Nors iš pirmo žvilgsnio tokie argumentai kelia ironišką šypseną, jo
žodžiuose yra tiesos: kofeinas, kurį daugelis iš mūsų godžiai siurbiame kiekvieną rytą, iš tiesų sukelia priklausomybę. Ji vystosi geriant energinius gėrimus, kuriuose kofeino dozė yra itin didelė – priklausomybė yra tiek fizinė, tiek psicihinė. Sveikatos specialistai labiausiai nerimauja dėl to, jog šie gėrimai masina vaikus ir paauglius.
Apribojimai – panašūs į alkoholio
Valstybinio psichinės sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė cituoja Maisto įstatymą: energiniu gėrimu vadinamas tas gėrimas, kuriame yra daugiau nei 150 mg/l kofeino arba kofeino ir kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ir kt.). Tokio gėrimo sudėtyje taip pat gali būti angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rugščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.
Lygiai kaip ir alkoholio, energinių gėrimų negalima vartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims. Taip pat nuo 2014-ųjų įteisintas ribojimas parduoti šiuos gėrimus jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių– netgi privalo paprašyti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„Suaugusiems taip pat derėtų riboti šių gėrimų vartojimą. Jų negalima gerti asmenims, turintiems padidėjusį kraujospūdį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, glaukoma, kenčiantiems nuo miego sutrikimų, bei visiems, kurie turi padidėjusį jautrumą kofeinui“, – sakė A. Čepulytė.
Energiniai gėrimai parduodami ir pusės litro talpos skardinėse. Priklausomybės ligų skyriaus vedėjos pasiteiravome, kur ta riba, kurią peržengus gresia kofeino perdozavimas?
„Protinę veiklą stimuliuoja vos 100 mg kofeino, širdies veiklą – 238 mg. Mokslininkų nuomone, suaugusiems žmonėms nereikėtų viršti 200-300 mg kofeino (tai – apytikriai dvi arba trys 200-300 ml talpos Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų skardinės), kad neperdozuotų. Preliminariai, tai yra du puodeliai kavos“, – sako pašnekovė.
Alkoholis + energinis gėrimas – priklausomybę formuojantis kokteilis
A.Čepulytė priduria, jog egzistuoja individualus jautrumas kofeinui, bei situacijos, kada energinio gėrimo verčiau negerti niekam.
Priklausomybės ligų skyriaus specialistai pabrėžia, jog energiniai gėrimai nereomenduojami pasportavus ir sportuojant. Taip pat išgėrus energinio gėrimo negalima gerti kitų kofeino turinčių gėrimų: kavos, arbatos. Juos gerdami galite viršyti sveikatai nekenksmingą dozę.
Specialistai akcentuoja, jog ypač prasta mintis yra energinius gėrimus maišyti su alkoholiu.
„Kofeinas ir alkoholis pasižymi šlapimo varomuoju poveikiu ir galima netekti daug organizmo skysčių, gali prasidėti galvos skausmas, žmogus gali būti nedarbingas. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas yra labai pavojingas, tai labai kenkia širdžiai, padidina kraujospūdį (gali prasidėti hipertoninė krizė). Energinis gėrimas paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio yra išgerta, taip padidėja ir ūmaus apsinuodijimo, ir priklausomybės grėsmė. Reguliariai vartojant priprantama prie didesnių alkoholio ir energinių gėrimų kiekių, jie nebeveikia taip stipriai, kaip norėtųsi. Tai gali būti vartai į narkotinių medžiagų vartojimą“, – perspėjo A. Čepulytė.
Ji papasakojo, kokie pokyčiai vyksta organizme pamažu vystantis priklausomybei nuo šių gėrimų. „Kofeinas veikia smegenų žievę. Pagrindinis kofeino veikimo organizme mechanizmas yra susijęs su adenozino receptorių stimuliavimu. Adenozinas – tai natūraliai organizme esanti medžiaga. Jis turi įtakos miego ir budrumo būklei. Kofeinas veikia adenozino receptorius – juos blokuodamas jis palaiko budrumo būseną. Tokiu būdu kofeinas prailgina protinės veiklos trukmę ir nutolina nuovargio atsiradimą. Ilgainiui vartojant kofeiną pasikeičia smegenų fizinės ir cheminės charakteristikos“, – sako Priklausomybės ligų skyriaus vedėja.
Gali skatinti agresyvumą
Staigiai nutraukus energinių gėrimų vartojimą gali pasireikšti drastiški pojūčiai: didelis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, nervingumas, drebulys ir kt.
„Priklausomybė formuojasi gana greitai, priklausomai nuo individualių organizmo ypatumų, o ypač vaikams. Lyginant su priklausomybe nuo kitų narkotikų, ši priklausomybė nesukelia socialinės adaptacijos problemų“, – įvertino A. Čepulytė.
Užsienio straipsniuose pateikiamos įvairių mokslinių tyrimų išvados: energinių gėrimų mėgėjai yra labiau linkę daryti neapgalvotus sprendimus, kai kurie iš jų tampa agresyūs. A. Čepulytė šiems teiginiams pritaria.
„Vaikų ir paauglių psichika labilesnė nei suaugusio žmogaus ir energiniuose gėrimuose esančios stimuliojančios medžiagos ne tik didina paauglių aktyvumą, bet ir gali sukelti agresiją ar net smurto protrūkius. Didelių dozių vartojimas ir suaugusiems gali sukelti nerimą, nervinę įtampą, dirglumą. Tuo metu reguliarus didelių dozių vartojimas gali sukelti priklausomybę“, – perspėjo pašnekovė.
Vis tik, kad alkoholio vartojimas mūsų šalyje yra rimta problema, sutiktų visi. O kaip su alkoholiniais gėrimais?
A. Čepulytė teigia, jog 2013 m. R. Stuko ir V. Dobrovolskij (VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas) atlikto tyrimo duomenimis 9 proc. tirtųjų suaugusiųjų ir 29 proc. 12–18 m. vaikų ir paauglių vartojo energinius gėrimus.
Taigi lyg tyčia – šiuos gėrimus labiau mėgsta vaikai ir paaugliai, nors jiems tokie gėrimai kenkia labiau. Ar energiniai gėrimai iš tiesų „suteikia sparnus“?
Iš dalies taip, tam naudodami mūsų organizmo energijos rezervus. Jiems pasibaigus gėrimo reikia dar ir dar, pajuntamas nuovargis, susierzinimas, kankina nemiga. Ilgainiui dėl šios situacijos gali išsvystyti depresija.
Rūpinantis vaikų sveikata, reikėtų ieškoti natūralių energijos šaltinių – tai yra taisyklinga ir subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę – jaunesni vaikai skatintini judėti žaidimo aikštelėse ir žaisti lauko žaidimus, o vyresni – sportuoti ir mankštintis.
Ne mažiau svarbu veiksnys nei fizinis aktyvumas yra mityba – vaikams labai svarbu sotūs ir subalansuoti pusryčiai. Taip pat rekomenduojama vietoje užkandžių, tokių kaip sausainiai, bandelės, traškučiai ir kiti, rinktis visavertį maistą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad per dieną turėtų būti suvaloma mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, taip pat kuo įvairesnės mėsos ir žuvies. Šis maistas yra natūralus energijos šaltinis.
