Razinos – ne tik keksams ir varškės apkepui
Razinų skonį nuo pat vaikystės, ko gero, žino visi. Tai populiauriausias džiovintas vaisius, naudojamas daugelio šalių virtuvėse. Jos gaunamos sudžiovinus žaliąsias ar juodąsias besėkles vynuoges. Razinos yra puikus užkandis, tinkantis visiems, o ypač – intensyviai sportuojantiems, įtemptai dirbantiems. Maišelį jų verta turėti rankinėje, jei yra tikimybė, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturėsite laiko pavalgyti. Razinos suteikia energijos dėl jose esančios fruktozės ir gliukozės (paprastai cukrūs sudaro net apie 60-70% razinų masės), jose taip pat gausu vitaminų, amino rūgščių, kalio, kalcio, magnio, fosforo, seleno, karoteno. Dėl randamos geležies bei B grupės vitaminų, razinas rekomenduojama valgyti sergantiems mažakraujyste. Razinos yra ir antioksidantų šaltinis, padedantis sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Tiesa, specialistai pataria, kad jei tik turite galimybę, verčiau rinkitės ekologiškas razinas, nes pasitaiko, kad vynuogių augintojai neekologiniuose ūkiuose razinas dažo, kad jos turėtų ryškesnę spalvą, pakuojant jos apdorojamos specialiomis medžiagomis, kad ne taip greitai gestų. Dėl šios priežasties įsigijus razinų, prieš vartojimą jas verčiau nuplauti ir tada išdžiovinus, vartoti maistui.
Nors razinos – sveikas ir skanus produktas, valgyti jų be saiko vis gi nevertėtų – palyginus su šviežiomis vynuogėmis, jos turi maždaug 4-5 kartus daugiau kalorijų.
Tradiciškai razinos naudojamos patiems įvairiausiems saldiems kepiniams – keksams, keksiukams, sausainiams, varškės apkepui ir pan. Tačiau nepabijokite jų (trumpai pamirkytų) įberti ir į salotas, jos puikiai dera troškiniuose su paukštiena, jų gardu įberti į avižinę košę. Įdomu kad nors razinos ir yra saldus produktas, jos turi medžiagų, kurios slopina bakterijas, sukeliančias dantų ėduonį.
RECEPTAS: Saldus plovas su džiovintais vaisiais
Jums reikės: 300 g ryžių (tinka basmati ar kiti birūs ryžiai), 70 ml neriebios grietinėlės, 70 ml vandens, 1 arbat. šaukštelio rudojo cukraus, po 50 g auksaspalvių razinų ir džiovintų slyvų, 1 valg. šaukšto medaus, cinamono, kardamono, bekvapio aliejaus.
Įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus ir trumpai apkepinkite ryžius – jie turi tapti permatomi. Supilkite grietinėlę, vandenį ir pamaišę virkite, kol ryžiai išvirs. Tuo metu nedideliame puode išlydykite medų, dėkite razinas ir smulkintas džiovintas slyvas, pabarstykite prieskoniais ir ruduoju cukrumi. Patroškinkite 5-7 minutes. Sumaišykite vaisius su ryžiais ir tiekite į stalą. Skanaus!
123RF nuotr./Razinos |
Džiovintos slyvos padės atstatyti jėgas
Džiovintos slyvos – ne mažesnis gardėsis, nei razinos, o ir pagal naudą sveikatai šioms jos nė kiek nenusileidžia. Slyvose, kaip ir razinose, gausu kalio, magnio, geležies, fosforo, vitaminų C, B1, B2, PP. Jos ypač naudingos kenčiant nuo avitaminozės bei anemijos. Nustatyta, jog džiovintos slyvos taip pat mažina ir cholesterolio kiekį kraujyje. Puikiai žinoma jų savybė – žarnyno veiklos gerinimas, jos padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo, šalina iš organizmo toksinus. Slyvos rekomenduojamos ir skundžiantis širdies, kepenų, inkstų negalavimais, jos gerina apetitą ir padeda atgauti jėgas.
Tiesa, slyvos, kaip ir daugelis džiovintų vaisių, yra gana kaloringos (100 g – apie 270 kalorijų), taigi, pakaks, jei per dieną jų suvalgysite 7-10 vienetų. Kaip ir razinas, taip ir slyvas, prieš vartojimą maistui verčiau nuplauti ir apdžiovinti. Jei įsigijote gana kietų džiovintų slyvų, verta jas keliolika minučių pamirkyti.
Slyvos puikiai derinasi su įvairiais produktais – jų verta įdėti į kepinius, gardinti jomis košes, troškinius. Džiovintos slyvos puikiai dera su moliūgais, tad jei ruošiate troškinį su šia daržove, įmeskite ir bent keletą džiovintų slyvų.
Džiovinti abrikosai – maistas smegenims
Džiovinti abrikosai laikomi vienais iš vertingiausių džiovintų vaisių. Jie turi labai daug geležies, kalio, fosforo, tad reguliariai valgant, padeda gerinti širdies, raumenų darbą, sumažina įtampą. Šie džiovinti vaisiai labai naudingi sergantiesiems mažakraujyste. Abrikosai, ne blogiau nei džiovintos slyvos, išvalo žarnyną, gerina skrandžio veiklą – taip yra dėl jų sudėtyje esančių augalinių skaidulų. Teigiama, jog šie džiovinti vaisiai itin naudingi smegenų veiklai, jie gerina atmintį, padeda išlaikyti darbingumą.
Džiovintus abrikosus ypač aktyviai savo virtuvėje naudoja Artirmųjų Rytų šalių gyventojai – ir ne tik ruošiant saldėsius, tačiau ir rimtuosius patiekalus – plovus, troškinius. Džiovinti abrikosai gerai dera su tokiais „šiltais“ prieskoniais, kaip cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, ciberžolės.
Džiovintos spanguolės – organizmo sanitarės
Šviežios spanguolės nuo seno laikomos viena vertingiausių uogų, mažai joms kuo nors nusileidžia ir džiovintos uogos. Spanguolės turi visą puokštę mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, geležies, kalcio, jodo ir kitų. Jose randama B grupės vitaminų, vitamino C, E, P, karotino. Spanguolės rekomenduojamos skundžiantis avitaminoze, mažakraujyste, jos didina darbingumą, turi tonizuojantį poveikį. Džiovintose spanguolėse yra benzenkarboksirūgšties, kuri žmogaus organizme sumažina rūgimo, puvimo procesus, naikina mikrobus. Šių uogų patariama valgyti ligoniams po antibiotikų kurso – jos padeda atstatyti sutrikdytą žarnyno mikroflorą, taip pat gerina inkstų, šlapimo sistemos veiklą.
Spanguolės – puikus dietinis produktas, jose nėra riebalų, todėl uogas gali valgyti skrupulingai skaičiuojantieji kalorijas. Spanguolėmis verta ne tik užkandžiauti praalkus, tačiau ir skaninti kasdienį maistą – pavyzdžiui, skanu jų įberti į kepamus avižinius sausainius, dribsnius, verdant avižinę ar kitų kruopų košę.