Moksleiviai rūko nesislėpdami
„Eurobarometro“ duomenimis, 2020 m. elektronines cigaretes Lietuvoje buvo bandę arba naudojo 16 proc. žmonių (Europos Sąjungoje šis skaičius – 14 proc.). Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, nors tai atrodo nedidelis procentas, situacija nėra gera, nes didžioji dalis elektroninių cigarečių naudotojų yra jauni žmonės. Statistika rodo, kad pernai elektronines cigaretes rūkė 37 proc. 15–24 m. ir 36 proc. 25–39 m. amžiaus žmonių. Mažiausiai populiarios šios cigaretės yra tarp vyresnių nei 55 m. amžiaus žmonių (1 proc.).
Suprasti akimirksniu
- Elektroninės cigaretės buvo išrastos 2003 m. Kinijoje. Nuo 2006 m. jomis prekiaujama JAV ir Europoje.
- Elektroninės cigaretės kurtos kuo panašesnės į įprastas cigaretes, kad jas atstotų ir imituotų įprastinio rūkymo metu patiriamus pojūčius.
- El. cigaretės yra prietaisas, susidedantis iš skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio ir baterijos.
- El. cigaretės ypač populiarios tarp studentų ir moksleivių. 2019 m. Europos mokyklose atlikto alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo (ESPAD) duomenys rodo, kad el. cigarečių rūkymo paplitimas tarp 15–16 metų moksleivių lenkia įprastinių cigarečių: jas bent kartą gyvenime bandė rūkyti 65 proc., o įprastines – 54 proc. moksleivių.
Šiuos duomenis patvirtina ir projekto „Ar garini, ar rūkai – vis tiek save žudai“ organizatoriai VšĮ „Socialiniai partneriai“. Per 2020 m. sausį–kovą šis projektas aplankė 50 skirtingų mokyklų įvairiose Lietuvos vietovėse. Renginiai buvo organizuojami tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose. Juose dalyvavo daugiau nei 5000 moksleivių ir jų mokytojų. Projektas buvo skirtas 5–12 klasių mokiniams, tačiau dažniausiai dalyvaudavo 7–10 klasėse besimokantys jaunuoliai. Tęsiantis pandemijai, šių metų pradžioje buvo surengti dar 5 nuotoliniai renginiai.
„Keliaudami po mokyklas, pastebėjome, kad elektroninės cigaretės ir garinimas yra vienodai populiarus tarp jaunimo visoje šalyje: tai tikrai nėra labiau paplitę didmiesčiuose nei mažesniuose miestuose“, – pasakojo „Socialiniai partneriai“ laikinoji direktorė Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė.
Pasak jos, visų mokyklų, į kurias organizatoriai skambino, administracija vienbalsiai pripažino, kad elektroninių cigarečių rūkymas tarp moksleivių yra itin aktuali ir sunkiai sprendžiama problema. Be to, prisipažino kol kas neradę efektyvių sprendimo būdų.
Elektroninės cigaretės ir garinimas yra vienodai populiarus tarp jaunimo visoje šalyje.
„Pedagogai sakė galintys tik kalbėtis arba iš nepilnamečių atimti rastas elektronines cigaretes, kaitiklius ir kitas priemones. Anot jų, dažnai keli vaikai dalijasi viena elektronine cigarete ar vaipu (vaipas – elektroninės cigaretės išpučiamų dūmų debesis – red. past.). Kai kuriose mokyklose pedagogai pastebėjo, kad vaikai dažnai rūko mokyklos viduje, pavyzdžiui, tualetuose. Būna, kad nevengia išsitraukti šiuolaikinius rūkymo įrenginius ir pamokų metu, jei mokytojas trumpam išeina iš klasės. Atvirai pasakius, vaikai ir patys to neslepia. Kai renginių metu mūsų lektorius paskaitos pradžioje paklausdavo, ar salėje yra bandžiusių rūkyti, gana dažnai pakildavo beveik pusės susirinkusiųjų rankos“, – pasakojo S.Šeštokaitė-Puvačiauskienė.
Pasak jos, susidarė įspūdis, kad tarp moksleivių yra paplitusi nuomonė, jog elektroninės cigaretės kenkia gerokai mažiau arba net visai nekenkia organizmui – skirtingai nei įprastos cigaretės.
„Be to, moksleiviams tokia cigarečių alternatyva atrodo „kietesnė“, ir daugelis nori išbandyti ar turėti savo. Daugelis tiki, kad garai nedaro žalos sveikatai, kad elektroninėse cigaretėse nėra nikotino ar kitų kenksmingų medžiagų. Todėl pagrindinis mūsų renginių tikslas buvo įrodyti, kad tokių rūkymo priemonių poveikis sveikatai yra ne mažiau žalingas nei įprastų. Tyrimais nustatyta, jog elektroninių cigarečių užpilduose ir aerozolyje aptinkama toksinių ir kancerogeninių medžiagų, taip pat ir nikotino“, – teigė pašnekovė.
Jos teigimu, elektroninių cigarečių populiarumui tarp jaunimo įtakos tikriausiai turėjo įvairios gamintojų vykdytos rinkodaros kampanijos, bendradarbiavimas su socialinių tinklų influenceriais, sukurti ir platinami įvairūs filmukai, kuriuose yra mokoma, kaip išpūsti tam tikras dūmų formas, akcentuojama, kad jos yra kur kas geresnė alternatyva nei įprastos cigaretės.
Tokių rūkymo priemonių poveikis sveikatai yra ne mažiau žalingas nei įprastų cigarečių.
Daugiau tėvų su vaikais kalba apie rūkymo žalą
2020 m. pavasarį NTAKD vykdyto tėvų tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. tėvų, duomenimis, 5 proc. vaikų turinčių Lietuvos gyventojų tėvų vartoja (ar augindami vaikus vartojo) elektronines cigaretes ar kaitinamuosius tabako gaminius.
Pasak NTAKD laikinosios vadovės G.Belian, taip nurodė 5 proc. mamų ir 8 proc. – tėčių. Be to, net 81 proc. tėvų, kurie vartoja (ar augindami vaikus vartojo) elektronines cigaretes ar kaitinamuosius tabako gaminius, taip pat ir rūko cigaretes. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 72 proc. elektronines cigaretes arba kaitinamuosius tabako gaminius vartojančių tėvų yra juos vartoję prie savo vaikų.
„30 proc. elektronines cigaretes arba kaitinamuosius tabako gaminius vartojančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai juos vartoja, o 43 proc. – paprastai stengiasi prie savo vaikų jų nevartoti“, – tyrimo duomenis apibendrino pašnekovė.
Kita vertus, yra ir teigiamų pokyčių. Departamento turima statistika rodo, kad, lyginant su 2016 m. tyrimo rezultatais, pastebėta, kad per ketverius metus labai padaugėjo tėvų, kalbėjusių su savo vaikais apie elektroninių cigarečių keliamus pavojus – nuo 39 proc. 2016 metais iki 71 proc. – 2020-aisiais.
Į medikus kreipiasi retai
Nors priklausomybė nuo tabako, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, yra pripažinta liga, vaduotis iš jos dažnas Lietuvos gyventojas vis dar bando savo jėgomis. Tokias išvadas sufleruoja besikreipiančiųjų į medikus skaičiai. O Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo laikinoji vadovė Dovilė Mačiulytė patvirtina: dėl rūkymo besikreipiančių asmenų yra vis dar labai nedaug. „2020 m. metimo rūkyti paslauga pasinaudojo 62 asmenys“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, visuomenei reikėtų žinoti, kad atskiros diagnozės „priklausomybė nuo elektroninių cigarečių“ nėra. Tai ta pati liga, kaip ir esant priklausomybei nuo įprastų cigarečių. Pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, priklausomybė nuo nikotino (tabako) priklauso psichikos ir elgesio sutrikimų dėl tabako vartojimo ligoms.
Diagnozės „priklausomybė nuo elektroninių cigarečių“ nėra. Tai ta pati liga, kaip ir esant priklausomybei nuo įprastų cigarečių.
„O jaunimas juk visais laikais norėjo ir nori viską išbandyti“, – įsitikinusi šviečiamųjų projektų rengėja.
„Svarbu suvokti, kad priklausomybė yra nuo medžiagos, o ne nuo jos vartojimo būdo. Tai reiškia, kad rūkantys asmenys jaučia potraukį vartoti psichoaktyvią medžiagą – nikotiną (tabaką). Kai asmenys kreipiasi į mūsų centrą dėl metimo rūkyti, jie kreipiasi dėl priklausomybės nuo nikotino (tabako)“, – teigė specialistė.
Kai prieš keliolika metų rinkoje pasirodė elektroninės cigaretės, jos buvo reklamuojamos kaip sveikesnė alternatyva įprastiems tabako gaminiams arba net būdas atsikratyti priklausomybės nuo rūkalų. Tačiau dabar kartais pasigirsta kalbų esą prie elektroninių cigarečių priprantama net greičiau nei prie įprastų cigarečių.
Pasak D.Mačiulytės, elektroninių cigarečių naudojimas yra tik būdas pasisavinti nikotiną, todėl, apsisprendus visiškai atsisakyti priklausomybės nuo tabako, galima rinktis vieną iš kelių būdų.
„Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantys metodai, kuriais siekiama padėti pacientams mesti rūkyti, apima pakaitinę terapiją nikotinu (pleistrai, guma, purškiamasis aerozolis, tabletės, pastilės ir kt.), gydymą vaistiniais preparatais ir psichologinę pagalbą. Pasirinkimas priklauso nuo individualios situacijos“, – pastebėjo pašnekovė.
Sukelia ikivėžinį susirgimą – leukoplakiją
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kol kas nėra pakankamai tyrimų apie ilgalaikę elektroninių cigarečių vartojimo žalą, tačiau trumpalaikės pasekmės pastebimos. Dažniausi negalavimai, kuriais skundžiasi elektroninių cigarečių vartotojai, yra:
-
galvos skausmas ir svaigulys;
-
nemiga ir nerimas;
-
nuovargis;
-
burnos ir gerklės gleivinės sudirgimai.
Elektroninės cigaretės taip pat laikomos pagrindine ikivėžinio susirgimo – leukoplakijos priežastimi.
PSO įspėja, kad elektroninių cigarečių garuose esančios kenksmingos medžiagos gali kelti pavojų ne tik paties rūkančiojo, tačiau ir aplinkinių sveikatai. Elektroninės cigaretės ypač pavojingos vaikams ir paaugliams, kadangi skystyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę bei gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi.
Gydytojai pulmanologai primena, kad, kalbant apie elektroninių cigarečių žalą, reikia išskirti dvigubą poveikį – nikotino ir garų. Taip pat ypač svarbu žinoti, kokia yra tokiuose rūkymo prietaisuose esančių skysčių sudėtis.
Kokių medžiagų yra elektroninėse cigaretėse?
- Skysčiai. Populiariausiuose parduodamuose skysčiuose yra 6, 12, 18 mg/ml nikotino koncentracijos. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymas nurodo, kad pateikiamų rinkai elektroninių cigarečių pildyklėse nikotino turinčiame skystyje nikotino turi būti ne daugiau kaip 20 mg/ml skysčio. Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, gali skirtis net iki 20 proc. ir daugiau, o gaminiuose „be nikotino“ kartais galima jo aptikti. Be to, rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, įkvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks.
- Propilenglikolis ir glicerolis. Propilenglikolis arba glicerolis yra pagrindinis elektroninio skysčio komponentas. Kai kuriuose produktuose gali būti naudojamas etilenglikolis. Abi šios medžiagos gali dirginti akis ir pakenkti plaučiams.
- Kvapiosios medžiagos. Elektroninės cigaretės gali būti parduodamos su kvapiosiomis medžiagomis. Prekyboje yra daugiau kaip 7 000 aromatų, suteikiančių saldainių, vaisių, alkoholinių gėrimų kvapą ar skonį.
- Kiti komponentai. Skysčiuose ir jų garuose aptinkami įvairūs metalai: alavas, švinas, nikelis ir chromas. Taip pat randami tabakui specifiniai nitrozaminai, ketonai, metalai, lakūs organiniai junginiai, pvz., fenolio junginiai. Sintetinis fenolis turi neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Ypač ryškų toksišką poveikį jis turi vidaus organams. Alergiškiems žmonėms fenolis gali sukelti alerginį dermatitą. Jei fenolio įkvepiama labai didelis kiekis, gali sutrikti smegenų aktyvumas, kuris gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.
Daugiau informacijos apie rūkymo žalą, mitus, susijusius su elektroninėmis cigaretėmis, ir kur kreiptis, ieškant pagalbos, rasite ČIA.
„Rinkis gyvenimą“ – 15 min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
