– Ar tiesa, kad į diabetą mes einame ne vienerius metus? Papasakokite, kuo skiriasi pirmojo tipo cukrinis diabetas nuo antrojo tipo diabeto ir kas juos sukelia?
– Cukrinis diabetas (trumpinys CD) – yra šio amžiaus rykštė. Gerėjant gyvenimo sąlygoms, progresuojant technologijoms, kurios palengvina mūsų buitį, didėja nutukimo ir diabeto atvejų skaičius visame pasaulyje. Diabetas skirstomas į kelis tipus: 1 tipo CD, 2 tipo CD ir kiti tipai. 1 tipo CD – yra autoimuninis diabetas, kuris atsiranda staiga, netikėtai. Jį lengva atpažinti, nes jam būdingi tipiniai CD požymiai: nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas, svorio kritimas.
Laiku neatpažinus 1 tipo CD, vystosi gyvybei pavojingi pakitimai, dėl ko neretai prireikia gydymo reanimacijoje. Kodėl atsiranda 1 tipo CD, nėra visiškai aišku. Žinoma, kad tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, persirgtos virusinės infekcijos, ūmus ar lėtinis stresas, vaistai, gali išprovokuoti imuninės sistemos klaidingą reakciją į savo kasą. Imuninė sistema nebeatpažįsta kasos, vertina kaip svetimkūnį, kurį būtina sunaikinti. Tuomet imuninė sistema pradeda gaminti labai specifinius antikūnus, kurių pagrindinė funkcija – suardyti kasos ląsteles, gaminančias insuliną.
Dėl to kasa nustoja išskirti insuliną ir atsiranda tipiniai CD požymiai. Dažniausiai 1 TCD atsiranda jauname amžiuje, todėl šios ligos atsiradimas siejamas ir su genetiniais veiksniais. Yra teorijų, siejančių 1 tipo CD atsiradimą su žarnyno bakterijų pasikeitimu, kurį sukelia antibiotikų vartojimas, sterili aplinka nuo pat kūdikystės. 1 tipo CD gydomas tik insulinu, nes organizme jis nebesigamina.
– Kuo išsiskiria antrojo tipo cukrinis diabetas?
– 2 tipo CD yra kitoks. Nėra imuninės sistemos sutrikimo, nėra antikūnų, naikinančių kasos ląsteles. Jis atsiranda lėtai, dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai, be žymesnių skundų. Paprastai 2 tipo CD atveju kasa gamina insuliną, tačiau audiniai, kurie priima insuliną, tampa jam nebejautrūs. Insulino funkcija yra prisikabinti gliukozę, kuri ateina su maistu, ir pernešti audinių ląstelėms, kad šios gautų energijos.
Taigi, insulinas yra lyg savotiškas traukinukas, pervežantis gliukozę iš kraujo į ląstelės vidų. Bet jeigu ląstelė neatpažįsta insulino, gliukozė nebegali būti priimta ir lieka kraujyje nepernešta. Ši būklė vadinama atsparumu insulinui ir siejama su nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu, nesveika mityba ir paveldimumu (labai dažnai sergančiųjų 2 tipo CD būna ir giminėje). 2 tipo CD serga dažniau vyresnio amžiaus, turintys nutukimą, žmonės. Gydymui skiriami ne insuliniai vaistai, kurie gerina jautrumą insulinui, padeda pašalinti cukraus perteklių su šlapimu, mažina svorį.
Kiti diabeto tipai yra labai įvairūs, priklauso nuo priežasties: nėštumo sukeltas diabetas, vaistų sukeltas diabetas, genetinis diabetas, kasos ligų sukeltas diabetas. Gydomi įvairiai, vaistais arba insulinu.
– Dažnai sakoma – nevalgyk saldžiai, nes susirgsi diabetu. Ar tame posakyje yra nors krislas tiesos?
– Ir taip, ir ne. Pats cukrus nesukelia diabeto, tačiau valgydami saldžiai, rizikuojame priaugti papildomo svorio, nutukti. Nutukimas, kaip minėjau, ypač esant šeimoje sergančiųjų diabetu, didina rizika susirgti 2 tipo CD. 1 tipo CD susirgimui įtakos cukraus vartojimas neturi.
– Kiek apskritai sveika suvartoti cukraus? O gal geriau jo visiškai atsisakyti?
– Angliavandeniai (kaip gliukozė, krakmolas, fruktozė, laktozė ir pan.) yra būtini normaliam ląstelių funkcionavimui, gyvybės palaikymui, smegenų ir raumenų veiklai. Daugelyje maisto produktų yra paslėpto cukraus (pavyzdžiui, ar žinojote, kad bulvėje yra 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus?), vaisiuose yra daug fruktozės. Nemažai kasdieninių maisto produktų, kaip, pavyzdžiui, duonos produktai, kruopos, grūdai, turi daug krakmolo. Krakmolas organizme skyla, ir iš jo susidaro gliukozė. Iš tikrųjų su maistu, be pridėtinio cukraus, gaunamų angliavandenių mums užtenka.
Papildomas pridėtinio cukraus vartojimas (cukrus, saldieji gėrimai, saldumynai), jei jie neišnaudojami (pavyzdžiui, raumenys gali panaudoti sporto metu), yra kaupiami riebaliniame audinyje. Dėl to didėja svoris, vystosi atsparumas insulinui. Todėl didėja rizika susirgti diabetu, o sergantiesiems reikia daugiau vaistų ar didesnių jų dozių, norint įveikti atsparumą insulinui, sumažinti per aukštą gliukozės kiekį kraujyje. Todėl, jei aktyviai nesportuojama, papildomo pridėtinio cukraus vartojimo geriau atsisakyti.
Tokios normos, kiek galima saugiai suvartoti cukraus per dieną, nėra. Visada raginame žmones ir pacientus rinktis produktus su kuo mažesniu cukraus kiekiu. Dietologai rekomenduoja rinktis produktus, kurių 100 g yra mažiau nei 5 g cukraus.
– Kas įvyksta organizme, kai jis susiduria su cukrais?
– Tik įdėjus maisto burną, ypač jei jame yra angliavandenių, iškart seilėse prasideda angliavandenių skaidymo procesas, į kraujotaką per kelias minutes patenka gliukozė. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje iškart stimuliuoja kasą išskirti insulino, kuris sugaudo gliukozės molekules iš kraujo ir jas perneša per ląstelių sienelę į raumens, riebalinio audinio ir smegenų ląsteles. Tokiu būdu ląstelės, gavusios energijos šaltinį – gliukozę – gali normaliai funkcionuoti.
– Ar yra nekaltas cukrus ir saldikliai, kurie nekenkia, pavyzdžiui, stevija? O gal tai tėra mitas?
– Nėra nekalto cukraus, yra jo pakaitalai, kurie gali būti vartojami mažais kiekiais ir ne kasdien.
Maisto ir gėrimų kontrolės tarnyba (angl. FDA) nurodo, jog yra septyni ne maistiniai, FDA patvirtinti saldikliai, kurie yra saugūs kasdieniniam vartojimui.
1. Sukralozė gaminama iš paprastos sacharozės, tačiau ji pakeista taip, kad būtų neįsisavinama. Sukralozė yra 600 kartų saldesnė už sacharozę. Ji yra termiškai stabili ir gali būti naudojama maisto ruošimui mažais kiekiais.
2. Sacharinas yra 200-700 kartų saldesnis už cukrų.
3. Acesulfamas K yra 200 kartų saldesnis už sacharozę.
4. Neotamas. Jis 7000-13000 kartų saldesnis už sacharozę ir neturi reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui nevalgius ar insulino kiekiui 2 tipo CD sergantiems asmenims (nekasdieniniam vartojimui).
5. Aspartamas – sudėtinis preparatas, vartojamas kaip bendro naudojimo saldiklis. Nors aspartamo kiekis yra 4 kcal/g, dėl saldaus skonio intensyvumo reikia labai mažų kiekių norimam saldumo lygiui pasiekti, nes jis 200 kartų saldesnis už sacharozę. Pacientai, sergantys fenilketonurija, turėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra aspartamo.
6. Stevija gaunama iš augalo stevia rebaudiana, yra nekaloringas natūralus saldiklis. Ji yra labai saldaus skonio. Penki atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai parodė, kad poveikis gliukozei, insulinui, kraujospūdžiui ar svoriui yra minimalus.
7. Luo han guo yra neseniai patvirtintas visuotinai pripažintas saugiu saldiklis. Jis taip pat žinomas kaip vienuolio vaisiaus arba Swingle vaisių ekstraktas. Jis 150–300 kartų saldesnis už sacharozę,
– Kaip atsirinkti galimus vartoti produktus, sergant diabetu? Ką rekomenduotume tiek sveikiems, tiek sergantiems?
– Sveikai maitinantis angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55 proc. visų maistinių medžiagų. Tačiau renkantis angliavandenius, geriau rinktis „sveikus“ angliavandenius. Tai reiškia – su mažesniu glikeminiu indeksu (Glikeminis indeksas (GI) parodo kaip greitai, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje suvalgius tam tikrą maisto produktą. Jis išreiškiamas sąlyginiais vienetais, lyginant su gliukoze arba balta duona. – red. past.) arba lėtuosius angliavandenius, kurie organizme yra lėtai suskaldomi, todėl gliukozės kiekis kraujyje kyla palaipsniui.
Toks palaipsninis gliukozės kiekio kilimas leidžia kasai išskirti insuliną po nedaug, ją tausoja. Lėtieji angliavandeniai – tai visos grūdinės kultūros produktai, kruopos, duona. Priešingai, suvartojus greituosius angliavandenius (visi saldieji gaminiai ir gėrimai, vaisiai, greito maisto restorano produktai ir pan.), gliukozės kiekis kyla staiga ir aukštai, dėl ko kasa privesta dirbti smarkiau. Žmonės, dažnai vartojantys greituosius angliavandenius, rizikuoja išsekinti kasą, nes ji priversta dažnai gaminti didesnį insulino kiekį, atsiranda hiperinsulinemija. Hiperinsulinemija sveikiems žmonėms sukelia silpnumo epizodus, ypač po valgio.
Sergantiesiems diabetu nėra vienos teisingos dietos, tačiau literatūroje nurodomas tas pat angliavandenių poreikis, iki 60 proc. per parą. Rekomenduojama vengti bet kokių greitųjų angliavandenių, vartoti daugiau skaidulų, grūdinių produktų. Svarbiausia, kad nebūtų svorio prieaugio.