namuose“, – teigia bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Dominuoja paslydimai
Pasak R.Grizicko, dėl oro sąlygų šiemet sausį pagrindinės gyventojų traumos įvyko dėl paslydimų ant ledo ar sniego – tokie įvykiai sudarė bene pusę visų traumų.
„Registravome tokius įvykius, kai gyventojai paslydę ant sniego ar ledo nukrito, taip pat suklupo vedžiodami šunis. Turime atvejų, kai žmonės krito važiuodami dviračiu, slydo lipdami iš automobilio, kasdami sniegą. Taip pat buvo ne vienas atvejis, kai nelaimė įvyko nuo kalno leidžiantis rogutėmis.
Kaip žinia, snygis pridarė daug rūpesčių gyventojams, apgadino ne tik jų turtą, bet ir sužalojo – registravome nutikimą, kurio metu gyventojui ant kojos nukrito medis, taip pat ir avarijų keliuose. Visų šių įvykių pasekmės – išnarintos kojos, raiščių patempimai, lūžusios rankos, kojos, alkūnkauliai, stipinkauliai, kulkšnys, netgi žandikauliai, taip pat praskeltos galvos ir išnirę stuburo slanksteliai“, – vardija jis.
Kadangi žiema vis dar nesitraukia, o šokinėjantis termometro stulpelis važiavimo ir vaikščiojimo sąlygų nepalengvins, R.Grizickas pataria pasirūpinti tinkama avalyne su neslystančiu padu ir eiti labai atsargiai, lėtai, kojas statyti pilnu padu, taip pat palikti dviratį pavasariui, jei šio padangos nepritaikytos žiemiškiems keliams.
Traumos namuose – ne vietose stovinčios spintelės
Anot eksperto, galiojant griežtiems karantino suvaržymams, nelaimingų nutikimų netrūko ir namų aplinkoje.
„Gyventojai į mus kreipėsi dėl įvairiausių traumų: paslydus ir nukritus namie, vonioje, nukritus nuo laiptų, nusiplikius kava, kėlus siurblį ir pasitempus kaklą, apsipylus karštu aliejumi, persipjovus pirštus, naudojantis siuvimo mašina įsidūrus į pirštą, trenkus koją į spintelę ir lūžus kojos pirštui, treniruotės metu prasikirtus smakrą, griuvus ant vazos ir susipjausčius ranką, karštu vandeniu nusiplikius koją“, – vardija R.Grizickas.
Pasak jo, traumos namuose dažniausiai nutinka per neatidumą, išsiblaškymą ir skubėjimą. Ekspertas pataria nedaryti kelių darbų vienu metu: lipant laiptais nenaršyti savo išmaniajame telefone, nespardyti bei netrankyti baldų – kartais kumštelėjimas susinervinus gali baigtis ir lūžiu, kaip kad rodo traumų statistika.
Traumos namuose dažniausiai nutinka per neatidumą, išsiblaškymą ir skubėjimą.
Vaikų žaidimas, pasibaigęs akies siuvimu
R.Grizicko teigimu, metų pradžioje netrūko ir vaikų traumų – visos jos nutiko žaidžiant. Tokių nutikimų būtų įmanoma išvengti, jei žaidžiančias atžalas prižiūrėtų suaugęs asmuo, kita vertus, kartais pakanka tik nusisukti, o vaikas jau susižeidęs.
„Pavyzdžiui, turime užregistravę įvykį, kurio metu vaikas, šokinėdamas ant lovos, nukrito ir galva trenkėsi į radiatorių. Dar vienas įvykis – žaisdamas vaikas nukrito ir susimušė galvą, buvo praskeltas antakis. Kitu atveju vienas vaikas sužeidė kitą į jį mesdamas ledo gabalą – buvo prakirsta akis, kurią net teko siūti. Kiti vaikų žaidimai baigėsi išmuštais dantimis, rankos pirštų lūžiais, o čiuožinėjimo dviračių, riedučių ir riedlenčių rampomis rezultatas – kojoje atsivėrusi kirstinė žaizda, kurią taip pat teko siūti“, – sako jis.
