Ekspertai sveikina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio išreikštą politinę valią spręsti psichikos sveikatos ir savižudybių problemas, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad šios iniciatyvos stringa įgyvendinimo etape.
Ekspertai darbo grupėje siekė, kad būtų įgyvendinami šiuolaikiniai psichikos sveikatos politikos ir savižudybių prevencijos įgyvendinimo principai, kurie aiškiai išdėstyti ir Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos dokumentuose ir 2007 metais Lietuvos Seimo patvirtintoje Lietuvos Psichikos sveikatos strategijoje.
Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
Ekspertų vertinimu, visos priemonės, tarp jų visuomenės švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsena, turi atitikti šiuos principus. Tačiau ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio nuoseklumo. Jį esą būtų galima pavadinti menkai susijusių priemonių, kurių veiksmingumą sunku įvertinti, sąrašu.
Ekspertų grupė pastebi, kad Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planų rengimas buvo organizuotas chaotiškai. Nepaisant ekspertų teiktų pasiūlymų ir pastabų pačios darbo grupės veiklos organizavimui, rezultatas yra nuviliantis. Ekspertų grupė pareiškia, kad:
1. Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos. Jame nėra numatyta paskatų veiksmingoms šios sistemos permainoms;
2. Plane nėra konkrečių rodiklių, kurie padėtų vertinti, ar priemonės bus tinkamai įgyvendinamos, ir ar jos padarys kokį nors pokytį. Jame nėra įvardinta, kokių rezultatų siekiama. Toks planas yra orientuotas į procesą, o ne į rezultatą;
3. Plane nėra jokių esminių priemonių, kurios per ateinančius trejus metus padėtų Lietuvoje įgyvendinti Psichikos sveikatos strategijoje suformuluotus modernius visuomenės psichikos sveikatos principus;
4. Plane nėra aiškių prioritetų, t. y. neaišku kurias problemas ir kaip jas reikia spręsti pirmiausia. Vadinasi, yra rizika, kad trūkstant lėšų gali būti įgyvendinamos visiškai ne tos veiklos, kurios yra būtiniausios;
5. Planui trūksta skaidrumo. Nepaisant ekspertų siūlymų, nebuvo aiškiai apibrėžtas planą rengusios darbo grupės sprendimų priėmimo procesas. Planui rengti pasitelkta daug ekspertų, tačiau nėra aišku, kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas buvo papildytas naujomis programomis, numatant joms didelį finansavimą. Kadangi šios programos nebuvo pateiktos darbo grupėje ir nebuvo joje svarstomos, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais jos atrinktos, darbo grupėje dalyvavę ekspertai negali prisiimti atsakomybės už jų įtraukimą į veiksmų planą. Atsakyti už šių lėšų panaudojimo tikslingumą turėtų tuos sprendimus padarę pareigūnai;
6. Kai kurios darbo grupėje išsamiai aptartos ir pripažintos svarbiomis priemonės iš plano išimtos taip pat be jokių diskusijų. Pavyzdžiui, nepaisant politikų dažnai išsakomo palaikymo pagalbos telefonu tarnybų veiklai, šios paslaugos prieinamumo didinimas iš veiklos plano išimtas be diskusijų su ekspertais;
7. Nors veiksmų planas skirtas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui, plane nėra net planuojami pokyčiai, susiję su tokiomis svarbiomis problemomis kaip neatitiktis tarp stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų poreikio ir infrastruktūros, sutrikęs santykis tarp gydymo medikamentais ir psichosocialinių paslaugų prieinamumo, įstrigusi institucinės globos paslaugų transformacija į veiksmingas bendruomenines paslaugas;
8. Darbo grupės nariais buvę ekspertai daug kartų kreipėsi prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau SAM jos nesuteikė. Tai apsunkino realios situacijos analizę ir šia analize pagrįstų priemonių formulavimą. Nepaisant to, ekspertai darbo grupėje ne vieną kartą atkreipė dėmesį į rengiamo plano trūkumus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Tikimasi, kad veiksmų planas bus koreguojamas, numatant konkrečius rezultatus ir jų indikatorius, ES fondai nebebus naudojami ydingai sistemai remti, kad 2014 metais bus pasiektas proveržis, stabdant ydingus dabartinės psichikos sveikatos priežiūros sistemos mechanizmus, ir kad pagaliau Lietuvoje pavyks įtvirtinti šiuolaikinius psichikos sveikatos politikos principus.
Pasirašo:
Prof. Habil. Dr. Danutė Gailienė, VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja, Tarptautinės savižudybių tyrimų akademijos tikroji narė
Dr. Arūnas Germanavičius, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas
Dr. Evaldas Kazlauskas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas
Karilė Levickaitė, VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė
Dr. Robertas Povilaitis, „Vaikų linijos“ vadovas, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys
Prof. Dr. Dainius Pūras, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas
Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė
Dr. Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ direktorius, Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys
Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė
Dr. Marija Veniūtė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė
Prof. Dr. Nida Žemaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
