Eksperimentas: asmeninis treneris Londone – susirūpinus svoriu išryškėjo sveikatos problema (I)

Asmeninis sporto treneris – gana įprastas dalykas Londone. Laiko domėtis sveikos mitybos ypatumais bei taisyklingu pratimų atlikimu neturintys miestiečiai moka milžiniškus pinigus, kad savo žinias jiems perduotų profesionalai. Nutariau išmėginti asmeninio trenerio paslaugas ir išsiaiškinti, ar keisti gyvenimo būdą padedant kitam tikrai lengviau.
Kai kurie pratimai atrodo papraščiau, negu yra iš tikrųjų.
Kai kurie pratimai atrodo paprastesni, negu yra iš tikrųjų.

Esu didelė tinginė, tad net išgirdus žodį „sportas“ oda nueina pagaugais. Nemėgstu nei sporto salių, nei linksmais laikomų komandinių žaidimų, todėl buvo įdomu, ar treneris sugebės man įskiepyti sveikos gyvensenos pagrindus. Šiam eksperimentui (niekaip kitaip negaliu pavadinti bandymo kardinaliai pakeisti gyvenimą) pasirinkau Londone dirbantį lietuvį, sukūrusį sveikos gyvensenos programą.

Sportuoti namuose – įmanoma

12 savaičių mokysiuosi, ką ir kaip valgyti, kaip judėti bei ko verčiau nedaryti. Treneris Vladas Simanelis iš pradžių patarė nusistatyti tikslą, kurio noriu pasiekti, įvardinti priežastis bei priemones. Kaip ir daugumos nesportuojančių žmonių, mano tikslas buvo labai žemiškas – numesti svorio. Tiesa, greitai supratau, kad tokios motyvacijos nepakanka, be to, kilogramai nėra pagrindinis mano rūpestis. Bet apie tai – vėliau.

Pratimai namuose  nesunkiai atliekami.
Pratimai namuose nesunkiai atliekami.

Kadangi Vladas dirba kitoje miesto pusėje, važinėti sportuoti su juo kas antrą dieną tiesiog neturiu galimybės. Tam puikiai pasitarnavo Vlado sukurta programa – sporto namuose pratimai. Prisipažinsiu, vertinau tai skeptiškai, negi be treniruoklių, svarmenų ar kitos atributikos įmanoma rimtai sportuoti? Pasirodo, dar ir kaip.

Negi be treniruoklių, svarmenų ar kitos atributikos įmanoma rimtai sportuoti?

Kas antrą dieną sportuoju namuose naudodama prieinamiausią įrankį – savo kūno svorį, o kartą per savaitę važiuoju į sporto klubą dirbti su Vladu. Rašau „dirbti“, nes man tai tikrų tikriausias darbas. Pirmąją dieną atlikdama pratimus pagal trenerio paruoštus vaizdo įrašus, aikčiojau iš skausmo. Sustabarėję kaulai traškėjo, raumenys degė, o širdis bandė ištrūkti per gerklę. Prabėgus trims savaitėms pasidarė kiek lengviau, tačiau kūną vis dar skauda bene kasdien, mat treniruotės vis sunkėja.

Treneris pataria nesisverti dažnai, tad turiu iškentėti iki mėnesio pabaigos, kol galėsiu užlipti ant svarstyklių. Tiesa, apčiuopiamo rezultato dar nematyti ir tai gerokai erzina. Kaip minėjau anksčiau, svoris nėra mano pagrindinis rūpestis šiame eksperimente. Per pirmąją treniruotę su Vladu šis pastebėjo, kad mano nugaros raumenys labai silpni, tad svarbiausias tikslas juos sustiprinti.

Keisti įpročius – sunkiausias darbas

Su šia žinia pasikeitė ir mano motyvacija. Darbe daugiausia laiko praleidžiu sėdėdama tokia pačia poza, tad jei nesportuosiu, po 10 metų turėsiu rimtesnių sveikatos problemų, nei keli papildomi kilogramai.

Treneriui su manimi nėra labai lengva, jei skauda, rėkiu.
Treneriui su manimi nėra labai lengva, jei skauda, rėkiu.

Norint sveikai gyventi ir pradėjus sportuoti būtina keisti mitybą bei kitus kasdienius įpročius. Didelių maitinimosi pokyčių nepajutau, mat dažniausiai valgau namie ruoštą maistą, nemėgstu saldumynų ir dievinu daržoves. Aišku, tam tikrų pakeitimų prireikė – valgyti daugiau baltymų ir gerokai sumažinti angliavandenių. Iki eksperimento pradžios mažai težinojau apie šiuos dalykus, tačiau tai nebuvo sudėtingiausia dalis.

Iš vakarienes pamirštančios ir fizinės veiklos bet kokiais būdais vengiančios žmogystos tapti gyvenančia sveikai – velniškai sunkus darbas.

Po kelių pirmųjų savaičių didelių pokyčių nepajutau, tačiau, pasak trenerio, tai normalu, mat organizmas patyrė šoką. Sustiprėjus raumenims turėtų kristi svoris ir gerėti savijauta. Didžiausiu iššūkiu pradėjus šį eksperimentą man tapo kasdienių įpročių keitimas.

Pratimas sporto salėje.
Pratimas sporto salėje.

Nuolat tenka galvoti, kad privalau gerti vandenį, nors ir nesinori. Į kiekvieną patiekalą būtina įtraukti tam tikrą kiekį reikalingų baltymų, angliavandenių, riebalų. Kiekvieną rytą prieš pusryčius daryti mankštą. Kas antrą dieną – sportuoti. Įprasti valgyti užkandžius tarp pagrindinių patiekalų. Pildyti maisto žurnalą, kuriame žymėti viską, ką per dieną valgiau. Susiplanuoti dieną taip, kad nespėčiau „peralkti“, neatidėlioti pietų ar vakarienės, nors ir trūksta laiko. Valgyti daugiau, nei anksčiau. Gerti vitaminus.

Tokie pakeitimai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau viską prisiminti ir įtraukti į kasdienę dienotvarkę nėra taip paprasta. Pripažįstu, iš vakarienes pamirštančios ir fizinės veiklos bet kokiais būdais vengiančios žmogystos tapti gyvenančia sveikai – velniškai sunkus darbas. Net bijau pagalvoti, kas manęs laukia kitus mėnesius, kai sporto programa darysis vis sunkesnė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis