Emocinis valgymas neretai naudojamas kaip emocijų nuslopinimo ar susidorojimo su jomis būdas. Šis emocijų reguliavimo būdas, pasak pašnekovės, turi labai skaudžias ir žalojančias pasekmes – tai antsvoris ir nutukimas su visomis savo komplikacijomis. Tad apie emocinį valgymą girdime vis dažniau šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje, nes gyvename pertekliuje.
„Emocinis valgymas egzistuoja nuo žmogaus gimimo (kūdikio raminimas krūtimi, laimės hormonų išsiskyrimas valgant trokštamą maistą). Tai duota gamtos. Problema atsirado, kai maistas tapo lengvai prieinamas, nemaistingas ir kupinas tuščių kalorijų. Mūsų senelių laikais vyravo visiškai kitokia maisto kokybė, prieinamumas ir jo gaminimo būdas“, – pasakojo dietologė, Mitybospsichologija.lt autorė.
Kaip atskirti fizinį alkį nuo emocinio
Iš pirmo žvilgsnio fiziologinis ir emocinis alkis gali atrodyti labai panašūs, bet šie procesai, pasak specialistės turi gan nemažai skirtumų.
Fiziologinis alkis paprastai atsiranda iš lėto, palaipsniui, tinka įvairūs produktai ar patiekalai, pavalgius pajuntamas sotumas ir sustojama valgyti. Tai fiziologinius poreikius atliepiantis pojūtis, kurį jaučiame ties skrandžiu. Dar viena svarbi savybė, kad fiziologinį alkį galime gan ilgą laiką toleruoti, nejaučiant diskomforto.
Emocinis alkis atsiranda staiga, spontaniškai, yra labai stiprus. Dažniausiai norima valgyti tik specifinius produktus ir jis dažniausiai yra lydimas kažkokios emocijos. Emocinį alkį jaučiame galvoje. „Tai labai destruktyvus fenomenas, mat nesustojama valgyti pasisotinus, o pagaliau sustojus valgyti, atsiranda kaltės jausmas“, – paaiškino R.Audickienė.
Dietų laikymasis – vienas rizikos veiksnių
Emocinio valgymo atsiradimo užuominos, pasak psichoterapeutės, slypi vaikystėje. Vaikų auginimo kultūroje gana dažnai maistas vartojamas kaip apdovanojimo, nuraminimo ar bausmės priemonė (pvz., jei nesuvalgysi sriubos, nežiūrėsi filmuko), maitinimas per prievartą („nevalgiukai“). Taip pat vaikai kopijuoja tėvų elgesį ir išmoksta ramintis maistu, o kartais ir alkoholiu.
„Medicininės literatūros duomenimis, išskiriami keli emocinio valgymo rizikos veiksniai. Tai dieta ir mitybos planai – nuolatinės besilaikančiųjų dietos kovos su alkio pojūčiais pasekmė gali būti ta, kad jie visiškai praranda ryšį su alkio ir sotumo pojūčiais, – teigė dietologė. – Taip pat polinkis valgyti, reaguojant į neigiamas emocijas ar stresą. Tai yra atipiškas atsakas į stresą (tipiškas atsakas – fiziologinės streso reakcijos imituoja vidinius pojūčius, kurie sukelia sotumo jausmą. Jaučiant stresą, dingsta alkis).“
Emocinis valgymas taip pat gali atsirasti ir nepriklausomai nuo dietų:
- tai gali būti neišlavintas sąmoningumas,
- alkio ir sotumo vidinių būsenų ir fiziologinių simptomų, susijusių su emocijomis, painiava,
- aleksitimija (sunku identifikuoti jausmus ir nusakyti juos kitiems žmonėms),
- prastos emocijų reguliavimo strategijos.
Emocinis valgymas, kaip pasakojo dietologė R.Audickienė, yra labai paplitęs tarp antsvorį turinčių ar sergančių nutukimu suaugusiųjų. Tarp vaikų emocinio valgymo paplitimas yra labai mažas. Tai rodo, kad dauguma mažamečių vaikų praranda natūralų apetito atsaką į neigiamas emocijas ar stresą. Emocinis valgymas atsiranda paauglystės ar pilnametystės laikotarpiu.
Dažniausiai emocinis valgymas pasireiškia patyrus netektį, gyvenant stresą keliančiose situacijose. Taip yra malšinamos neigiamos emocijos, bandoma įveikti vienatvę, nuobodulį, nuovargį.
Emocinis valgymas yra labai paplitęs tarp antsvorį turinčių ar sergančių nutukimu suaugusiųjų.
Patarimai, kaip suvaldyti emocinį valgymą
Pasak psichoterapeutės, „stebuklingos piliulės“ nėra, bet tai nereiškia, kad iš emocinio valgymo spąstų neįmanoma ištrūkti.
- Pirmiausia nesilaikykite jokių dietų ar mitybos planų;
- Patenkinkite fiziologinius bazinius poreikius, tokius kaip miegas, maistas, poilsis.
- Žinant, kad turite emocinį valgymą, reikia nesivadovauti pojūčiais, nes tikriausiai persivalgysite.
- Pradėkite valgyti reguliariai tuo pačiu metu 3–4 kartus per dieną, be to, su maistu būtina gauti pakankamai baltymų.
- Mokykitės atskirti, kur yra fiziologinis, o kur emocinis alkis. Tuomet stebėkite save gyvenime ir bandykite pagauti, kurias emocijas „užvalgote“, ir mokykitės nedestruktyvių emocijų reguliavimo būdų. Tikrai naudinga išmokti kognityvinės ir elgesio terapijos mindfulness (sąmoningumo) metodikų, įveikiant stresą ir mokantis emocijų reguliavimo būdų.
- Įveikti įsišaknijusius elgesio modelius ir visam laikui nugalėti emocinį valgymą padeda schemų terapija.
Kada kreiptis pagalbos
Bet kokio sutrikimo atveju, anot R.Audickienės – kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo geriau: „Kai pastebima, kad auga svoris, daug užkandžiaujama (ypač vakarais), kad persivalgoma, jog emocijos slopinamos maistu – būtinai sau pasakyti, kad užvaldė emocinis valgymas ir imtis priemonių. Dažniausiai be specialistų pagalbos nepavyksta pasveikti, nes šio sutrikimo šaknys yra labai gilios.“
Pagalbos reikėtų ieškoti pas psichoterapeutus, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Pasak specialistės, puikiai padeda kognityvinė elgesio bei schemų terapija: „Norint suvaldyti stresą ir susidraugauti su emocijomis, pagelbės mindfulness praktikos. Emocinio valgymo gydyme puikius rezultatus galima pasiekti, lankant grupinę psichoterapiją. Nuo rugsėjo renkama nauja emocinio valgymo psichoterapinė grupė.“
