Kaip rašoma puslapyje dula.lt, „dula, arba gimdyvės padėjėja, – tai moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu“. Dula neteikia jokių medicininių paslaugų, tačiau padeda suteikdama gimdyvei ir jos partneriui žinias, fizinę ir emocinę pagalbą.
Gimdymas namuose dabar apibrėžtas taisyklėmis, kurių turi būti laikomasi. Daugiau skaitykite Oficialu: įsigaliojo taisyklės, kurių privalu laikytis gimdant namuose.
Ką reikia žinoti apie gimdymą namuose
- gimdyti namuose galės tos moterys, kurioms nėra nustatyta didelė nėštumo rizika ir kurios sudarys paslaugų sutartį su gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo;
- moterys, planuojančios gimdyti namuose, turės pateikti prašymą gydymo įstaigai, teikiančiai šią paslaugą. Tuo tarpu ši, įvertinusi nėščiosios sveikatos būklę ir patalpos, kur bus priimamas gimdymas, tinkamumą, pasirašys sutartį. Pagal ją nėščioji gaus konsultacijas iki gimdymo ir po jo, pagalbą gimdymo metu bei akušerio vizitus po gimdymo;
- nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turės būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti. Taip pat užtikrintas privažiavimas greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kuris per 30 minučių galėtų pervežti gimdyvę ir naujagimį į gydymo įstaigą;
- tokia paslauga nebus teikiama nėščiosioms, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio sklaidos trūkumus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą. Taip pat ir tais atvejais, kai yra nepalanki būklė dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai;
- gimdymo namuose priežiūros paslaugą galės teikti gydymo įstaigoje dirbantys akušeriai, turintys daugiau nei 2 metų darbo patirtį, atlikę ne mažiau kaip 100 gimdyvių ir naujagimių apžiūrų, priėmę virš 50 gimdymų. Taip pat jie privalo turėti pirminės akušerinės pagalbos, naujagimių gaivinimo bei naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportuoti žinias.
Su dula Lina Gabrijolavičiene kalbėjomės apie tai, kuo gimdymas namuose skiriasi nuo gimdymo ligoninėje, kaip apskritai pasiruošti gimdymui ir kokios transformacijos vyksta jo metu. Kadangi gimdymas, pasak Linos, yra daugiasluoksnis procesas, jam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Lina sako, kad gimdymas namuose visą laiką buvo leidžiamas, tačiau dabar kalba eina apie patvirtintą legalią medikų pagalbą. Visgi ji mano, kad dabar atsiradus taisyklėms, kol kas nėra ligoninės, turinčios licenciją, ar akušerės, kurios galėtų važiuoti padėti moteriai gimdyti, o kada atsiras ta „pasiūla“ – nėra aišku.
„Manau, reikėtų paklausti, kieno prioritetas gimdymo metu yra svarbiausias – ar moters, ar jai pagalbą teikiančio personalo. Savaime suprantama, kad ir personalui turi būti patogu dirbti, sudarytos orios sąlygos, tačiau laikas atsakyti į klausimą – medikams ar gimdančiai moteriai turi būti teikiamas prioritetas“, – pastebi Lina.
Kaip ji vertina patvirtintas gimdymo namuose taisykles?
Moteris sako, jog nuo kažko pradėti reikia. „Dabar taisyklės rašomos žmonių, mąstančių ligoninės gimdymo sąvokomis – tikėtina, kad praktika jas pakoreguos. Siūloma tvarka tikrai nėra pažangiausia pasaulyje, labiausiai patenkinanti šeimų poreikius ar užtikrinanti visų gerovę, bet kartu tai yra labai reikalingas žingsnis“, – sako dula.
„Gimdymas namuose“ nėra iki galo tikslus, kadangi kyla klausimas – ar aš galiu gimdyti savo namuose, o gal galiu rinktis draugės namus?
Tačiau pasak moters, esame prisirišę prie to, ką turėjome gimdymo srityje, ir taip greitai visko nepakeisime. Tarkime, gimdymą namuose priimti gali akušerė, kuri atliko ne mažiau kaip 50 gimdymo priėmimų ligoninėje. „Ką tai reiškia? Ta, kuri dirbo ne Lietuvoje, o kitose šalyse ir priimdavo gimdymus namuose, tų reikalavimų neatitiktų, nors galbūt priėmė daugiau nei penkiasdešimt gimdymų. Taip pat per tuos dvejus metus, kurie nustatyti taisyklėse, galima būtų apmokyti, kaip dirbti namuose, jeigu dvi akušerės, iš kurių viena mokinė, vaikščiotų po namus ir mokytųsi“, – teigia Lina.
Ji pastebi, kad ir apibrėžimas „gimdymas namuose“ nėra iki galo tikslus, kadangi kyla klausimas – ar aš galiu gimdyti savo namuose, o gal galiu rinktis draugės namus?
„Vietos tikrai palikta interpretacijai, tad nors taisyklės ir yra pateiktos, kaip tai atrodys realybėje, yra gana miglota“, – pastebi L.Gabrijolavičienė ir sako, kad ruoštis gimdymui reikia nepriklausomai nuo to, kur gimdysite – namuose ar ligoninėje.
– Po gimdymo ligoninėje ne viena moteris galėtų pasidalinti nesmagia patirtimi, kurią patyrė dėl medikų požiūrio ar išsakytų žodžių, šiurkštumo. Ar tai gali paskatinti vėliau rinktis gimdymą namuose dėl saugesnės aplinkos?
– Portale informuotaspasirinkimas.lt buvo atlikta apklausa šia tema. Buvo pateiktas klausimas: „Ką darytumėte kitaip, jeigu jums netiko patirtis ligoninėje?“ Didelė dalis moterų atsakė, kad gimdytų namuose, tačiau kokia būtų realybė – kitas klausimas.
Aš įžvelgiu tokią problemą – kai nėra pasirinkimo, nukenčia moteris. Sistema yra stipri ir ji prisitaiko, o ta, kuri gimdo, turi prisitaikyti prie sistemos, kuri nedirba jai. Lietuvoje paslaugos teikimo monopolis kartais pasireiškia keistomis išraiškomis.
Tarkime, ligoninės susikuria savo vidaus taisykles, neatsižvelgdamos į moterų norus ir poreikius, o jos turi pasirašyti, kad su jomis sutinka, jeigu nori ten gimdyti, o kitur gimdyti negali. Tos išraiškos nėra niekam palankios. Viena iš didžiųjų problemų ta, kad personalas, kuris prižiūri gimdymą ir teikia pagalbą, nežino, kaip moteris tai išgyvena. Daugiausia, ką daro ligoninės, apklausia, kaip moteris jaučiasi po gimdymo.
Tačiau atsakymai nėra adekvatūs, kadangi jeigu buvo patirtas psichologinis ar fizinis smurtas iš personalo, gali prireikti laiko tam suprasti ir pripažinti. Ir tas laikas gali išsitęsti netgi iki pusmečio ar daugiau. Nėra tęstinės akušerinės priežiūros, ir medikai negauna atsakomosios reakcijos, nežino, kas moterims buvo sunku ir nepriimtina.
Dabartinių suaugusiųjų karta augo tokiais laikais, kada apie emocijas buvo kalbama gerokai per mažai.
Kiekviena ligoninė turi savo subkultūrą, vadovai kuria aplinką, komunikaciją, tad kyla klausimas – ar jie skatina naujoves ir diegia naujus metodus, atsižvelgia į motinų poreikius, o gal primeta savo griežtas taisykles? Visur yra žmogiškasis faktorius, kuris vaidina reikšmingą vaidmenį.
– Ar galėtume palyginti gimdymą namuose ir ligoninėje? Sakyti, kad jis yra vienur ar kitur pranašesnis?
– Tai yra labai individuali patirtis. Čia svarbus klausimas – ar mes priimame sprendimą padėti gimdančioms namuose, ar ignoruojame jų poreikius? Ignoravimas atsiliepia visiems, nes tuomet paslauga vienos rūšies, ir tada savaime ji nėra pati geriausia. Esmė – ar galime primesti nuomonę moterims, kurios nori daryti kažką kitaip, o gal geriau sudaryti sąlygas rinktis?
Man teko dalyvauti gimdyme ir namuose, ir ligoninėje, ir pati galiu pasakyti, kad tai yra patirtys, kurių neįmanoma palyginti. Tai visai kitoks patyrimas.
– Ką turėtų moteris žinoti apie gimdymą namuose ir kaip tam pasiruošti?
– Daugelis dalykų yra tokie patys kaip ir ligoninėse, jeigu kalbėtume apie medicinos priežiūrą. Moteriai reikėtų žinoti, koks yra gimdymo procesas, kas yra normalu, o kas ne, suburti komandą aplink save, kuria gali pasitikėti, kuri padėtų priimti lanksčius sprendimus.
Apskritai – tai milžiniška didžiulė tema, tad ruoštis gimdymui namuose galima labai intensyviai – nuo knygų, filmų iki kursų, grupių, paskaitų lankymo.
– Skausmas gimdymo metu gąsdina labiausiai, o namuose juk nepasirinksime tokių nuskausminamųjų priemonių kaip ligoninėje. Kaip galime natūraliai malšinti skausmus?
– Namuose yra visai kitoks patyrimas nei ligoninėje, ir nuskausminimo čia neturime. Ligoninėje pasirinkus epidūrinę nejautrą, gimdymas iš fiziologinio perkvalifikuojamas į patologinį, tad reikia didesnės specialistų priežiūros. Tai jau įsikišimas į sudėtingą daugiasluoksnį procesą. Visos intervencijos turi šalutinių poveikių, kurie ne iki galo ištirti, ypač socialine, emocine, psichologine prasme.
Skausmą patiriame daug stipriau aplinkoje, kurioje nesijaučiame saugūs gilumine prasme, pasąmoningai.
Skausmą patiriame daug stipriau aplinkoje, kurioje nesijaučiame saugūs gilumine prasme, pasąmoningai. Atsipalaidavęs kūnas visai kitaip priima sudėtingus, intensyvius procesus, skausmas suvokiamas kitaip, jį lengviau ištverti. Jį valdyti ir ištverti padeda judėjimas, galėjimas dainuoti, patogiai įsitaisyti, galėjimas numigti, kitaip tariant galimybės, kurių ligoninėje sunkiau susiorganizuoti.
Namuose galime susikurti saugesnę, komfortiškesnę aplinką. Kitas dalykas, net jeigu pasirinkote gimdyti namuose, nėra galutinis sprendimas – galėsite keisti savo nuomonę ir atsidurti ligoninėje.
– Šalia fiziologinių gimdymo reiškinių eina tokie patyrimai kaip baimė, nerimas, netgi panika. Kaip juos galime suvaldyti gimdymo metu?
– Kaip mokomės patenkinti savo kūno poreikius, tarkime, atpažinti, kada esame alkani, kada mums reikia pailsėti, taip reikia mokytis atpažinti ir emocinius savo poreikius. Dabartinių suaugusiųjų karta augo tokiais laikais, kada apie emocijas buvo kalbama gerokai per mažai.
Daug žmonių neatpažįsta, kodėl jie pyksta, kada pavargsta ir pan. Gimdymo metu emocijos neatsiranda lygioje vietoje, mes reaguojame į aplinkybes. Baimė – tai reakcija, kuri ragina pasisaugoti, kuri yra labai svarbi ir reikalinga, reikia ją atpažinti, kad ji nepereitų į tokią išraišką, kai negalime kvėpuoti ir nieko išvis padaryti. Kai išmokstame pažinti savo emocijas, žinome, kaip į jas reaguoti tinkamai.
Plačiąja prasme, gimdymui moterys ruošiasi nuo vaikystės. Įsivaizdavimą apie gimdymą mes susikuriame per tarpininkus, žiniasklaidą, pasakojimus, kitų žmonių atsiminimus. Pasiruošimas gali būti per kūną – mokymasis atsipalaiduoti yra labai svarbus, taip pat reikia mokytis pažinti savo kūno procesus, jų nebijoti ir nesigėdyti, nenorėti turėti konkretaus įvaizdžio gimdymo metu.
Kitas tas dalykas – žinios, į kurias galite atsiremti, suvokti, kas yra normalu ir fiziologiška gimdymo metu, įvertinti, kas siūloma ligoninėje ir kokios tų pasiūlymų pasekmės.
– Kaip moteriai gimdymo metu gali padėti vyras?
– Turime vyrų kartą, kurių tėvai nevaikščiojo į gimdymus. Manau, vyrai gimdymui turėtų lygiai taip pat ruoštis, kaip ir moterys, tačiau jie neturi į ką atsiremti, kieno patirtį perimti. Į gimdymą neinama tiesiog pabūti. Pasakojama, kaip vyrai alpsta per gimdymą, tačiau taip nutinka tikrai ne dėl to, kad pamatė kraują, – tai susiję su tuo, kad jie ateina nepasiruošę, nežino, kas jų laukia.
Vyrai gimdymui turėtų lygiai taip pat ruoštis kaip ir moterys, tačiau jie neturi į ką atsiremti, kieno patirtį perimti.
Galima eiti į gimdymo pasiruošimo kursus, tačiau išsamius, kurie apžvelgia daugybę dalykų, nes per kelias valandas gimdymui tikrai nepasiruošite. Kaip moterys patiria gimdymo traumą, taip ją patirti gali ir vyrai, ir ją nešiotis ilgą laiką jos neišspręsdami ir nepaleisdami. Ta trauma – gilesnė, ne paviršiniai dalykai, pavyzdžiui, gimties ir mirties suvokimas, bejėgystė, kai nieko negali padaryti, padėti savo moteriai, kartais – nepagarbus elgesys su moterimi, to elgesio neatpažinimas.
Gimdyti vienai, su dula ar vyru – kiekvienos moters pasirinkimas. Kiekviena turėtų nuoširdžiai paklausti, kas jai bus geriausia. Buvimas per gimdymą – tai buvimas savimi, be kaukių, be įvaizdžių, esi nuoga ne tik fizine, bet ir dvasine prasme. Tad prieš žmones, kuriuos prisileidi, turi jaustis saugi. Jeigu jauti, kad nenori atsiverti ir nesi pasiruošusi, gal visgi geriau gimdyti be vyro.
– Kartais vyrai sako bijantys eiti su moterimi į gimdymo procesą. Ką apie tai manote?
– Sąžiningas vyras yra daug geriau nei nenuovokus. Net jeigu jo pozicija nėra priimtina ar norima, šnekėti šia tema yra būtina ir reikia turėti pagarbos išklausyti. Tai gali būti pirminė pozicija, tačiau išsikalbėjus su moterimi ir išgirdus jos nuomonę, požiūrį ir poreikius, vyras gali persigalvoti ir kitaip įvertinti savo nuostatas. Tačiau vyro pozicija gali būti ir nekeičiama, todėl labai svarbu gerbti jo pasirinkimą.
– Dažnai moterys sako, kad už lango XXI amžius, tad kodėl turėtų kęsti skausmą, kai yra epidūrinė nejautra ar cezario pjūvis.
– Man atrodo puiku, kad turime pasirinkimą. Labai svarbu, kad moteris suprastų, ką renkasi. Ji neturi teisintis ar pasiaiškinti dėl savo sprendimo, tačiau turi suvokti, kad kiekvienas pasirinkimas turi tam tikrų pasekmių.
Statistiškai, cezario pjūvis nėra palankiausias nei mamai, nei kūdikiui, kaip palyginti natūralus fiziologinis gimdymas be jokių intervencijų, kai gimdymas prasideda ir sklandžiai vyksta savaime.
Ji neturi teisintis ar pasiaiškinti dėl savo sprendimo, tačiau turi suvokti, kad kiekvienas pasirinkimas turi tam tikrų pasekmių.
Kartais pasakymas „vadinamieji XXI amžiaus pasirinkimai“ yra tik priedanga. Dažnai tokių pasirinkimų, kaip cezario pjūvis ar gimdymas namuose, priežastys yra tokios pačios – moterys jaučiasi nesaugiai, gimdymą priima kaip situaciją, kurioje bus pernelyg pažeidžiamos, nemato, kaip jaustis saugiai tokioje pažeidžiamumo atmosferoje.
Kiekvieną moters pasirinkimą turėtume gerbti. Turime būti jautresni ir empatiškesni bei suvokti, kad moterys turi daugybę priežasčių vienaip ar kitaip elgtis. Reikia mažiau smerkimo ir įsivaizdavimo, kad tu už kitą žmogų žinai geriau.
