Labai mėgau raudoną mėsą, kuri, kaip paaiškėjo, priskiriama prie rizikos susirgti žarnyno vėžiu veiksnių. Kita vertus, valgiau, kaip man atrodė, daug daržovių, vaisių. Labai išsigandau pastebėjęs kraują išmatose. Jokių kitų negalavimų nejutau, gal tik nuolatinį nuovargį, jėgų nebuvimą, bet visa tai siejau su dideliais darbo krūviais. Dar blogiau pasijutau sužinojęs diagnozę – tiesiosios žarnos vėžys. Porą mėnesių net nenorėjau su niekuo bendrauti, apie ligą pasakiau tik tėvams. Visa tai buvo prieš 5-erius metus.
Mano rizikos veiksniai
Esu iš tų žmonių, kurie susirgę domisi ne tik liga, bet ir priežastimis, kodėl susirgo. Klausiau gydytojų, skaičiau daug literatūros, aišku, pirmasis šaltinis buvo internetas. Sužinojau, kad paveldimumas turi didelę įtaką žarnyno vėžiui vystytis: jeigu serga pirmos eilės giminaičiai, ši rizika didėja du kartus. Taigi paaiškėjo, kad jau nuo gimimo buvau patekęs į rizikos grupę, ir nieko nedariau, kad ši rizika sumažėtų. O galėjau. Galėjau kreiptis į onkogenetiką, pasidaryti onkogenetinį tyrimą, kuris parodo polinkį susirgti vėžiu, ir taip padėti užbėgti ligai už akių. Galėjau ne tik sveikiau maitintis – pasirodo, mano žinios apie daržovių ir vaisių normas buvo netikslios. Dabar žinau, kad per dieną suaugęs žmogus turi suvalgyti 300 g vaisių ir 400 g daržovių. Manau, kad man, be paveldimumo, didelę įtaką padarė sėdimas darbas. Esu programuotojas ir dienų dienas leidžiu su kompiuteriu. Neapsieinu be kompiuterio ir laisvalaikiu. Taigi fiziškai nebuvau aktyvus.
Gydymas negąsdina, kai esi informuotas
Labai svarbu gydymą aptarti su gydytoju, išsiklausinėti visko, kas kelia nerimą. Žinodamas, koks gydymas bus taikomas, ko iš jo tikėtis, daug lengviau pakelti ir laikinus nepageidaujamus poveikius.
Operacija buvo paskirta gana greitai – po mėnesio. Vėliau skirta chemoterapija. Po operacijos vargino užkietėję viduriai. Kurį laiką buvo dirbtinai suformuota ir per pilvo sienelę išvesta dirbtinė išangė (kolostoma). Tai irgi kėlė tam tikrų nepatogumų, tą vietą pilve niežėjo. Chemoterapijos metu vargino pykinimas, vėmimas. Tačiau kartu su gydytojais, kuriems nesidrovėdamas ir negalvodamas, kad tai nesvarbu, viską pasakodavau, visus nepageidaujamus poveikius valdyti sekėsi gana gerai.
Gydymui pasibaigus, onkologas sudarė tolimesnį stebėjimo ir priežiūros planą. Su juo aptariau ir visus papildomus metodus, būdus, kuriais galėčiau stiprinti savo organizmą. Pirmas uždavinys susirgus vėžiu – pasiekti remisiją, kad visi tyrimų rezultatai būtų geri ir nerodytų ligos. Po to visų svarbiausias dalykas yra išvengti atkryčio.
Niekas nepadės, jei pirmiausia nepadėsi sau pats
Niekas už tave nepasveiks, nepakeis žalingų įpročių, neperžiūrės mitybos ir elgesio. Susirgti onkologine liga yra baisu, bet dar baisiau, kad liga gali atsinaujinti. Todėl po gydymo kurso reikia elgtis taip, kad liga užmirštų kelią į tavo organizmą.
Tinkama mityba ir imunitetą stiprinantys preparatai – labai svarbūs sergant žarnyno vėžiu. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, o raudonos mėsos, riebalų, rafinuotų produktų, cukraus, saldumynų kiekiai turėtų sumažėti arba visai išnykti. Būtent žarnyno vėžiui užkirsti kelią padeda daug ląstelienos turintis maistas. Suaugusiajam rekomenduojama per dieną suvalgyti 30 g skaidulų, o jų daug yra sėlenose, vaisiuose, daržovėse, neskaidytuose grūduose, kt. Be jau minėtos mitybos, fizinio aktyvumo, į sveikatinimo programą įtraukiau ir vaistažoles (fitoterapiją). Taigi organizmą stiprinau įvairiais būdais, nes stiprus imunitetas – pagrindas, kad jokia liga nesugrįžtų.
Informacijos daug, patikimos – ne
Kiekviena tauta, kraštas turi savo mitybos ypatumų, kurie susiklostė istoriškai. Pavyzdžiui, šiaurės tautos valgo žalią žuvį. Japonai, kurie irgi vartoja žalią žuvį, ją pagardina vasabio padažu, turinčiu antimikrobinių savybių, ir taip sumažina užsikrėtimo riziką. Taigi žmogui naudingiausi ir tinkamiausi yra jo krašto mitybos įpročiai ir produktai, kurie užauga jo aplinkoje, tomis pačiomis gamtinėmis sąlygomis. Medikai ir mitybos specialistai tvirtina, kad mūsų krašto augalai yra artimi mūsų imuninei sistemai, gerai atpažįstami organizmo ir jo pasisavinami. Be abejo, ir mane masino įvairūs, neva iš Tibeto atvežti kinų maisto papildai. Tačiau dėl visko tariausi su gydytoju ir nerizikavau, nenuodijau savo organizmo nežinomos sudėties produktais.
Nemažai informacijos, pateiktos internete, gydytojas paneigdavo, nepatardavo vartoti ir turgaus prekeivių siūlomų papildų. Gydytojas įspėjo, kad ne visas vaistažoles galima vartoti sergant vėžiu, po vėžio gydymo. Be to, pabrėžė, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą augalą, bet ir tinkamai jį paruošti.
Iš gydytojo sužinojau, kad vienas naudingiausių augalų sergant onkologinėmis ligomis yra ugniažolė. Ji padeda kepenų veiklai, padeda gerinti tulžies kokybę ir kiekybę, ne tik pasižymi nuskausminamuoju, spazmus malšinančiu poveikiais, bet ir veikia patį onkologinį procesą. Joje yra ypač vertingų medžiagų onkologiniams ligoniams – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip dvidešimt ir turi minėtoji ugniažolė. Ugniažolių alkaloidai neveikia sveikų ląstelių, tik piktybines, ypač adenokarcinomas, sarkomas, melanomas. Ugniažolių glikoproteinai veikia tik pakitusį audinį (svetimkūnį) ir jo ląsteles. Todėl ir šiandien tiek iškart po radikalaus vėžio gydymo, tiek ir prieš daug metų persirgus vėžiu rekomenduojama vartoti ugniažolės preparatų. Ne tik tam, kad atgautume jėgas, bet ir kad liga negrįžtų.
Gydytojas patarė ne virti pačiam arbatėles, o vartoti registruotų, dozuotų, specialiai sergantiems vėžiu sukurtų ugniažolės preparatų tabletėmis, kuriuose tiksliai žinomas vaistažolės kiekis, ir jis yra saugus pacientui. Jis paminėjo, kad Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorijoje sukurtas toks preparatas su ugniažole. Vartojau jo siekdamas stiprinti imunitetą, žarnyno uždegimui gydyti, ligos profilaktikai, kad ji neatsinaujintų. Tabletėje esanti ugniažolė įvilkta į specialų apvalkalą, kuri tirpsta ne skrandyje, o plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos vaistažolės savybės.
Priklausau vėžiu sirgusių pacientų organizacijai, susitikimuose dalijamės patirtimi, aptariame, kas ką vartoja. Sužinojau, kad tarp ugniažolės preparatų vartotojų yra ir tokių, kurie vėžiu sirgo net prieš 10 metų, bet bijo vėžio atkričio ir nesustoja rūpintis savo sveikata, stiprinti imuniteto. Preparato sudėtyje – natūralios medžiagos (gyslotis, medetka, ugniažolė), todėl jis yra saugus vartoti ilgą laiką. Ugniažolės preparatų galima įsigyti vaistinėje be recepto, bet vartoti patariama juos tik specialistui prižiūrint. Kartais, vartojant nepasitarus su gydytoju, gali atsirasti skausmai dešinėje pilvo pusėje dėl tulžies latakų tonuso padidėjimo (tiesiog dėl netinkamai paties paciento pasirinktos dozės). Pabaigoje pasakysiu tik tiek: gydytojas yra tik gaisro gesintojas, ir niekas kitas geriau už jus nepasirūpins jūsų sveikata. Net jei liga pasitraukė prieš 10 metų, negalima atsipalaiduoti. Ir toliau reikia gyventi sveikai, judėti, vartoti ugniažolės preparatų, stiprinti imunitetą, kad liga nesugrįžtų. Tik stiprus organizmas atsparus bet kokiai ligai.
