Prieš pora mėnesių kakle Vaiva užčiuopė padidėjusius limfmazgius. Tai jai pasirodė įtartina, todėl iškart kreipėsi į šeimos gydytoją. Netrukus gavo siuntimą į Kauno klinikas.
„Taip viskas ir prasidėjo“, – šypteli Vaiva. Mergina neslepia: anksčiau ir jai vėžio sąvoka skambėjo ne kaip diagnozė, bet kaip nuosprendis. „Vėžys – na, vadinasi, ragas“, – prisimena Vaiva, pastaruoju metu kardinaliai pakeitusi nuomonę.
Šeima – kaip kumštis
Žinią apie ligą Vaiva sutiko ramiai. Aišku, patyrė šoką, tačiau net neapsiverkė: „Nesidraskiau, nepuoliau ant žemės ir netrankiau jos kumščiais.“ Karatistė – ko daugiau tikėtis.
Vaikystėje Vaiva lankė muzikos mokyklą, groja fortepijonu. Tačiau pastaruosius 5–6 metus mergina treniruojasi kiokušin karatė.
„Kai atiduodi visą save – pasieki ir rezultatų“, – neslepia Lietuvos kiokušin karatė jaunių čempionė.
Kai atiduodi visą save – pasieki ir rezultatų.
Sportas Vaivą užgrūdino. Be to, tai puikus būdas išsikrauti: „Karatė klubas, treneris, visa aplinka mane labai gerai veikia.“
Vaivos šeima – tėvai, brolis ir sesuo – į jos ligą iš pradžių sureagavo labai jautriai. Ir taip vieninga, artima šeima dar labiau susitelkė. Įtampa nuslūgo išgirdus gydytojų prognozes.
Hodžkino limfoma sėkmingai pasiduoda gydymui, pasveikimo procentas – labai aukštas.
„Tai – geroji blogosios naujienos pusė“, – pozityvo visur ieško Vaiva.
Dvi kritinės dienos
Vaiva dar tiksliai nežino, kiek chemoterapijos blokų teks atlaikyti. Pirmosios penkios dienos ligoninėje jai slinko lėtai – trūko veiksmo.
„Organizmas reagavo normaliai, nepykino, todėl troškau namo, nes, sako, namie net sienos gydo“, – aiškina pašnekovė.
Po pirmojo chemoterapijos bloko jį grįžo namo ir pirmadienį ketino keliauti į mokyklą. Tačiau būklė labai sparčiai pablogėjo: nusilpus imunitetui organizmas nepajėgė atsilaikyti ir „pasigavo“ dvi infekcijas.
Nesidraskiau, nepuoliau ant žemės ir netrankiau jos kumščiais.
„Todėl vėl guliu ligoninėje – šiandien jau aštunta diena. Ir, atrodo, čia praleisiu visą savaitę“, – atsidūsta.
Per tą laiką Vaiva sako išgyvenusi dvi kritines dienas. „Skaudėjo taip, kad nieko nesinorėjo. Gulėjau ir galvojau: „Šakės, dar net 18-os nėra, negi teks mirt?“ Bet gydytojai rado problemos priežastį, leidžia antibiotikus, jau geriau“, – džiaugiasi.
Ne liūdnas įvykis, bet smagi šventė
Vaivos plaukai labai greitai pasidavė chemoterapijai – pakasius galvą delne likdavo visas kuokštas.
„Mamai buvo labai skaudu žiūrėti į taip byrančius mano plaukus, – šypteli Vaiva ir patikina, kad jai pačiai dėl to širdies neskaudėjo. – Man visada patiko eksperimentuoti: tai patrumpinti, tai padažyti. Todėl mokykloje būtų patikėję, kad tiesiog šiaip nusiskutau.“
„Mamų unijos“ savanorė Ieva Krivickaitė ligoninėje suorganizavo Vaivos atsisveikinimo su plaukais ceremoniją. Tai tapo ne liūdnu įvykiu, o smagia švente.
„Gulėjau lovoje, kai į palatą įžengė Ieva. Ištraukė rudą diržą ir mano kimono. Labai nustebau, o ji paragino: „Apsivilk.“ Po to nuvedė į kambarį, kur vyksta renginiai. Prisipažinsiu: nelabai mėgstu auditoriją ir staigmenas – mane tai baugina. O kambaryje buvo pilna balionų, skyriaus vaikų su tėvais. Taip pat du mano Linai – treneris (Linas Jonika, – red. past.) ir brolis“, – dar karštais įspūdžiais dalijasi Vaiva.
TAIP PAT SKAITYKITE: Per trejus metus Ieva neteko 18-os draugų, tačiau dar daugiau buvo išgelbėta
Brolis pirmiausia žirklėmis nukirpo sesers kasas. Po to treneris galvą nuskuto mašinėle: „Tada kažkas ištraukė skutimosi putų ir peiliuką – nuskuto visiškai.“
Pagautas akimirkos įkarščio plaukus paaukojo ir Vaivos mylimasis Edvinas. „Sakiau: „Paremk mane.“ Jis ir sutiko“, – juokiasi Vaiva.
Kaip ji jaučiasi emocijoms atslūgus? „Viskas gerai – galvos forma visai nieko“, – nesidrovi.
Viskas būtų gerai, jei ne viena aplinkybė
Atsisveikinimo su plaukais akimirkas Vaiva patalpino asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Dauguma jos aplinkos žmonių ir bendramokslių iš to ir sužinojo, kad Vaiva rimtai serga.
Nuostabus mokytojų palaikymas, nuostabi auklėtoja, kuri nuolat teiraujasi, kaip laikausi, vis ką nors atsiunčia paštu.
„Mokykloje iš pradžių žinojo tik mokytojai. Tačiau dabar jau visi suprato. Žmonių reakcija – vienas tų dalykų, kurie maloniai nustebino. Nuostabus mokytojų palaikymas, nuostabi auklėtoja, kuri nuolat teiraujasi, kaip laikausi, vis ką nors atsiunčia paštu. Aplanko bičiuliai“, – kalba Vaiva.
Viskas būtų gerai, jei ne aplinkybė, kad šie metai mokykloje Vaivai – paskutiniai.
„Esu abiturientė. Tai – problema, kuri mane kamuoja. Norisi baigti mokslus, nes įdėjau daug darbo. Pasirengimui egzaminams atidaviau visą save, mokiausi papildomai. Tačiau pastarąjį mėnesį, kai vyksta kurso kartojimas ir dėliojami akcentai, esu visiškai iškritusi. Kai prasta savijauta, neišeina sukoncentruoti dėmesio, sunku susikaupti mokytis“, – apgailestauja Vaiva.
Liga apgludino kampus
Pirmasis egzaminas – anglų kalbos – Vaivos laukia gegužės 23-ąją. Be to, abiturientė lankys geografijos, istorijos ir lietuvių kalbos egzaminus.
Jei viskas vyks pagal planą, vasaros gale Vaivos gydymas turėtų būti baigtas. Nuo rudens ji svajoja Vilniuje studijuoti kinų kalbą.
Kas, jei likimas kitaip išmes kortas? „Galvoju apie planą B. Jei nepavyks laikyti egzaminų, esu suplanavusi treniruoti vaikus. Be to, rimčiau užsiimsiu savo piešiniais, kursiu atvirukus. Niekada nesimokiau piešti, bet turiu savo braižą“, – svarsto Vaiva, liepos 17-ąją įžengsianti į pilnametystę.
Vaiva samprotauja: „Gyvenimas ne veltui siunčia išbandymus, matyt, pats laikas daug ką apmąstyti. Šiaip aš esu iš piktesnių, aršesnių žmonių. Bet liga apgludino kampus.“
Ligoninėje ji regi daug šviesos. Vaikai dūksta, koridoriais važinėja su dviratukais ar mašinėlėmis, dėlioja dėliones, dalyvauja renginiuose. Mažuosius ligonius lanko keturkojai bičiuliai, todėl slogučio čia nėra.
„Anksčiau maniau, kad vėžys – tai nuosprendis. Dabar man atrodo, kad daugiau žmonių pasveiksta. Mažiau tų, kuriems baigiasi blogai“, – įsitikinusi Vaiva.
Iššūkis sau ir kitiems
„Mamų unijos“ savanorė Ieva Krivickaitė meta iššūkį – sau ir visuomenei. Surinkusi 30 000 eurų ji žada nusiskusti savo ilgus storus plaukus, kurie bus panaudoti natūralių plaukų perukui vėžiu sergančiai mergaitei pagaminti.
„Surinkusi šią sumą vėžiu sergantiems vaikams nusiskusiu savo storus, mylimus plaukus ir įrodysiu vaikams, kad juos palaiko labai daug žmonių. Ir kad be plaukų jie taip pat nuostabūs! Ar padėsite man įgyvendinti šį iššūkį vardan visų vėžiu sergančių vaikų?“ – prisidėti prie iššūkio provokuoja Ieva.
Šiuo metu sąskaitoje yra 5874,76 eurai.
Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB
Banko kodas 73000
BIC – HABALT22
Iniciatyvą galima palaikyti ir pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas egle@mamuunija.lt
Paramos paskirtyje nurodykite „Palaikau Ievą“.
