„Įstatymo švelninime aš matau tik naudą alkoholio pramonei: daugiau vartotojų – daugiau pinigų. Čia apie jaunimo gyvenimo gerovę net nekalbama“, – griežtą nuomonę išsakė psichologė-psichoterapeutė, priklausomybių ligų konsultantė Lina Ignatavičiūtė. Jos nuomone, esami ribojimai nėra pertekliniai.
„Būsiu nepopuliari, bet aš juos netgi dar labiau sugriežtinčiau ir sustiprinčiau paslaugas, orientuotas į visuomenės psichologinio raštingumo didinimą bei žalingos ir/ar priklausomos elgsenos gydymą, plėsčiau jų prieinamumą. Nes kuo psichologiškai sveikesnė visuomenė, tuo valstybė turtingesnė ir stipresnė“, – teigė pašnekovė.
Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Sveikatos apsaugos ministerija bei Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ne kartą viešai pasisakęs už blaivybės idėjas.
Psichoterapeutė: „Švelninimai orientuoti tik į vartojimo skatinimą“
„Vienareikšmiškai manau, kad alkoholio ribojimų švelninimai būtų neigiamas žingsnis kuriant gerovės valstybę. Kaip turinti ilgametę darbo patirtį šioje srityje, tiek kaip Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistė (statistikos, mokslo, prevencijos ir politikos srityje), tiek kaip psichologė ir priklausomybės konsultantė, manau, kad tai grąžins mus į praeitį, kada buvome pirmaujanti tauta pagal alkoholio suvartojimą“, – sako psichoterapeutė, priklausomybių konsultantė L.Ignatavičiūtė.
– Kaip alkoholio ribojimų švelninimai galėtų paveikti vartojančius alkoholį ir nevartojančius?
– Tokie ribojimų švelninimai orientuoti tik į vartojimo skatinimą ir naujos alkoholio vartotojų kartos auginimą. Tai niekaip nesusiję su žmogaus gyvenimo gerovės vystymu.
Savo praktikoje dažnai girdžiu tokius pasisakymus: „Jeigu laisvai leidžiama įsigyti, kodėl tai blogai? Jeigu laisvai parduodama, vadinasi, tai gerai“, „Aš toks kaip visi, visi vartoja, tai kaip aš nevartosiu...“ ir t.t. Tokie ir kiti panašūs pasisakymai parodo kertinius žmogaus įsitikinimus, kuriuos suformuoja aplinka ir, deja, kuriais vadovaujasi dauguma mano klientų savo gyvenime.
Žmonės vadovaujasi principu, kad jeigu leidžiama ir įstatymas nedraudžia, vadinasi, alkoholis yra gerai. Tačiau, kai jie sugaunami išgėrę prie vairo ar sulaukia vaikų teisės specialistų, baisiai piktinasi. O piktinasi todėl, kad atsiranda didelė prieštara: įsigyti ir vartoti gali (su reklama dar ir skatinama), o būti pavartojus – baudžiama (juk visos žalos apraiškos – tai ir yra pavartojimo būsena).
Dažnai girdimas argumentas, kad reikia pasitikėti žmonių sąmoningumu, yra tik bandymas išsisukti nuo atsakomybės už politinių sprendimų pasekmes.
Kai pasireiškia žalingos alkoholio vartojimo pasekmės – politikos formuotojai pradeda teisintis ir apeliuoti į žmonių sąmoningumą. Tokie pasisakymai man kelia tik sarkastišką šypseną. Dažnai girdimas argumentas, kad reikia pasitikėti žmonių sąmoningumu, yra tik bandymas išsisukti nuo atsakomybės už politinių sprendimų pasekmes. Deja, kritinio mąstymo, sąmoningumo ir brandos mūsų visuomenėje nėra tiek daug, kad galėtume ja pasitikėti. Tuo labiau kai kalbame apie jaunimą.
Jauno suaugusio žmogaus amžiuje yra labai daug spontaniškumo, netikrumo, abejonių ir tai susiję su šio amžiaus tarpsnio vystymosi užduotimis, pvz.: rasti tinkamą partnerį ir išmokti su juo gyventi, prisiimti atsakomybę už šeimą, vaikus, išmokti rūpintis būstu, tęsti savo edukaciją, pradėti darbinę karjerą ir t.t.
Sėkmingas raidos užduočių išsprendimo rodiklis glaudžiai susijęs su socialinio ir kultūrinio gyvenimo kontekstu, kuriame vyksta raida. Alkoholis ir kitos psichiką veikiančios medžiagos tiesiogiai veikia šių užduočių sprendimus. Visų pirma, kas ką besakytų, tačiau alkoholis stipriai veikia psichikos procesus: kritinį mąstymą, spontaniškumo valdymą, atsakomybės jausmą, sprendimų priėmimą, darbingumą, mokymosi gebėjimus.
Alkoholis stipriai veikia psichikos procesus: kritinį mąstymą, spontaniškumo valdymą, atsakomybės jausmą, sprendimų priėmimą.
Jaunimui svarbu priklausyti kokiai nors socialinei grupei, draugų grupei, kurią renkamasi pagal panašius poreikius ir interesus. Jeigu norima vartoti psichoaktyvią medžiagą, žmogus renkasi tą draugų grupe, kur yra vartojama. Taip gaunamas palaikymas savo elgsenai ir atsikratoma atsakomybės – juk visi vartoja. Taip pat tai didina neplanuoto nėštumo galimybę (automatiškai daugiau abortų, paliktų vaikų, vienišų tėvų), netinkamo partnerio pasirinkimą (sukuriamos šeimos su jau į priklausomybę įklimpusiais asmenimis, vaikų nepriežiūra, smurtas šeimoje ir kt.).
Aš tikriausiai galėčiau plėstis dar daugiau apie tikrąsias, objektyviai jaučiamas, galimas tokių politinių sprendimų pasekmes, bet, manau, šiame etape svarbiausia žinia politikos formuotojams būtų tokia: jeigu bus atlaisvintas įsigijimo ir reklamos ribojimas, jaunimui bus pasiųsta konkreti žinia – kad alkoholio vartojimas yra pageidautinas, nes tai yra socialiai priimtina norma.
Mano akimis, tai reiškia, kad planuojama auginti naują priklausomų asmenų kartą.
Atsakant į klausimą, kaip tokie švelninimai turėtų paveikti vartojančius ir nevartojančius, be abejonių galiu teigti, kad vartojantys vartos daugiau ir dažniau, o nemaža dalis nevartojančių pradės vartoti. Dėl to turėsime alkoholio vartojimo sukeltos žalos augimą. Iš to kyla klausimas: kam iš tiesų tai naudinga? Visuomenei, šeimai, žmogui, darbdaviams – tikrai ne. Tai kam tada?
– Ar manote, kad ankstesni ribojimai, kurie tebegalioja, yra pertekliniai?
– Man norėtųsi paklausti dabartinės Vyriausybės: kokią naudą, jų manymu, duos jaunimui tokių ribojimų švelninimas? Kokią naudą iš to turės Valstybė? Ir kokią naudą gaus dabartinė valdžia asmeniškai sau?
Juk mes kalbame apie prekę, kuri nekuria gerovės žmogaus gyvenime, o atvirkščiai tik sukelia daugybę problemų. Taip pat tai nėra prekė, be kurios žmogus neišgyventų. Tai prekė, kuri tiesiogiai susijusi su ligotumu, priklausomybėmis, psichozėmis, kepenų ciroze, apsigimimais, vairavimu išgėrus, buitiniais konfliktais, savižudybėmis, nedarbu ir kt. Aš galėčiau labai daug pasakyti apie sukeltas žalas, kurių atsiradimui alkoholis turi labai stiprų koreliacinį ryšį.
Tai prekė, kuri tiesiogiai susijusi su ligotumu, priklausomybėmis, psichozėmis, kepenų ciroze, apsigimimais, vairavimu išgėrus...
Iš praktinių savo darbo pastebėjimų galiu pasakyti, kad tokie ribojimų švelninimai niekaip nesusiję su nauda jaunimui. Įstatymo švelninime aš matau tik naudą alkoholio pramonei: daugiau vartotojų – daugiau pinigų. Čia apie jaunimo gyvenimo gerovę net nekalbama.
– Dirbate su priklausomais žmonėmis, taigi, galite matyti, ar alkoholio ribojimai davė vaisių. Priklausomybių daugėjo, mažėjo ar jos stabilizavosi?
– Ribojimai akivaizdžiai davė gerų rezultatų, ką patvirtina ir statistiniai stebėjimai: sumažėjo absoliutus alkoholio suvartojimas, ligotumas alkoholinėmis psichozėmis, priklausomybėmis, apsinuodijimais, remiantis ESPAD tyrimu – krito vaikų alkoholio vartojimas ir kt.
Pasidalinsiu savo konsultavimo ir darbo su žmonėmis praktikoje pastebėjimais. Matau, kad žmonės dažniau pradėjo kreiptis dėl žalingų įpročių į specialistus. Tai rodo, kad visuomenė savo vartojimo įpročius vertina kritiškiau bei nori išmokti spręsti savo gyvenimo problemas ne saviapgaulės (alkoholio sukeltos „narkozės“ problemų atžvilgiu) ir vengimo būdu, o iš tikrųjų.
Kai žmogaus alkoholio įsigijimas apribojamas ir, pavyzdžiui, jis nespėja įsigyti alkoholio (dėl laiko ribojimo), jam tenka savo įprastą, vadinamojo „atsipalaidavimo“ po darbų, elgsenos scenarijų keisti. Jis pradeda pastebėti, kad tampa irzlesnis, piktesnis, sunku užmigti. Tada žmogus susimąsto, kas gi su juo vyksta, ir pradeda ieškoti pagalbos. Tokios įprastos frazės, kaip „aš galiu gerti ir galiu negerti“, yra sugriaunamos. Paaiškėja, kad yra ne visai taip.
Pradeda lįsti nemokėjimas atsipalaiduoti, bendrauti, valdyti agresiją, pyktį, nerimas, panikos priepuoliai, nemiga, vienatvė, ruminavimas ir kitos psichologinės problemos, kurios buvo tiesiog ignoruojamos ir nesprendžiamos.
Labai svarbu, kad tuomet žmogus neliktų vienas, gautų tinkamą specialistų pagalbą ir palaikymą. Be abejo, kad tiems, kurie jau turi giliai pažengusią priklausomybę, kai jau ir asmenybiniai pakitimai negrąžintini, sunkiau padėti. Tačiau kuo ankstesniame priklausomybės periode žmogus susiima, tuo geresni gijimo rezultatai.
Visuomenei išgyti nuo alkoholio vartojimo tradicijų reikės daug metų, nes į tai ji ėjo labai ilgą laiką.
Visuomenei išgyti nuo alkoholio vartojimo tradicijų reikės daug metų, nes į tai ji ėjo labai ilgą laiką. Kadangi priklausomybė, kaip liga, yra visam gyvenimui, tai kalbėti apie jų sumažėjimą naivu. Mes galime kalbėti tik apie tai, ar mažėja alkoholio vartojimo žala – kol kas ji tik stabilizuojasi. Kad mažėtų, turime užauginti naują kartą, kurios kultūroje nebūtų alkoholio vartojimo.
Taigi, esami ribojimai ir jų griežtinimas padeda auginti tokią kartą. Bet, kad tai pradėtume jausti, reikia ne vienerių ar kelerių, o keliolikos metų.
– Kaip pandeminė situacija paveikė priklausomus žmones ir apskritai alkoholio vartoseną?
– Dėl pandemijos pablogėjo žmonių emocinė sveikata. Taip pat ir priklausomų asmenų, kurie ir šiaip jau yra labiau pažeidžiami šiuo požiūriu. Todėl pandemija tikrai nėra lengvinanti aplinkybė nei tokiems asmenims gijimo, nei specialistams pagalbos teikimo procesuose. Juk pagalba šioje srityje taip pat buvo apribota, kadangi žmonės negalėjo laiku ir tinkamai jos gauti. Mano nuomone, ir dėl to ribojimų švelninimams nėra tinkamas metas. Tai tik pagilins šias problemas.
– Kaip manote, kokiais būdais galime užkirsti kelią alkoholio vartojimui ir priklausomybėms?
– Geriausiai veikia kompleksinė politika ir stipri gydymo bei prevencijos paslaugų prieinamumo ir patrauklumo platforma. Tai nėra įprasta prekė, liberalizmas čia netinka. Visos priemonės, kurios buvo įgyvendinamos iki šiol veikia ir duoda teigiamą rezultatą. Reikėtų išlaikyti tokį reglamentavimą ir gal net labiau didinti prieinamumo ribojimus, tolygų akcizo kėlimą.
Nėra priežasties (sukėlėjo) – nėra pasekmės (ligos). Tačiau labai svarbu ir šalia to būtų dirbama su stigmos mažinimu, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos.
Čia atsiranda kita grandis – tai gydymo ir prevencijos paslaugos, kurios turėtų būti labiau plėtojamos ir stiprinamos. Aš nekalbu apie lankstinukų ar pamokėlių plėtrą, o apie individualią tikslinę pagalbą. Be abejo, švietimas svarbu, bet prieš šviečiant reikėtų padėti žmogui atstatyti sugebėjimą priimti tą informaciją.
Švietimas apie alkoholio vartojimo žalą yra reikalingas, tačiau aš matau didesnę naudą, jeigu mokysime žmogų gyventi ir tvarkytis su problemomis nenaudojant vengimo strategijų (pavyzdžiui, apsisvaiginus) bei didinsime jų psichologinį raštingumą.
SAM: svarbu ne vien draudimai
Savo poziciją dėl alkoholio ribojimų švelninimo išsakė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Alkoholio politika paveikia skirtingas gyvenimo sritis – asmens ir visuomenės sveikatą, socialinį gyvenimą, ekonomiką, teisėsaugą ir kt. – įstatymo pakeitimo projektas buvo derinamas su skirtingų sričių atsakingomis institucijomis. Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją pateikė informaciją apie rizikas, kurios gali būti siejamos su alkoholio prieinamumo didinimu, ir pristatė tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio vartojimo įpročius lemia ne tik alkoholio prieinamumas, bet ir socialinė bei kultūrinė žmogaus aplinka, asmens požiūris į savo ir visuomenės sveikatą, taip pat kiti veiksniai. Formuojant subalansuotą alkoholio politiką ir kuriant sveiką visuomenę, svarbu kliautis ne vien draudimais ir ribojimais, bet ir švietimu, prevencija, sąmoningumo ugdymu.
Alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų bei veiksnių prevencijai yra skiriamas didelis dėmesys SAM 2021–2030 m. Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje. Šioje programoje šalia investicijų į nacionalinio lygmens psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veiksmingumo didinimą, yra numatyta regioninės pažangos priemonė, skirta prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo mažinimui per savivaldybes (kuriai iki 2030 m. laikotarpiui iš viso numatyta 22 mln. Eur). Vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, todėl šiai sričiai bus skiriama reikšminga regioninės pažangos priemonės investicijų dalis“, – rašoma 15min atsiųstame komentare.
A.Veryga: nepritariu nė vienam pakeitimui
Seimo narys A.Veryga, kuriam vadovaujant Sveikatos apsaugos ministerijai ir buvo priimti griežti alkoholio ribojimai, savo nuomonės sako nepakeitęs.
„Lietuva iki alkoholio ribojimų įstatymo buvo labai sudėtingoje situacijoje, nes alkoholio mes vartojome rekordiškai daug. Dėl šios priežasties mūsų šalis tikrai išsiskyrė Europos ir pasaulio kontekste – ir ne tik pagal vartojimą, bet ir su tuo susijusias mirtis.
Įvairias alkoholio kontrolės priemones įgyvendinti pradėjome ne tik praėjusioje kadencijoje, bet dar anksčiau. Tada buvo apribota reklama, uždrausta prekiauti alkoholiu degalinėse, kioskuose ir pan. Vėliau buvo priimtas visas alkoholio ribojimų paketas, rekomenduotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir tos priemonės buvo laikomos geriausiomis ir paveikiausiomis, mažinančiomis alkoholio vartojimą.
Tas paketas apėmė laiko, amžiaus, reklamos ribojimus, todėl stebėdami alkoholio vartojimą Lietuvoje, mes matėme, kad situacija gerėjo labai greitai – vartojimas per metus sumažėdavo 1 litru absoliutaus alkoholio gyventojui nuo 15 m. Tai yra labai daug. Be to, matėme, kaip gerėja sveikatos duomenys.
Vartojimas per metus sumažėdavo 1 litru absoliutaus alkoholio gyventojui nuo 15 m. Tai yra labai daug.
Tačiau pandeminiai metai, kai patyrėme labai daug apribojimų, susijusių su kelionėmis, bendravimu, įnešė netikslumų, todėl dabar turime daug iškraipymų. Alkoholio kritimas sustojo ties 11 l vienam gyventojui taip ir nepasiekęs Europos sąjungos šalių vidurkio, t. y. apie 9 l, tad tobulėti tikrai yra kur“, – pastebi A.Veryga.
Vertindamas dabartinės Vyriausybės planus švelninti alkoholio vartojimo ir prekybos ribojimus, Seimo narys sako nesuprantantis kriterijų, kuriais vadovaujamasi.
„Remiantis apklausomis, visuomenės palaikymas alkoholio ribojimams auga kasmet, vadinasi, visuomenė nemato problemų ir yra prisitaikiusi. Manau, nusitaikyta yra į kelias esmines sritis. Nekeičiama tik viena priemonė – t. y. nemažinamas akcizas alkoholiui, o visa kita – laikas, amžius, reklama, yra keičiama. Vartojimas, įvedus dabartinius švelninimus, neišvengiamai augs. Šiuo metu ne tik alkoholio suvartojimas mažėjo, buvo stebimi ir teigiami pokyčiai gyvenimo trukmės atžvilgiu, mažėjo apsinuodijimų alkoholiu, alkoholinės psichozės atvejų. Todėl gali būti, kad sugrįšime ten, kur buvome, ir įkrisime su alkoholio vartojimu susijusią duobę“, – kalbėjo A.Veryga.
Jo teigimu, numatomi švelninimai labai daug ką keičia, kadangi atlaisvintų ir reklamos rinką, kuri būtų nutaikyta į pažeidžiamiausias grupes.
„Televizijos reklama daugiau aktuali vidutinio, vyresnio amžiaus žmonėms, o štai reklama socialinėje erdvėje būtų paveikiausia vaikams, paaugliams, jaunesnio amžiaus žmonėms. Jaunimą paveikti yra kur kas paprasčiau nei žmogų su susiformavusiomis vertybėmis. Amžiaus pavėlinimas pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus yra susijęs su psichologine branda, biologiniais dalykais, o ne žmogaus teisėmis. Pavyzdžiui, Amerikoje tas amžius siekia 21-erius metus ir tame nematoma jokios bėdos“, – nuomonę išsakė politikas.
Anot jo, amžiaus paankstinamas tuo pačiu paankstina ir susipažinimo su alkoholiu pradžios laiką iki legalaus amžiaus, t. y. duodamas signalas visuomenei ir tėvams, kad čia nieko tokio.
Pardavimo laiko ilginimas, A.Verygos teigimu, taip pat turi tam tikrą įtaką.
„Ginčijamasi, ar geriau vėliau parduoti ryte, ar ilgiau leisti įsigyti vakare. Dažnu atveju spekuliuojama priklausomais žmonėmis, kurie laukia prie parduotuvės nuo pat ryto, kad galėtų įsigyti alkoholio, ir teigiama, kad geriau neleisti ilgiau įsigyti alkoholio ryte.
Amžiaus pavėlinimas pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus yra susijęs su psichologine branda, biologiniais dalykais, o ne žmogaus teisėmis.
Pardavimo vėlinimu ir ankstinimu šių žmonių mes nepakeisime, kadangi jie yra priklausomi. O naktinė ir vakarinė prekyba daugiau susijusi su žmonėmis, kurie nėra priklausomi, ir tie vakariniai pardavimai tiesiogiai veikia nusikaltimų statistiką, kadangi daugėja užpuolimų, konfliktų ir pan. Net ir kelios prailgintos valandos, jeigu prekiaujama naktį, gali turėti didžiulės įtakos“, – įsitikinęs Seimo narys.
Jis atkreipė dėmesį ir į nealkoholinių gėrimų reklamą. „Manau, kad gamintojai tikėjosi, jog nealkoholinių gėrimų reklama suveiks kaip skatinimas pirkti alkoholį, tačiau taip nenutiko. Nealkoholinių gėrimų pirkimas išaugo šimtais procentų, o šalia to dar ir atsirado tarsi nealkoholinių gėrimų kultūra. Anksčiau rasti nealkoholinio alaus ar vyno buvo neįmanoma misija, o dabar asortimentas didžiulis. Ši reklama padarė tiesioginį, o ne netiesioginį poveikį, ir tai dar vienas pavyzdys, kokia reklama yra paveiki, kaip veikia mūsų pasirinkimus“, – teigiamą tendenciją įžvelgė A.Veryga.
Tiesa, jis sutiko, kad nėra gerai, jog tokius nealkoholinius gėrimus gali įsigyti net ir vaikas.
„Tai nėra labai gerai, tačiau pasiekti tokį alkoholio ribojimų sprendimą, kad jis tenkintų visų poreikius, sudėtinga. Juk nealkoholinio vaikiško šampano patys vaikai nepirkdavo, tą darydavo jų tėvai. Kalbant apie kitus gėrimus, dažniausiai vaikams labiau patinka įvairūs saldinti gazuoti limonadai, o ne nealkoholinis alus ar šampanas, kadangi jie yra labai specifinio skonio. Todėl nemanau, kad tokių gėrimų pirkimas tarp vaikų būtų masinė tendencija“, – nuomonę išsakė politikas.
Vertindamas dabartinės Vyriausybės planus „atleisti“ alkoholio ribojimo vadžias, jis buvo griežtas: nepritaria nė vienam pakeitimui.
„Išskirčiau du dalykus, apie kuriuos reikėtų kalbėti. Pirma – tai alkoholio akcizas, kuris turėtų didėti tiek, kad alkoholis santykinai nepigtų, vadinasi, turėtų būti tokio lygio, kaip gyventojų pajamų augimas, nes jeigu mes gauname vis didesnį atlyginimą, o alkoholio kaina tokia pati, vadinasi, jis pinga ir jo galime įsigyti vis daugiau. Kad to nebūtų, akcizų kilimo politika turėtų būti suderinta su gyventojų pajamomis.
Antras dalykas – pažiūrėkite, kas darosi su vairuotojais, kurie vis dažniau vairuoja išgėrę, be to, į šį skaičių papuola ir įžymūs žmonės, dažnai besišaipę iš alkoholio kontrolės įstatymo ir priimtų priemonių, įgyvendinamos politikos.
Vairavimas išgėrus, panašu, šiuo metu yra labai aktuali problema, ir reikėtų svarstyti, ką su tuo daryti. Konkrečių pasiūlymų neturiu, bet manau, reikėtų pradėti galvoti apie nulinę toleranciją – tokios diskusijos vyksta ir Europoje. Manau, būtinos efektyvesnės priemonės, kadangi išgėręs žmogus prie vairo yra pavojingas ne tik sau, bet ir tiems, kurie negeria.
Taip pat matau, kad alkoholio, tabako, azartinių lošimų prevencijai skiriamos lėšos yra mažinamos, tad to nereikėtų daryti. Šiuo metu liberalizuojame alkoholio vartojimą, mažiname lėšas, skirtas prevencijai, socialinei reklamai, o turėtų būti atvirkščiai. Prevencija šiuo atveju yra labai svarbi“, – nurodė A.Veryga.
