Apie emocinį intelektą, jo aktualumą ir ugdymą kalbamės su psichologais Ugne Juodyte ir Augustinu Rotomskiu.
– Emocinis intelektas – kas tai yra?
– Ugnė Juodytė: Tai įgūdžių rinkinys, apimantis tokias sritis, kaip empatija, optimizmas, savo ir kitų žmonių emocijų atpažinimas bei supratimas, gebėjimas efektyviai bendrauti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad visi šie įgūdžiai yra išugdomi.
– Augustinas Rotomskis: Emocinis intelektas yra gebėjimas pažinti savo ir kitų emocijas, suprasti jų priežastis, be to, valdyti emocijas ir elgesį, motyvuojant save, bendraujant ir sutariant su kitais. Šiais laikais moksliniai tyrimai patvirtina, jog keičiant mąstymo ir elgesio įpročius keičiasi individo savijauta, gyvenimo kokybė ir prisitaikymas prie kasdienių iššūkių. Taip pat atsirado įvairių ugdymo praktikų, kaip efektyviausiai keisti savo mąstymo ir elgesio įpročius.
– Ar asmeninis tobulėjimas visuomenėje yra populiarus? Ar daug žmonių šiandien pasiryžta ugdyti emocinį intelektą?
– Ugnė Juodytė: Šiuo metu žmonės labai linkę mokytis, investuoti į augimą. Daugiausiai į emocinio intelekto ugdymą investuoja įmonės bei individai, suprantantys jo svarbą. Dirbti su aukšto emocinio intelekto žmonėmis yra daug paprasčiau – toks žmogus daug lengviau integruojasi darbo rinkoje, socialinėje aplinkoje, lengviau išgyvena sudėtingus gyvenimo periodus bei sprendžia kylančias problemas. Džiugu, kad vis daugiau suaugusiųjų ne tik patys laviną įgūdžius šioje srityje, tačiau intensyviai ugdo ir savo vaikus.
– Augustinas Rotomskis: Vis didesnis skaičius žmonių siekia ne tik „išgyventi“, bet ir gyventi. Emocinio intelekto ugdymo praktikos padeda geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti ir sutarti su kitais. Vis daugiau žmonių nori ugdyti savo emocinį intelektą ir mato, kaip gerėja jų savijauta bei santykiai su aplinkiniais.
– Pateikite kelis praktinius patarimus, kaip ugdydami emocinį intelektą galime tapti sėkmingesni ar laimingesni?
Jeigu atsekti kilusią emociją sudėtinga, rekomenduoju prisiminti veiksmą arba mintį, susijusią su išgyventa situacija.
– Ugnė Juodytė: Visų pirma, turime pradėti nuo emocinio intelekto abėcėlės – išmokti atpažinti savo emocijas bei gebėti jas įvardinti, pavyzdžiui, vakare permąstydami visos dienos įvykius ir analizuodami, kaip jūs jautėtės. Pasistenkite kuo detaliau įvardinti jausmus, kuriuos patyrėte, pasistengdami kiekvienam iš jų suteikti pavadinimą. Taip ugdysite savistabą ir pradėsite atskirti vis subtilesnes emocijas bei jausmus. Jeigu atsekti kilusią emociją sudėtinga, rekomenduoju prisiminti veiksmą arba mintį, susijusią su išgyventa situacija. Šios trys dalys visada būna susijusios. Taip ugdydami emocinį intelektą daug greičiau suprasite, kas su jumis vyksta, ir galėsite adekvačiai reaguoti tam tikrose situacijose.
Kitas kritiškai svarbus emocinio intelekto įgūdis yra empatija. Kai diskusijoje sunkiai sekasi susikalbėti ir derinti skirtingas nuomones, siūlau su kolegomis atlikti empatijos ugdymo praktiką. Visą dieną poroje galime stebėti vienas kito emocijų kaitą ir jų reiškimąsi, o dienos pabaigoje pasikalbėti, ką pastebėjome. Tai darydami bent savaitę ne tik geriau pažinsite kolegą, bet ir pamatysite teigiamus rezultatus – sklandesnį, lengvesnį darbą kartu.
Tyrimai taip pat rodo, kad norint perpus pagreitinti konfliktinių situacijų sprendimus tereikia pokalbio metu pakartoti, ką sakė pašnekovas. Ši praktika ne tik paprasta, bet ir labai suefektyvina bendravimą bei pagerina bendrą atmosferą.
– Augustinas Rotomskis: Visiškai pritariu kolegei. Papildyčiau, jog emocinio intelekto įgūdžiai padeda palaikyti motyvaciją darbe susiduriant su sunkumais, iššūkiais ir nesėkmėmis.
– Kodėl emocinio intelekto ugdymo praktinis seminaras aktualus dabar?
– Ugnė Juodytė: Didžiąją gyvenimo dalį, pradedant nuo mokyklos, stipriausiai ugdome protą ir kūną, o tam, kad žmogus gyventų harmoningai, labai svarbu lavinti visas keturias sritis – kūną, protą, dvasią ir emocijas. Šiuo metu vis daugiau savo laiko skiriame virtualiam bendravimui socialiniuose tinkluose, gyvojo bendravimo įgūdžiai menksta, todėl juos svarbu papildomai ugdyti. Be to, šis seminaras aktualus, nes emocinis intelektas – vienas pagrindinių gebėjimų, kurį turime lavinti, jeigu norime jaustis laimingi santykiu su savimi ir kitais.
– Augustinas Rotomskis: Anot rinkos tyrimų įmonės „Baltijos tyrimai“, Lietuvoje ilgalaikį, dažną ir intensyvų stresą patiria apytikriai 25 procentai gyventojų. Nuolatinio ir ilgalaikio streso nualintas kūnas linkęs greitai byrėti. Emocinio intelekto įgūdžiai padeda sėkmingai įveikti stresą, nerimą ir įtampą, užtikrinti gerą savijautą kasdien ir darnius santykius su kitais.
– Kokie emociniai sunkumai, jūsų nuomone, labiausiai trukdo susikurti visavertiškesnį gyvenimą?
– Ugnė Juodytė: Manau, kad kiekvienu atveju jie yra skirtingi, tačiau šiuo metu norėčiau išskirti du, su kuriais tenka susidurti dažniausiai:
-
Negebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijų. Tokiu atveju elgiamės inertiškai, santykiuose atsiranda vienas kito kaltinimai, jausmas, kad esi nesuprastas ir vienas. O jeigu šis sunkumas tęsiasi ilgai – dažnai papuolama ir į ilgalaikes prastas nuotaikas, depresiją. Be to, negebėjimas atpažinti emocijų yra viena iš ilgalaikio streso priežasčių, kuris, kaip žinia, atneša daug kitų fizinių ir dvasinių ligų.
-
Pesimizmas, kuris trukdo rasti išeitis sudėtingose situacijose. Lietuvoje esame įpratę skųstis, tačiau tai retai kada duoda naudos. Jokiu būdu nepatariu užsidaryti, neigti blogą savijautą ar slėpti nesėkmes, tačiau skatinu siekti adekvataus pozityvumo, kuris padėtų judėti į priekį, jausti daugiau džiaugsmo ir gyventi laimingiau.
Negebėjimas užmegzti prasmingų ilgalaikių santykių su kitais daugeliui yra iššūkis.
– Augustinas Rotomskis: Savo asmeninėje praktikoje dažniausiai pasitaikantys sunkumai yra šalti santykiai tarp žmonių ir vienatvė. Negebėjimas užmegzti prasmingų ilgalaikių santykių su kitais daugeliui yra iššūkis. Negana to, daugybė žmonių skundžiasi meilės, supratimo ir atjautos trūkumu.
