Priklausome prie stiprų alkoholį vartojančių šalių
E.Subatos teigimu, alkoholio vartojimo intensyvumą visuomenėje, viena vertus, lemia išoriniai veiksniai, t.y. papročiai, kurie paplitę konkrečioje šalyje ar artimiausioje aplinkoje, pavyzdžiui, šeimoje. Kita vertus, lemia ir genetiniai veiksniai bei asmeninės savybės, kurios dažniausiai susiformuoja vaikystėje.
Dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos – neuromediatoriai, kurie moduliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas.
„Tarkime, Viduržemio jūros šalyse vynas laikomas sudėtine virtuvės dalimi ir jo vartojimas labai paplitęs. Tuo tarpu Šiaurinėje Europoje labiau paplitęs stiprių gėrimų vartojimas, be to, pakankamai didelėmis dozėmis. Lietuva patenka būtent į šią teritorinę zoną.
Daugelis mūsų, aišku, alkoholį vartoja nedideliais kiekiais, bet kiekvienas, kuris nevengia alkoholio, turi riziką anksčiau ar vėliau prarasti kontrolę, nes kuo dažniau vartojamas alkoholis, tuo didesnių dozių reikia pasitenkinimui pasiekti. Mat dėl alkoholio poveikio vyksta subtilūs pakitimai galvos smegenyse, o žmonės, nepaisydami, kad alkoholis kenkia santykiams, keičia jų elgseną, sukelia konfliktus, toliau jį vartoja“, – svarstė pašnekovas.
Kodėl alkoholis turi raminamąjį poveikį
Kodėl žmonės dažnai griebiasi alkoholio, kai jaučiasi psichologiškai blogai? Pasak mediko, taip yra todėl, kad dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos – neuromediatoriai, kurie moduliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas. Būtent todėl alkoholis dažnai suvokiamas kaip priemonė, padedanti įveikti stresą.
Pavyzdžiui, žmogui išgyvenant kokią nors sunkią situaciją, išgėrus alkoholio laikinai pagerėja, kuriam laikui nusiraminama, o tai padeda ieškoti sprendimų, nepulti į paniką. Taip pat alkoholis streso užguitam šiuolaikiniam žmogui padeda atsipalaiduoti ir pajusti teigiamas emocijas, pavyzdžiui, per šventes.
Pagaliau šiandien daug žmonių jaučia padidintą nerimą, depresines nuotaikas. Alkoholis gali būti vartojamas ir šioms būsenoms švelninti. Taigi visais atvejais žmonės alkoholį vartoja kaip medžiagą, pakeičiančią emocijas.
Kaip pradeda vystytis priklausomybė
Kaip įsisuka ydingas ratas, kai alkoholio kritinėse situacijose griebiamasi kaip pirmosios pagalbos ir kuri priklausomybė nuo alkoholio vystosi pirmiausiai – psichologinė ar cheminė?
„Pirmiausiai tai tampa įpročiu. Žmogus turi patirties, kad alkoholis praeityje padėjo susidoroti su sunkesne emocine situacija, todėl, vėl joje atsidūręs, kartoja savo elgesio modelį, tai yra griebiasi alkoholio. Po penkto, septinto, dešimto karto organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholo kiekio, ima jį greičiau skaldyti, taip pat prisitaiko ir centrinė nervų sistema – ji tampa mažiau jautri alkoholiui.
Tai reiškia, kad jei anksčiau užtekdavo minimalaus alkoholio kiekio, dabar reikia kelis kartus daugiau. Taigi žmogus, norėdamas pajusti poveikį, kurio tikisi, turi išgerti vis daugiau ir daugiau. Ir tai jau vienas iš priklausomybės simptomų – didėjanti tolerancija alkoholiniams gėrimams“, – pasakojo E.Subata.
Pasak specialisto, jaunuoliams, paaugliams priklausomybė gali išsivystyti labai greitai – per kelis mėnesius. Jaunas žmogus net nespėja gauti patirties, ką reiškia gerti saikingai, nes labai greitai įžengia į stadiją, kai alkoholio reikia daug.
Suaugusiam, susiformavusiam žmogui paprastai priklausomybė nepastebimai išsivysto per keletą metų. Dažnėja atvejai, kai jis stipriai apsvaigsta ir kitą dieną net gali neprisiminti, kas vyko, bet žmogus vis dar bando tai vadinti atsitiktinumais ir nesuvokia, kad tokios situacijos tampa dėsningos ir problema gilėja.
Nė vienas žmogus nenori tapti priklausomas
Pašnekovo manymu, alkoholio vartojimo ypatumus daug lemia ir tai, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo tradicijos pakankamai senos ir įsišaknijusios. Yra norma, kad įvairios šventės – jubiliejai, vestuvės, gimtadieniai – vyktų su dideliu alkoholio kiekiu. Žmonės alkoholį per šventes vartoja iki didelių apsvaigimo dozių ir tai yra toleruojama. Juolab toleruojami nedideli alkoholio kiekiai „prie progos“.
Kai alkoholio poveikis praeina, žmogus suvokia, kad problemos neišsprendė, o visi sunkumai sugrįžta dar labiau pasunkėję.
„Tačiau saugių alkoholio dozių nėra, yra tik mažesnės ir didesnės rizikos dozės. Aišku, pagrindinė taisyklė – kuo mažiau, tuo geriau. Dar geriau jo atsisakyti visai. Noriu pabrėžti, kad priklausomybė vystosi prieš žmogaus valią – nė vienas žmogus nenori tapti priklausomas nuo alkoholio, nenori prarasti šeimos, vaikų, darbo, namų, o taip atsitinka. Mat pradėjus vystytis priklausomybei pasikeičia mąstymas. Jeigu artimieji ar draugai bando išsakyti kritines pastabas dėl to, kad žmogus per daug vartoja alkoholio, jie tampa priešais.
Be to, jei pradžioje alkoholis buvo vartojamas kaip priemonė stresui sušvelninti, ilgainiui jis tampa savotišku anestetiku arba priemone pabėgti nuo problemos ir sunkumų, nes išgėrus dėl cheminio alkoholio poveikio atrodo, kad tos problemos mažiau skaudžios, jos tarsi užsimiršta.
Kai alkoholio poveikis praeina, žmogus suvokia, kad problemos neišsprendė, o visi sunkumai sugrįžta dar labiau pasunkėję. Užsiveda ydingas ratas, kai skausmą reikia vėl užlieti didesne doze arba daryti tai dažniau. Kuo dažniau žmogus vartoja alkoholį, tuo dažnėja aplink jį problematiškos situacijos. Užsivedus tokiam ydingam ratui priklausomybės progresavimas vyksta gan greitai“, – įspėjo pašnekovas.
Kuo pakeisti alkoholį?
Ką daryti, kad šis ydingas ratas neužsisuktų? Reikėtų ieškoti pagalbos visai kitur, o ne taurelėje. Užuot vis teisinus save, kodėl reikia išgerti, daug prasmingiau atsigręžti į artimuosius, draugus ir paprašyti jų pagalbos, jei su problemomis nepavyksta susidoroti pačiam.
Prireikus būtina pasikonsultuoti su specialistu. Jei iš pradžių nejauku tai daryti, galima pradėti nuo internetinių konsultacijų. Tiesiog užuot užgniaužus savyje jausmą, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norėtųsi, reikia stengtis išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Tuomet nebereikės ir alkoholio.
