Kodėl nepadeda išsimiegojimas
Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Tačiau visi šie būdai turi tik trumpalaikį poveikį?
Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją negali būti ir kalbos. Organizmas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Žmogaus organizmas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas organizmas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbi ląsteliena, natūralus mineralinis vanduo ir vitaminai“, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad organizmas išbalansuotas. Ir, deja, atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį suteiks tik trumpalaikį savijautos pagerėjimą.
Svarbiausi 12 mineralinių elementų
„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.
Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimo procesus, gerina atsistatymo funkcijas organizme, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas.
„Mineralinės medžiagos susideda iš 12 mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt., kurie į organizmą patenka su maistu ir vandeniu.
Kiekviena šių medžiagų organizme atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai, kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos, geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą organizme, padeda nervų veiklai bei dalyvauja gaminant energiją, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja.
Kokiu būdu naudingos medžiagos įsisavinamos geriausiai
Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas organizmas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus organizmui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią organizmo ląstelės itin lengvai įsisavina.
Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir efektyviau, nei vartojant sintetinius mineralus.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar vandeniu. Maisto papildai įsisavinami vos 40–50 proc., o gaunant reikalingų medžiagų su maistu ir vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentinis.
