Nevaisingumo priežastis – vyro sperma
„Apie vaikus pradėjome galvoti iš karto, kai susituokėme. Abiejų mūsų su vyru norai šiuo klausimu sutapo. Tačiau vaikų vis nebuvo. Maždaug po dvejų metų pradėjome nerimauti ir ieškoti priežasties, kodėl nepavyksta pastoti. Nuėjau pasitarti su ginekologe ir sužinojau, kad jeigu nepavyksta pastoti daugiau nei metus, būtina išsitirti dėl nevaisingumo problemų. Taigi ji mane kartu su vyru nukreipė į vaisingumo specialistus.
Atlikome tyrimus ir paaiškėjo priežastis – azoospermija. Kaip paaiškino gydytojas, vyro spermoje nepakanka spermatozoidų, kad įvyktų apvaisinimas. Priežastis neaiški, todėl ir jokio gydymo nėra. Vienintelė išeitis – pagalbinis apvaisinimas“, – pasakojo 30 metų moteris.
Ar ryžtis procedūrai, šeima nedvejojo, tačiau paskaičiavus, kad procedūra kainuos apie 3 tūkst. eurų, planus teko atidėti.
Taupė procedūrai dvejus metus
„Kol sutaupėme šią sumą, užtrukome daugiau negu dvejus metus. Tiesa, nebuvo taip, kad visko dėl to atsisakytume, buvo ir pramogų, ir kelionių. Tiesiog kas mėnesį atidėdavome apie 300 eurų, o jau kas likdavo, tuos pinigus paskirstydavome kasdienėms reikmėms ir planams.
Vyro spermoje nepakanka spermatozoidų, kad įvyktų apvaisinimas. Priežastis neaiški, todėl ir jokio gydymo nėra.
Kaip ir visos poros, ilgai gyvenančios kartu, susidūrėme su aplinkinių klausimais, kada bus vaikų, bet stengėmės nereaguoti ir savo problemų neviešinome. Mums ir taip pakako rūpesčių, nesinorėjo, kad apie juos žinotų ir kiti. Tai labai intymu“, – teigė pašnekovė.
Pagaliau lauktoji diena atėjo. Rita nusiteikusi optimistiškai ir neleidžia, kad kamuotų abejonės ar neigiamos emocijos. Maždaug mėnesį jos kiaušidės buvo stimuliuojamos hormonais – kasdien į pilvą būdavo suleidžiami dviejų rūšių hormonai. Juos leisti, kad nereikėtų kasdien važiuoti į kliniką, išmoko vyras. Tai pakankamai skausmingos injekcijos, bet ko nepadarysi dėl savo didžiausios svajonės. Dėl hormonų poveikio buvo šiek tiek silpna, tačiau moteris ir šio simptomo nesureikšmino.
Vienos procedūros metu jai buvo paimtos kiaušialąstės, po apvaisinimo mėgintuvėlyje penkias dienas buvo auginami embrionai. Iš devynių kiaušialąsčių išaugo keturi embrionai. Du iš jų buvo geri, du kol kas abejotini ir dar parai palikti stebėti.
Iš devynių kiaušialąsčių – du geri embrionai
„Pasirinkome įsodinti du embrionus. Jei nesustos ir likusių dviejų embrionų vystymasis, jie bus užšaldyti kitam kartui. Žinau statistiką, kiek vidutiniškai procedūrų pavyksta iš pirmo karto, todėl norėtume apsidrausti. Jei turėtume embrionų, kitos procedūros metu ir gydymo kursas būtų paprastesnis, ir finansiškai ne taip skausmingas. Mes su vyru esame sutarę, kad bandysime tik du kartus. Juk tai krūvis ir organizmui, ir mano amžius toks, kad pastoti bus vis sunkiau, o kartoti procedūrą įmanoma maždaug po metų, kai organizmas atsigauna“, – svarstė Rita.
Moteris prisipažino su nerimu sekusi Seime vykusias diskusijas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir niekaip negalėjo suprasti, kaip tokius dalykus ryžtasi spręsti menkai apie tai išmanantys žmonės. „Dabar įsivaizduokite: man būtų paimtos tik trys kiaušialąstės. Dabar, galbūt, būčiau neturėjusi nė vieno embriono“, – tikino moteris.
Apvaisinimo mėgintuvėlyje kasmet reikia tūkstančiui porų
Vaisingumo asociacijos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė teigė, kad viešoje erdvėje pasirodo gana skirtingi skaičiai, kiek nevaisingų porų yra Lietuvoje. Taip yra todėl, kad, kol nebuvo įstatymo, nebuvo ir tokių porų apskaitos.
Manytume, kad būtų apie 50 tūkst. šeimų, kurios susiduria su nevaisingumo problemomis.
„Pasaulyje laikomasi nuostatos, kad kas šešta šeima turi vienokių ar kitokių vaisingumo sutrikimų. Tai nereiškia, kad joms visoms reikia sudėtingiausio pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje. Skaičiuojant pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą vaisingo amžiaus žmonių skaičių, manytume, kad būtų apie 50 tūkst. šeimų, kurios susiduria su nevaisingumo problemomis. Iš jų pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus gali reikėti apie tūkstančiui šeimų. Taip skaičiuojame remdamiesi kitų šalių patirtimi.
Koks bus tikrasis poreikis ir ar bus užtikrinta paklausa su esamu finansavimu, manau, pamatysime po metų ar dvejų. Lietuviai pasakoja, kad ir Anglijoje žmonės stovi eilėje metus ir dvejus. Kadangi laikas labai brangus, ypač moteriai po 35 metų, ir jeigu šeima turi pinigų, ji, aišku, procedūrą darosi už savus pinigus. Dabar numatyta kompensuoti dvi procedūras šeimoms, neturinčioms bendro biologinio vaiko ir nesusilaukusioms vaiko po pagalbinio apvaisinimo. Aišku, žmonės, kurie negali susilaukti antro vaiko, labai nusivylę, tačiau visgi prioritetas pirmam vaikui yra teisingas“, – sakė pašnekovė.
Pasak R.Vyšniauskaitės, vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo ir nuo kitų metų pagaliau įsigalios Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, priimtas dar buvusio Seimo, ir bus skirti pinigai bent dviem procedūroms, nors, žinia, ne vienai šeimai jų prireikia ir daugiau. Dirbantiems, normaliai uždirbantiems ir didelius mokesčius valstybei mokantiems žmonėms tai bus didelė paspirtis.
Teks primokėti 600–700 eurų
Santariškių klinikų vyriausioji embriologė Živilė Gudlevičienė, peržiūrėjusi numatomą finansavimą pagalbinio apvaisinimo procedūroms, pagal kurį apie 2 mln. eurų bus skirta vaistų kompensavimui ir 1 mln. eurų – procedūrų kompensavimui, taip pat džiaugėsi, kad tai didelis žingsnis į priekį.
„Vaistai iš tiesų brangūs ir sudaro pusę ar net daugiau nei pusę procedūros kainos. Tačiau pati procedūra kompensuojama tik minimaliomis sąnaudomis – maždaug 400–500 eurų. Jei peržiūrėsime įvairių klinikų kainoraščius, pamatysime, kad visur nurodoma gerokai didesnė suma. Taigi dar 600–700 eurų teks primokėti. Kita vertus, palyginti su tūkstančiais, tai nedidelė suma. Pagaliau, tokia praktika – visose šalyse. Net ir valstybinėse Vokietijos įstaigose pacientai šiek tiek primoka, nes pagalbinio apvaisinimo procedūros vis tobulinamos, naudojamos naujos efektyvesnės medžiagos, technologijos ir visa tai kainuoja“, – teigė medikė.
Pasak jos, per metus atliekama apie tūkstantį tokių procedūrų, todėl valstybės planai kompensuoti apie tūkstantį ciklų turėtų nesudaryti eilių, bent jau pirmuosius metus, kol šeimos nesusizgribs. Mat daugelį žmonių nuo pagalbinio apvaisinimo atbaidydavo didelė jo kaina.
Kol Seimas neapsigalvojo kitaip, nuo sausio įsigaliosiantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia juos šaldyti.
Tik 10 proc. porų turės, ką užšaldyti
„Iš tiesų, pagal statistiką, embrionus užšaldo vos 10 proc. pagalbinį apvaisinimą taikiusių porų. Kitoms tiesiog nelieka, ką šaldyti. Taigi per visą Lietuvą būtų vos 100 porų, kurios turėtų likutinių embrionų. Kad embrionų susikurtų daug – labai reti atvejai. Turėtų būti labai jauna ir labai sveika moteris. Tačiau mūsų pacientės paprastai turi daug problemų, dėl to kiaušialąstės dažnai būna nekokybiškos, pažeistos įvairių veiksnių ir ne visos gali būti apvaisintos.
Štai ir šios istorijos atveju iš devynių kiaušialąsčių susikūrė vos keturi embrionai, mažiau nei 50 proc. Iš jų du embrionai – neaiškūs. Jeigu paaiškės, kad jie nebesivysto, nėra prasmės jų šaldyti. Esą mes juos išmetame. Tokie buvo pasigirdę kaltinimai. Tačiau jie ir taip nebesivysto toliau. Kiekviena pagalbinio apvaisinimo procedūra – labai individualus dalykas ir pagal vieną scenarijų reguliuoti visų porų gydymo praktiškai neįmanoma“, – pasakojo Ž.Gudliauskienė.
