LSMU Sveikatos tyrimų institutas vykdė mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos (HBSC – angl. Health Behaviour in School-aged Children study) tyrimą. 2014 ir 2018 metais buvo įtraukti klausimai apie e. cigarečių vartojimą. Buvo stebėta, kad per ketverius metus 5, 7 ir 9 klasių vaikų, pamėginusių vartoti e. Cigaretes, padaugėjo. Buvo nustatyta, kad šiuos gaminius mėginusių vartoti penktokų dalis padidėjo nuo 7,4 iki 15,2 proc., septintokų – nuo 28,9 proc. iki 43,3 proc., o devintokų – nuo 41,9 iki 57,1 proc. Berniukų dalis buvo didesnė lyginant su mergaitėmis.
Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Justina Vaitkevičiūtė komentuoja, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, e. cigaretes arba panašius elektroninius prietaisus kasdien arba kartais rūkantys ar kada nors rūkę buvo 6,2 proc. gyventojų (9,7 proc. vyrų ir 3,2 proc. moterų). Šiuo metu kasdien ar kartais rūkantys yra 3,4 proc. (5 proc. vyrų ir 2 proc. moterų.)
Elektroninių cigarečių paplitimą tarp jaunimo patvirtino ir psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė. Kaip ji teigė, šiuo metu, NTKAD duomenimis, bent kartą gyvenime el. cigaretes vartojusių 15-16 m. jaunuolių dalis išaugo nuo 46 proc. (2015 m.) iki 65 proc. (2019 m.). „Greičiausiai tai lemia visi išoriniai veiksniai – tiek jų patrauklumas, spalvos, išpučiamų garų kiekis, skoniai, nors pastarieji įstatymų yra uždrausti, tačiau šiuos ribojimus vienu ar kitu atveju apeinama ir jaunimas gauna produktų su skoniais.
Kitas dalykas, kuris gali turėti tam įtakos, yra nemalonaus kvapo nebuvimas lyginant su įprastinėmis cigaretėmis, taip pat yra įrodyta, jog e. cigaretės mažiau dirgina gerklę ir taip yra išvengiama nemalonių pojūčių.
Ar jos yra sveikesnės ar ne, neužtenka mokslinių įrodymų. Dar neturime žmonių, kurie rūkytų e.cigaretes 50 metų, kad būtų galima pilnai įvertinti šių gaminių žalą. Bet kokiu atveju, e.cigarečių skystyje (jeigu nesipila įvairių mišinių patys asmenys) yra nikotino, kuris gali sukelti priklausomybę, todėl vien tik šiuo aspektu e.cigarečių rūkymas tikrai nėra naudingas“, – dėstė psichologė.
Kaip susiformuoja priklausomybė?
Psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė tikina, kad priklausomybė nuo nikotino, kaip ir dauguma kitų priklausomybių, tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui vystosi mūsų smegenyse. „Viso to „kaltininkė“ mūsų dopamino apdovanojimo sistema. Užsirūkius maždaug per 10 sekundžių nikotinas pasiekia smegenis ir stimuliuoja dopamino kelius, t.y. dopamino išsiskyrimą. Per šį laiką žmogus patiria vadinamosios euforijos ar apdovanojimo būseną. Ji yra maloni. Parūkius dopamino kiekis yra žymiai didesnis, negu kad žmogus gauna jo iš įprastos veiklos: valgymo, sekso, reikšmingų pergalių, sporto ir t.t. Kiekvieno mūsų dopamino apdovanojimo sistema smegenyse gali skirtis genetiškai.
Todėl vieniems priklausomybė nuo nikotino gali išsivystyti greičiau ir stipresnė, o kitiems lėčiau ir silpnesnė. Ar žmogus turi priklausomybę nuo nikotino, galima pastebėti atsiradus tam tikriems aspektams. Atsiranda abstinencijos simptomai po ilgesnio nerūkymo laiko, tolerancija – kuomet reikia vis didesnio cigarečių kiekio tam, kad žmogus pasiektų būseną, kurią anksčiau pasiekti užtekdavo vienos ar dviejų cigarečių. Rūkymo tęsimas, nepaisant rūkymo keliamos žalos. Kompulsyvus ir nekontroliuojamas rūkymas ir kt.“, – kalbėjo pašnekovė.
Rūkymo priklausomybę sukelia cigaretėse esantis nikotinas. Šalia fizinės priklausomybės vystosi ir psichologinė priklausomybė. Rūkymas tampa kaip tam tikrų nemalonių emocijų, elgesio ar minčių įveikos priemonė. Pvz.: „parūkau – pasidaro lengviau“, „parūkysiu sumažės stresas“, „rūkymas man padeda spręsti problemas“, „rūkymas man padeda nusiteikti visai dienai“ „neramu, einu parūkysiu, bus geriau“.
Aplinkos įtaka žmogaus rūkymui, pasak E.Adomavičiūtės, daro didelę įtaką: „Gali būti taip, kad jeigu žmogus gyventų aplinkoje, kur niekas nerūko ir niekada nebūtų matęs tokio daikto, tuomet būtų menkas šansas vystytis priklausomybei nuo nikotino. Yra tokių žmonių, kurie rūko tik kažkur išėję „dėl kompanijos“. Taip vyksta dėl iškreiptų įsitikinimų apie tai, ką rūkymas duos toje konkrečioje situacijoje. Žmogus galvoja „mane labiau priims“, „bus linksmiau“ „bus drąsiau kalbėtis“. Tik šioje vietoje labai svarbu atskirti vieną dalyką.
Jeigu žmogus taip parūko, tarkim, kartą per du mėnesius, bet daugiau nebetęsia, tuomet mes negalėtume sakyti, jog jis yra priklausomas nuo nikotino. Labiau rūko dėl socialinio pritapimo, kad gautų patvirtinimą, jog yra priimtas, drąsesnis. Tačiau, jeigu žmogus tęs rūkymą toliau, tuomet didėja rizika tapti priklausomam. Pirmiausia dėl to, jog tai padeda jaustis priimtam, drąsesniam, o vėliau jau atsiranda ir fiziologinė priklausomybė“, – kaip vystosi priklausomybė, aiškino Eglė Adomavičiūtė.
Psichoteraupeutė atkreipė dėmesį į psichologinius ir socialinius aspektus, kas nulemia tai, kad vienas jaunuolis atsisako cigaretės, o kitas – su mielu noru pamėgina. „Tam jaunuoliui, kuris jaučiasi nevertingas ar nemylimas, t.y. yra susiformavę neadaptyvūs kertiniai įsitikinimai apie save, taip pat jeigu rūko artimieji, bendraamžiai, patiriama daug streso, yra žemas asertyvumas (savo nuomonės ir ribų palaikymas prieš kitus), prasti mokymosi rezultatai, antsvoris ar psichikos sutrikimai, šansai tapti priklausomam nuo nikotino išauga.
O jaunuoliai, kurie turi adaptyvius įsitikinimus apie save: esu vertingas, esu mylimas, galiu kurti saugų ryšį su aplinkiniais, turi socialinių įgūdžių, pasiekimų tiek moksluose, tiek kitose srityse, moka tvarkytis su stresu kitais būdais – nebūtinai po vienos cigaretės tęs rūkymą ir nebūtinai taps priklausomi. Taip pat nepamirškime to, ką minėjau pradžioje, kad mūsų dopamino apdovanojimo sistema genetiškai skiriasi, todėl ir tai gali turėti įtakos“, – įsitikinusi psichologė.
Tyrimų dar mažai, bet įrodymų jau užtenka
Dr. Justina Vaitkevičiūtė sutinka, kad tyrimų, kurių metu būtų vertinamos e. cigaretėse esančios medžiagos ir jų poveikis sveikatai, nėra tiek daug, kiek vertinančių įprastų cigarečių poveikį. E. cigaretės tiesiog yra pakankamai naujas dalykas ir trūksta ilgalaikį poveikį sveikatai vertinančių tyrimų. Vis tik dėl jų žalos sveikatai nėra abejojama: „Atlikti tyrimai nustatė, kad e. cigaretės yra žalingos sveikatai. Nustatyta, kad e. cigarečių vartojimas turėjo neigiamą poveikį rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemai, pavyzdžiui, širdies ritmui ir kraujo spaudimui, didino aterosklerozės, trombozės ir miokardo infarkto riziką. Nustatytos sąsajos su astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. E. cigaretėse esančios medžiagos gali paskatinti onkologinių ligų vystymąsi“, – komentavo Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja
Būtent nikotinas, kurio yra įprastose cigaretėse, yra viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių priklausomybę nuo rūkymo. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nors vartojantys e.cigaretes ir turi galimybę rinktis jas be nikotino, net 86,3 proc. apklaustų e. cigarečių vartotojų rinkosi e. skysčius su nikotinu.
Dr. J. Vaitkevičiūtė atkreipė dėmesį ir į kitus dar mažai įvertintus atvejus. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų metu ištyrus e. skysčius, kuriuose neturėjo būti nikotino, jo buvo rasta. „Kartais nikotino aptinkama ir didesniais kiekiais nei įprastose cigaretėse. Apsinuodijimas nikotinu gali sukelti pykinimą, vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių sistemos nestabilumą, o didelis kiekis – traukulius, širdies ir kvėpavimo sustojimą.
Kartais nikotino aptinkama ir didesniais kiekiais nei įprastose cigaretėse.
Mažamečiai gali apsinuodyti išgėrę namuose rastą e. skystį, jei jis yra nesaugioje pakuotėje. Apsinuodijimas nikotinu gali turėti didelės žalos vaiko sveikatai, taip pat būti mirtinas. Rimtos nikotino pasekmės gali būti ir vaisiaus smegenų vystymuisi, kai rūko nėščia moteris. Taip pat gali būti sutrikdytas vaisiaus imuninės sistemos, plaučių ir širdies vystymasis“, – apie grėsmes kalbėjo pašnekovė.
Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja pridūrė, kad į e. skysčių sudėtį įeina daug įvairių skonį ir kvapą suteikiančių medžiagų, kurios yra saugios, jei naudojamos maisto pramonėje ar kosmetikoje, tačiau apie jų poveikį plaučiams yra žinoma mažai: „Nustatyta, kad kai kurie skoniai, tokie kaip vanilės, cinamono ar braškių gali padidinti aerozolių toksiškumą. Diacetilas, kuris suteikia sviestinių spragėsių skonį, pažeidžia plaučius ir sukelia obliteracinį bronchiolitą, ligą, dėl sviestinių spragėsių skonio medžiagos, dar vadinamą „popkornų plaučiais“. Klaidinga nuomonė, kad jei e. cigaretės skaniai kvepia ir neturi nemalonaus kvapo kaip įprastos cigaretės, jos yra nekenksmingos sveikatai.
Propilenglikolis ir glicerolis naudojami e. cigaretėse kaip nikotino ir skonių „pernešėjai“. Propilenglikolis naudojamas kaip priedas maisto produktuose ir yra laikomas saugiu, tačiau jo poveikis įkvepiant nėra pakankamai ištirtas. Propilenglikolis ir glicerinas kaitinant aukšta temperatūra gali virsti kenksmingomis medžiagomis.“
Galiausiai, pašnekovė priminė ir realų pavyzdį, nutikusį JAV 2019-2020 metais, kai buvo registruotas plaučių ligų protrūkis tarp e. cigarečių vartotojų. „Ši su e. cigarečių vartojimu siejama plaučių liga EVALI (angl. electronic-cigarette or vaping product use-associated lung injury), susijusi su vitaminu E, kuris randamas e. skysčiuose su THC. Protrūkis buvo suvaldytas įvedus griežtesnį teisinį reguliavimą, informuojant visuomenę apie rizikas, susijusias su THC e. skysčiuose, ir vitamino E pašalinimą iš e. skysčių.
Tačiau tai pavyzdys, kad įvairių medžiagų maišymas gali būti pavojingas sveikatai, nes susidaro nauji, toksiški junginiai. Vaikai linkę eksperimentuoti, neįvertina rizikos sveikatai, gali naudoti ir maišyti įvairias pavojingas medžiagas ir sukelti didelę grėsmę savo sveikatai. E. cigarečių įvairovė – skirtingas dizainas, baterijų galingumas, e. skysčių įvairovė ir jų maišymo galimybės – visa tai gali kelti papildomą žalą sveikatai, be to, kelia iššūkius vertinant e. cigarečių poveikį sveikatai“, – komentavo dr. J. Vaitkevičiūtė.
Tiesa, pašnekovė dar atkreipė dėmesį ir į tai, kad e. cigaretės tikrai nėra būdas mesti rūkyti. Pasak jos, dažniau e. cigaretės vartojamos ne kaip alternatyva įprastoms cigaretėms, o naudojamos kartu. Abiejų produktų vartojimas gali būti žalingesnis nei tik įprastų cigarečių ar tik e. cigarečių vartojimas.
Be to, tarp jaunų asmenų e. cigaretės yra ne pagalbos priemonė mesti rūkyti, o veiksnys, paskatinęs vartoti ir įprastas cigaretes. „Žmonės, kurie e. cigaretes naudoja kaip priemonę mesti rūkyti, dažniau tampa dvigubais vartotojais, nei visiškai meta rūkyti įprastas cigaretes. O net jei ir kuriam laikui meta, jiems yra didesnė vadinamojo atkryčio rizika, t.y. jie dažniau pradės vėl vartoti įprastas cigaretes, nei tie, kurie buvo metę rūkyti nenaudodami e. cigarečių kaip pagalbinės priemonės“, – tikino pašnekovė.
Daugiau informacijos apie priklausomybė nuo nikotino ir el. cigarečių, pagalbą sau ar žmonėms, norintiems mesti rūkyti, galite rasti interneto svetainėje „Pagalba sau“.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
