Tuomet tenka susiimti ir efektyviai atsiprašyti, o ne bėgti ir kaltinti visus aplinkinius. Tiesa, ir tas atsiprašymas ne visuomet gali būti veiksmingas – juolab jei ištartas jis nenuoširdžiai. Nors kai kuriose situacijose ir to nuoširdumo ne visada užtenka...
Tad ką daryti, jei nuoširdžiai gailėdamiesi ir bandydami atsiprašyti, negauname jokio teigiamo atsako? Į šį klausimą padės atsakyti „Psychology Today“ aprašytas ilgametę darbo psichologijos srityje praktiką turinčio Masačusetso universiteto psichiatrijos profesoriaus Aarono Lazare'o sukurtas trijų žingsnių metodas.
Taigi, jei norite, kad atsiprašymas būtų tikrai efektyvus, privalote žengti šiuos žingsnius:
1 žingsnis – neslėpkite savo jausmų
Dažniausiai pokalbį pradedame žodeliu „atsiprašau“, kad apibūdintume savo gailestį dėl padarytų veiksmų. Vis dėlto dažnai, anot A. Lazare'o, šis žodis nelabai ką ir reiškia.
„Bus kur kas efektyviau, jei atsiprašymo žodelį lydės ir gilesni jūsų jausmai. Tarkime, jei įžeidėte žmogų savo kalbomis, verčiau atsiprašykite sakydami tai: Atsiprašau, man tikrai labai liūdna, kad mano žodžiai taip tave įskaudino, arba: Aš labai atsiprašau ir man tikrai gėda, kad mano komentarai taip tave supykdė“, – pataria profesorius ir skatina atsiprašant jokiu būdu nenaudoti kritikos ar įžeidžiančių žodžių.
2 žingsnis – pripažinkite savo klaidą ir negatyvų jos poveikį
Psichiatras A. Lazare'as tikina, kad tai – pats sunkiausias žingsnis, mat jis reikalauja prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir veiksmus. O tai kai kuriems žmonėms gali pasirodyti itin sunku, ypač, jei tam tikro elgesio intencijos buvo geros.
Profesorius pataria vengti bandymų pateisinti savo veiksmus ar įtikinėjimo, kad buvote teisus, jei taip iš tiesų nebuvo.
Tokiu atveju specialistas rekomenduoja paklausti savęs, kaip dėl jūsų elgesio pasijuto kitas žmogus ir ar aš galėjau ką nors padaryti kitaip?
Kai suprasite šiuos dalykus, galėsite įsijausti į įžeisto žmogaus jausmus ir atsiprašymas skambės kur kas nuoširdžiau.
Pavyzdžiui: Aš puikiai suprantu, kad mano veiksmai (ar žodžiai) įžeidė tavo jausmus, ir puikiai suprantu, kad jautiesi prastai.
Profesorius pataria vengti bandymų pateisinti savo veiksmus ar įtikinėjimo, kad buvote teisus, jei taip iš tiesų nebuvo. Vis tik jei iš tiesų nenorėjote įžeisti, atsiprašydami iš pradžių prisiimkite kaltę ir tik tada paaiškinkite savo veiksmus.
Pavyzdžiui: Buvau išties nemandagus tave apšaukdamas, tačiau darbe buvo sunki diena, ir visiškai netyčia ant tavęs išsiliejau. Žinau, kad priverčiau tave pasijusti nejaukiai, bet norėčiau atsiprašyti.
3 žingsnis – ištaisykite situaciją
Bet kuris geras atsiprašymas reikalauja ir tam tikrų veiksmų, kad sugadinta situacija būtų ištaisyta, net jei tie veiksmai yra ir simboliški. Taip žmogus supras, kad yra jums brangus, ir įvertins išgirstą atsiprašymą.
Kartais pakanka paaiškinti, ką kitą kartą darytumėte kitaip, kad žmogus neįsižeistų – tai padeda sustiprinti pasitikėjimą ir gerina santykius. Jei vis tik net nenumanote, kaip savo klaidą ištaisyti, paprasčiausiai paklauskite: Kaip man tau atsilyginti?
