„Mano 5 metų vaikui reikalingas pieninių dantų gydymas. Kadangi tvarkomų dantų yra septyni, o vaikas bijo tokių procedūrų, rekomenduojamas gydymas – su narkoze arba sedacija. Privačiai sedacija kainuoja 300 eurų plius dantų tvarkymas, taigi kainą už paslaugas paskaičiavo apie 800 eurų, kas bet kuriai šeimai yra dideli pinigai“, – pasakojimą pradeda vilnietė mama Agnė (vardas pakeistas; vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).
Minėta suma šeimai pasirodė išties nemaža, todėl moteris nusprendė privačių paslaugų atsisakyti ir dantis mažamečiui gydyti valstybinėse institucijose.
„Pradėjome domėtis gydymu valstybinėse klinikose. Nudžiugino, kad gydymas nemokamas, tačiau „Žalgirio“ klinikoje Vilniuje eilė – pusantrų metų. Tikrai sunku patikėti. Kokia vaiko dantų būklė bus po tiek laiko, kai jau dabar jie sugedę? Be to, tai – pieniniai dantys, tad kažkurie jau gali ir išskristi, jei iki to laiko nebus kažkokių komplikacijų“, – nerimauja pašnekovė.
Moteris svarsto, kad turbūt jau dabar yra ir traukiamų dantų, tad laukti tiek laiko jau niekaip nebegalima.
Sugedę pieniniai dantys – tėvų kaltė?
Odontologijos rūmų tarybos pirmininkė, biomedicinos mokslų daktarė profesorė Vilma Brukienė, komentuodama šią situaciją, teigia įžvelgianti ne vieną problemą.
„Manau, kad kaltininkų šioje situacijoje yra ne vienas. Pasigendu tokio paties garsaus kalbėjimo apie tėvų atsakomybę. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse sugedę ar negydomi vaiko dantys pirmiausiai yra tėvų atsakomybė, o jeigu padėtis tokia rimta, kaip minėtos mamos atveju, kai sugedę net septyni mažamečio dantys, tokia situacija neabejotinai patrauktų netgi atsakingų tarnybų dėmesį, – komentuoja V.Brukienė. – Dantų kariesas nėra liga, kuria užsikrečiame, tai – netaisyklingos dantų priežiūros pasekmė. Mokslo pasaulyje kariesas traktuojamas kaip netaisyklingo elgesio liga, kurios 95 proc. atvejų galima išvengti.
Todėl tėveliams reikėtų pagalvoti, kodėl pas tokius mažus vaikus dantų būklė yra tokia bloga? Atsakysiu paprastai – vadinasi, dantų valymas nebuvo geras. Beje, iki 7–8 metų vaikas dėl savo nepakankamo raumenų išsivystymo dar nėra pajėgus pats taisyklingai išsivalyti dantų, taigi tėvai privalo šią procedūrą užbaigti patys: po to, kai vaikas išsivalo dantis tiek, kiek sugeba, tėvai turi kaskart juos pervalyti, taip užtikrinant kokybišką jų priežiūrą.“
Profesorė akcentuoja, kad bendroji nejautra yra ne tik brangi, bet ir kenksminga organizmui, taigi tokio dantų gydymo varianto tėvai turėtų stengtis išvengti.
„Bendroji nejautra nėra nekaltas dalykas. Vaikas panardinamas į nesąmoningą būseną, gydymas trunka 2–3 valandas, tai yra pilna narkozė, tarsi rimta operacija. Ar tikrai dėl dantų gydymo savo vaikams norime tokios rizikos? Nekalbu apie išimtines situacijas, bet, deja, didžioji dalis situacijų yra tiesiog ilgai brendęs aplaidumas burnos higienos klausimams“, – įsitikinusi ji.
Kalbėdama apie minėtos mamos situaciją, profesorė išreiškė nuostabą, kad vaiko dantų būklė pasiekusi tokią blogą stadiją – tiek sugedusių dantų vienu metu yra labai daug, todėl tikėtis paprasto ir greito gydymo nebeįmanoma.
„Greitai pagydyti septynis dantis be bendrosios nejautros yra labai sudėtinga. Jeigu tai būtų vienas ar du gedimai, esu tikra, kad su penkiamečiu jau galima susitarti ir nejautros tam nereikėtų. Jeigu vaikui būtų mažiau negu penkeri ir gedimų ne vienas, tuomet be nejautros, tikėtina, gydymas gali ir nepavykti.
Kalbant apie nejautros taikymą, šioje vietoje irgi ne viskas yra gerai – kartais tėvams daug patogiau atvežti vaiką, taikant jam nejautrą vienu kartu sutvarkyti visą krūvą problemų ir vėl penkerius metus aplaidžiai žiūrėti į burnos higieną, o tada ir vėl taikyti nejautrą visam rinkiniui problemų pašalinti. Tai nėra gera praktika.
Dantis reikia prižiūrėti ir pastebėjus jau menkiausią problemą, kreiptis į gydytojus ir ją šalinti, nes septyni sugedę dantys „nenutiko“ per naktį – tai yra ilgai ignoruotas procesas, kurio pasekmes šalinti jau yra sudėtinga visomis prasmėmis. Jeigu problemos būtų sprendžiamos laiku ir po truputį, iki nejautros klausimo apskritai nebūtų prieita“, – įsitikinusi profesorė.
Susikalbėti su penkiamečiu – misija įmanoma?
Specialistė problemą iškėlusiai mamai esamoje situacijoje pataria užsiregistruoti į minėtą eilę, tačiau laukiant bandyti sutvarkyti vaiko dantis po truputį – tokiu būdu galbūt pavyktų ne tik išvengti narkozės, bet ir gauti nemokamą gydymą. Žinoma, šis procesas nebūtų greitas ir paprastas, tačiau – įmanomas.
Ir nors mama keliskart akcentavo, kad vaikas be narkozės gydymui tikrai nesileistų, profesorė tikina, kad tokio amžiaus vaikai jau yra sukalbami, todėl nuėjus tik pas vieną specialistą daryti išvados, kad šis kelias neįmanomas, – nederėtų.
„Odontologai yra skirtingi – vienas puikiai geba susikalbėti ir susitarti su penkiamečiu, o kitam tai – neįveikiamas iššūkis. Pati esu vaikų odontologė, pas mane ne kartą kreipėsi tėvai su vaikais, kurie jau buvo „nurašyti“ kaip kad nesileisiantys gydymui. Galiu pasakyti tiek – jeigu tėvai išties nori, jeigu ieško tinkamo gydytojo – nes tam gali neužtekti apsilankyti pas vieną – patikėkite, dauguma penkiamečių leidžiasi gydomi. Žinoma, aš nekalbu apie išimtis, kai vaikui yra, tarkime, protinė negalia ir jis neatitinka savo amžiaus vystymosi lygio.
Taigi klausimą iškėlusiai mamai patarčiau stoti į eilę, tačiau tuo metu pabandyti apsilankyti pas kelis skirtingus specialistus – tikiu, kad įmanoma atrasti tokį, kuris mokės prieiti prie vaiko. Žinoma, tiek daug sugedusių dantų vienu metu – jau didelis iššūkis, bet šioje vietoje patarimas jau būtų tik vienas – pastebėjus pirmą gedimą nedelsiant rodytis odontologui, o ne laukti, kol problema išplis iki tokio lygio. Dabar jau turime ką turime, ir lengvų sprendimo kelių tokioje situacijoje nebėra“, – teigia V.Brukienė.
Norinčiųjų gydyti vaikus – mažuma
Nepaisant to, kad minėtoje situacijoje profesorė pastebi nemažai pačių tėvų kaltės, ji teigia suprantanti, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra tobula, tačiau žmonių sąmoningumas būtų puikus indėlis, padedantis tą sistemą patobulinti.
Situacijos rimtumui nusakyti profesorė pateikia įdomių faktų: į pirmą klasę apie 60 proc. vaikų ateina jau su sugedusiais dantimis, o 12 klasę turėdami dantų problemų baigia net 90 proc. mokinių.
Išaukime iš šio mąstymo, kad už mūsų sveikatą atsakinga valstybė.
„Kai yra toks sergamumas, sveikatos apsaugos sistema „užsikemša“. Neatmetu ir odontologų kaltės dalies – norinčiųjų gydyti vaikų dantis yra per mažai. Tačiau čia vėlgi įžvelgčiau Sveikatos apsaugos sistemos spragą, nes vaikų odontologų darbas dar nėra taip vertinamas, kaip kitų odontologų: tėvai už savo dantų priežiūrą yra pasiruošę mokėti tūkstančius, o į vaikų pieninius dantis investuoti nenori. Užsisuka nelabai geras ratas: darbas su vaikais yra daug sunkesnis negu su suaugusiais, tačiau už tai nėra atitinkamai mokama“, – sako V.Brukienė.
Profesorė įsitikinusi, kad Sveikatos apsaugos sistemai reikalingi nemaži pokyčiai, tačiau tai – ilgi procesai, o nuomonių, kaip geriausia juos valdyti, yra įvairių.
„Esame viena paskutiniųjų šalių, kur deklaruojame nemokamą odontologinį gydymą. Pasidairykime aplinkui: net Latvija ir Estija taiko mokamą dantų gydymą, dėl to, kad sugedę dantys daugumoje atvejų yra tik jų nepriežiūros pasekmės. Mes, deklaruodami nemokamą dantų gydymą, realiai kokybiškos paslaugos nebeužtikriname niekam, – įsitikinusi pašnekovė. – Pavyzdžiui, valstybinė įstaiga už vaiko dantų gydymą per metus gauna apie 20 eurų – ką už tokią sumą galima padaryti?
Sveikatos apsaugos sistemoje yra daugybė įsisenėjusių problemų, tačiau kaltinti vien įstaigas, nusimetant atsakomybę pirmiausiai nuo savęs, – irgi nėra teisinga. Išaukime iš šio mąstymo, kad už mūsų sveikatą atsakinga valstybė.“
Baigdama pokalbį profesorė pažymi, kad yra retų išimtinių atvejų, kai genetiškai silpnesni dantys sugenda greičiau, tačiau patikina, kad net silpnas dantis, gerai prižiūrimas, neturėtų sugesti, mat karieso atsiradimą nulemia mikroorganizmų ir maisto likučių sąveika burnoje.
„Nesaikingas saldumynų vartojimas, dažnas užkandžiavimas, saldžių gazuotų gėrimų vartojimas, blogas dantų išvalymas – priežastys, dažniausiai nulemiančios blogą dantų būklę. Dažnai girdžiu pasvarstymus, kad dantys neva sugedo po antibiotikų vartojimo ar persirgus kokia nors liga, tačiau tai irgi labiau pasiteisinimai, nes tokie atvejai yra be galo reti ir išimtiniai, o visa kita yra tiesiog netaisyklinga dantų priežiūra“, – reziumuoja ji.
Kodėl atsiranda eilės ir kaip problema sprendžiama
15min dėl šios situacijos kreipėsi komentaro ir į Sveikatos apsaugos ministeriją.
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai egzistuoja, jos dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų. Pačios gydymo įstaigos kaip ilgų eilių priežastis dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas.
Norėdamas greičiau patekti pas gydytoją, pacientas turėdamas siuntimą per du mėnesius gali registruotis vizitui pas nurodytos specialybės gydytoją, toje pačioje arba kitoje įstaigoje. Neseniai pradėjo veikti švieslentė, kuri padės gyventojams susiorientuoti, kur eilės yra mažesnės.
Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, vystoma Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS), ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.
Greičiau ir patogiau užsiregistruoti pas gydytoją padeda IPR IS, leidžianti susieti pacientų registracijas su galiojančiais elektroniniais siuntimais ir tai padeda išvengti dirbtinai ilgesnių eilių dėl besidubliuojančių paciento registracijų keliose įstaigose. Be to, turėdamas siuntimą, pacientas IPR IS mato gydymo įstaigų deklaruojamus vizitų laikus ir gali rinktis tą gydymo įstaigą ir tą specialistą, pas kurį eilė yra trumpiausia.
Taip pat svarbu priminti pacientams, kad susidarius aplinkybėms, kai jie negali atvykti paskirtu laiku, jie būtinai informuotų gydymo įstaigą ir atšauktų savo registracijos laiką, nes tuo atsilaisvinusiu laiku galėtų būti priimamas kitas pacientas.
Toliau vystant IPR IS, numatoma, kad visos registracijos sveikatos paslaugoms gauti bus fiksuojamos vienoje nacionalinėje sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar pacientas paslaugai gauti registruojasi per interneto portalą ar telefonu, ar jį registruoja šeimos gydytojas. Tai užtikrins pacientui geresnes galimybes gauti paslaugą greičiau.
Modernizuojama pacientų registracijos sistema taip pat leis įrašyti į laukimo eilę, jei registravimosi metu jau nebebus laisvų laikų. Laukimo eilėje esantys pacientai galės gauti paslaugą, kai tik tokia galimybė atsiras (dėl atsisakytos konsultacijos ar atsiradusių papildomų paslaugos laikų). Taip pat modernizuotoje IPR sistemoje bus numatyta galimybė vykdyti stebėseną, kiek laiko pacientui tenka laukti paslaugos, kiek laukiančiųjų yra eilėje, ir atsižvelgiant į tai planuoti specialistų ir jų vizitų skaičių“, – teigiama SAM komentare.
