Mano patirtis
Balandžio mėnesį, po vieno gero, studentiško vakarėlio, nusprendžiau, kad jau pakaks. Rytinės pagirios, beprotiškas noras valgyti šlamštą ir po to atsiradę papildomi kilogramai niekada nedžiugino. Tik kažkaip rodėsi, kad vakare buvo linksmiau. Ryte – jau nebe.
Tad po vieno vakarėlio, kai kitą rytą pabudusi beveik nieko neprisiminiau, nusprendžiau, kad viskas. Žinojau, kad save spaudžiant atsisakyti alkoholio nepavyks, todėl pagalvojau, kad reikia duoti sau mėnesį laiko ir žiūrėti, kaip man seksis.
Nesu intensyvi buitinė išgėrinėtoja, tačiau per mėnesį vis vien atsiranda vienas kitas socialinis „eikim ir išgerkim vieną alaus“ susėdimas su draugais. Bet jeigu viso to nebūtų? Tokiomis mintimis ir pradėjau gegužės mėnesį.
Ir pačią pirmą dieną palūžau.
Gyvenu Vilniuje, o Kaune studijuoja visi mano draugai – mes susitinkam labai retai. O susitikus įprasta „atsigaivinti“. Jau pirmąją gegužės dieną pareiškus draugei, kad šį mėnesį nusprendžiau nevartoti alkoholio, ji tik nusijuokė. Aišku, man toks geros draugės požiūris nepatiko, mane ji tik suerzino.
Tačiau po ilgos dienos, paskutinėms minutėms mušant iki aštuntos vakaro, draugės pasiūlymas „gal pasiimkim iš parduotuvės porą alaus ir užsisakykim picą“ nuskambėjo reikiamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tik kažkaip pamiršau savo pažadą. Taip savo alkoholio atsisakymo eksperimentą pradėjau nuo gegužės 2 d., net nekėliau šio pasižadėjimo į kitą pirmadienį, nes buvo gėda prieš pačią save.
Susitikus su draugais kavinėje, lyg ir tampa įpročiu visiems prie maisto pasiimti bokalą alaus. O aš pasiimu tik sulčių. Tuomet man tenka atlaikyti daug klausimų: tipinį „gal esi nėščia“, „kas nutiko?“ ir pan. Galvoju – kodėl?
O susimąstyti mane privertė pastebėjimas, kad po mano atsisakymo išgerti alkoholio nė viena draugė kavinėje neužsisakė alkoholinio gėrimo. Tada man galvoje ir susidėliojo:
-
Labai didelė tikimybė, kad aš buvau grupės „pravadyrė“ – jeigu ir neplanuotai nueidavome pavakarieniauti ar pasėdėti kavinėje ir iš to paties draugų būrio būdavo bent vienas negeriantis... Ne, tokių nebūdavo. Na, bet jeigu pasitaikydavo, tai mokėdavau prikalbinti, kad prisijungtų prie kompanijos.
-
Iš tikrųjų tai net nėra didelė tikimybė, tai yra faktas, nes tą dieną, kai pasakiau, kad atsisakau gerti, viena iš draugių dar bandė visas likusias merginas įkalbėti „atsigaivinti“, bet su tuo pasiūlymu ji liko viena ir galų gale užsisakė limonado.
Toks suvokimas mane šokiravo. Bet iš esmės, būnant studente ir studijuojant bei studentaujant, yra įprasta vidury savaitės išgerti. Ir nėra įprasta, jeigu tu negeri. Žinoma, tai priklauso nuo tavo draugų kompanijos. Bet iš žmonių, kurie mane supa, išgirdę apie mano mėnesio iššūkį, dauguma nustebo, kalbino vakarėliuose išgerti kartu. Ir dabar jau netgi nesistebiu.
Pripažįstu, mėnesį praleidusi be alkoholio, ne kartą pagalvodavau, kaip norėčiau atsipalaiduoti ir išgerti taurę vyno. Tačiau kitą rytą visiškai nesigailėdavau to nepadariusi.
Apie vakarėlius. Vakarėliuose taip ir neišmokau atsipalaiduoti. Pabūdavau iki vidurnakčio ir maudavau lauk. Niekaip negalėjau pakęsti girtų žmonių, nebuvo vakarėliuose ką veikti, kai nebeliko nei gėrimo, nei blevyzgojimo. O žiūrėti į juos buvo nemalonu, mintyse užjausdavau ir linkėjau sėkmės ištverti sunkų rytą.
Žiūrėdama blaivomis akimis susimąsčiau, nejaugi ir aš tokia neadekvati būdavau?! Gaila, bet taip.
Vedama smalsumo, apklausiau dar kelis žmones iš savo artimos aplinkos, kaip jiems sekėsi atsisakyti alkoholio – trumpalaikiu ar ilgalaikiu periodu.
Kitų patirtys
Studentai, mano grupiokai Danielė (21 m.) ir Karolis (24 m.), pasakojo, kad alkoholio jie atsisakė po didelio vakarėlio – visai kaip aš. Tačiau Karolis papildė, jog pirmą kartą alkoholio atsisakė būdamas vos 15 metų: „Mokykloje anksti pradėjome gerti, gal 13 metų. Sidras, alus ir pan. Daug nereikėdavo. Tai tada tiesiog, po kelių kartų, specialiai nenorėjau gerti. Ir dvejus metus, iki 16, tikrai negėriau.“
Vaikinas pasakoja, kad dėl tokio sprendimo aplinkos spaudimo nejautė, tik vakarėliuose išgirsdavo vieną kitą repliką su klausimu, kodėl negeria. Tačiau, kai pasakydavo, kad nenori, bendraamžiai jo nebespausdavo.
Mokykloje anksti pradėjome gerti, gal 13 metų. Sidras, alus ir pan. Daug nereikėdavo.
23 metų Aistė pasakojo, kad nevartoti alkoholio paskatino jos draugas ir lažybos: „Alkoholį nustojau vartoti nuo vasario mėnesio. Susilažinome su draugu iš 100 eurų, kad iki birželio paskutinės dienos neišgersim nė lašo. Tiesa, vieną išimtį turėjome abu.“
Studentė dalijasi, kad iš draugų spaudimo nejautė, tik jos pašaipiai klausdavo, kodėl ji kankinasi, būdama tokia jauna.
Taip pat man pasidarė įdomu išgirsti ir vyresnio amžiaus žmonių pasakojimų, ar jie sulaukė kokių nors pastabų iš savo bendraamžių.
Marija (43 m.) pasakojo, kad atsisakė alkoholio, nes nebenorėjo jaustis blogai ryte. Tačiau moteris teigė, kad pakeitusi savo įpročius, kelias savaites jautė, jog trūksta kažkokio vakarinio užsiėmimo: „Man trūko vakarinio užsiėmimo po darbo. Nors ir reto, nes po sunkios dienos būdavo noras nusiraminti su skardine alaus.“
Vienas pažįstamas pareiškė, kad esu ne vyras, nes negeriu alaus.
Na, o Vytautas (48 m.) papasakojo, kad vieną kartą jį užsipuolė dėl vyriškumo: „Vienas pažįstamas pareiškė, kad esu ne vyras, nes negeriu alaus ir turbūt dėl to nežiūriu krepšinio bei nepajuntu vyriško gyvenimo malonumų. Aš jam pasiūliau susikauti krepšinio aikštelėje, o jis neišdrįso, nors jis už mane jaunesnis 23 metais.“
Šis iššūkis man padėjo numesti 5 kilogramus
Iškėlusi sau tikslą tikėjausi, kad pagerės mano fizinė ir emocinė būklė, žinoma, taip ir atsitiko. Tačiau kurį laiką prieš atsisakant alkoholio, kad ir kaip stengiausi sveikai maitintis, sportuoti, svoris nekrito – 5 kg ištirpo greitai tik tada, kai pasakiau „ne“ alkoholiniams gėrimams.
Ar pasikeitė mano socialinė aplinka? Ne. Mėnuo per trumpas laiko tarpas, kad pasikeistų aplink mane buvę žmonės. Arba galiu būti dėkinga gyvenimui, kad mane supa ištikimi ir tolerantiški draugai. Nepaisant to, išgeriu ar ne.
Būsiu atvira – po šio iššūkio alkoholio visiškai gal ir neatsisakysiu, tačiau vartojimą apribosiu – tai jau tikrai. Suprantu, kad tai keistas pareiškimas. Tačiau faktas: su stipriaisiais gėrimais atsisveikinu, o socialinį gėrimą kontroliuosiu ir prižiūrėsiu atidžiau.
Nes atsikelti šviežia galva ryte labai gera.
