Viruso negali „neutralizuoti“ joks vaistas
Erkiniu encefalitu Ginta užsikrėtė 2014 metais. „Būdama sodyboje ant pėdos pastebėjau erkę, tačiau kol dairiausi pinceto, žiūriu, kad nebėra. Galbūt tokioje vietoje jai buvo sunku įsikabinti stipriau, bet gi, sako, vos kelių syvų pakanka, kad užkrėsta erkė pasėtų tą savo brudą“, – pasakojo vilnietė.
Užsikrėtusi gegužės pradžioje, ji į darbus grįžo tik lapkritį ir iki šiol jaučia erkinio encefalito pasekmes.
Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Ją sukeliančio viruso negali „neutralizuoti“ joks vaistas, tad susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja. Sudėtingiausia erkinio encefalito komplikacija – paralyžius ar net mirtis.
Nebeatsikėlė iš lovos, negalėjo pajudinti galvos
Kaip pasakojo Ginta, pirmieji ligos simptomai buvo labai neaiškūs. Pykinimą, viduriavimą ir temperatūrą, kuri neviršijo 37,3, dviejų vaikų mama „nurašė“ apsinuodijimui, bet dėl visa ko nuėjo pas gydytoją.
Kraujo tyrimai neparodė nieko baisaus, tik kad kažkoks virusas. Po kelių dienų būklė pagerėjo, bet dar po savaitės Ginta ėmė pastebėti, kad keistai jaučiasi, pasidarė apatiška: namie vaikai pešasi, o ji sėdi ir nereaguoja. „Matyt, tai buvo centrinės nervų sistemos lėtėjimo požymis. Pasikeitė skonis, ėmiau norėti daug ir riebiai, nors anksčiau nemėgau“, – prisiminė ji.
Dar po kelių dienų nuėjusi pas tetą ji užmigo, o atsibudusi pajuto, kad labai pakilusi temperatūra. Į namus grįžo taksi. Dar po dienos Ginta nebeatsikėlė iš lovos, negalėjo pajudinti galvos. Ausyse garsas – tarsi metaliniais kastuvais nuo šaligatvio gremžtų sniegą.
Greitoji pagalba ją nukreipė į infekcinę ligoninę. Erkinio encefalito diagnozė buvo patvirtinta atlikus nugaros smegenų punkciją.
Gyveno kaip kūdikis
10 dienų praleidusi infekcinėje ligoninėje Ginta buvo išsiųsta trijų savaičių reabilitacijos, po kurios, jos žodžiais, gyveno kaip kūdikėlis – pabūdravus vis reikėdavo eiti kokioms trims valandoms prigulti, nes galvoje viskas pradėdavo suktis, zvimbti.
„Nuolatinis nuovargis likęs iki šiol, kai vis nesuprantu, kodėl jaučiuosi lyg apspangusi. Padidėjo baimingumas, nerimastingumas, jautrumas. Akivaizdžiai matomų erkinio encefalito pasekmių nėra, tačiau turėjau išmokti gyventi kitaip“, – sakė vilnietė.
Po ligos ji nuo erkinio encefalito paskiepijo abu vaikus, nors prieš užsikrėsdama šia liga buvo įsitikinusi, kad tai – vienas iš virusų ir, jei imunitetas stiprus, žmogus gyvena sveikai, sportuoja, teisingai maitinasi, neturi žalingų įpročių, organizmas pats susitvarkys. „Taip, mano organizmas atlaikė, galima sakyti, erkiniu encefalitu sirgau lengvai: nepanirau į komą, nesuparalyžiavo, neatėmė kalbos dovanos, bet geriau to išvengt“, – iš savo patirties sako Ginta.
Naujovė – greitai, paprastai ir saugiai vaistinėse skiepija vaistininkai
Nuo erkinio encefalito pacientai skiepyjosi sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau nuo šiol tai galima padaryti ir vaistinėse.
„Skiepai yra apsidraudimas, kad galėtume ramiai gyventi, negalvodami, kas bus. Išsitraukei erkę ir pamiršai. Dėl ramybės pasiskiepijame pirma doze, po mėnesio – antra ir tada po metų trečia. Taip turime apsaugą, kurią paskui po 3-5 metų sustipriname“, – sakė „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Pasak jo, šiuo metu medikams ir taip daug darbo, o atsiradusi naujovė leidžia užsiregistruoti ir atvykus į vaistinę gauti skiepą iš vaistininko, sveikata pasirūpinant be laukimo eilėse. „Taip ir greičiau, ir išvengsime nereikalingų kontaktų su galimai sergančiais žmonėmis gydymo įstaigose. Medikams nuimsim krūvį, o patys pasiskiepysime lengvai ir greitai“, – pridūrė vaistininkas.
Pasiskambinus į vaistinę ir užsiregistravus skiepytis nuo erkinio encefalito, paskiriamas vizito laikas, kurio metu įvertinama sveikatos būklė, įsitikinant, kad nėra kliūčių skiepyti nuo erkinio encefalito ir žmogus iš karto paskiepijamas.
„Sveikatos įvertinimas vaistinėse vyks tokiu pačiu principu, kaip poliklinikoje, tik procese dalyvaus mažiau žmonių ir tai – papildomas saugumas. Jei poliklinikoje pas šeimos gydytoją susiduriame su juo ir slaugytoju, o skiepų kabinete – su skiepijančiu žmogumi, nuo erkinio encefalito skiepijantis vaistinėje visą atlieka vaistininkas – viename asmenyje“, – pridūrė R.Blynas.
Efektyviausias būdas išvengti ligos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepai – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito. Skiepytis galima ištisus metus, tačiau imunitetui susidaryti reikia laiko.
Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) maždaug 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus.
Revakcinacija – palaikomosios vakcinos dozės, skiriamos, siekiant sustiprinti ir prailginti imunitetą. Pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trims metams po pirminio vakcinacijos kurso, vėliau reikia revakcinuotis kas 3 arba 5 metus.
Negalutiniais ULAC duomenimis, Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 31 tūkst. vaikų ir beveik 100 tūkst. suaugusiųjų. Antra vakcinos doze paskiepyta per 30 tūkst vaikų ir daugiau nei 93 tūkst. suaugusiųjų, trečia doze – per 20 tūkst. vaikų ir beveik 56 tūkst. suaugusiųjų. 2020 m. revakcinacija atlikta per 8 tūkst. vaikų ir daugiau nei 27 tūkst. suaugusiųjų.
15min primena, kad „Camelia“ vaistinės projekte „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“ visą sveikatingumo mėnesį – balandį – kalbėsimės apie sveikatos priešus ir draugus. „Camelia“ vaistininkai patars, kaip išmintingai rūpintis sveikata, planuoti sveikatos biudžetą, neprisipirkti, ko nereikia, o pasirinkti sau tinkamiausius sprendimus už protingą kainą.