Erkinio encefalito paplitimas didėja, ir nors iš dalies tai gali būti paaiškinta dėl klimato ir socialinių-ekonominių pokyčių didėjančia erkių populiacija, paplitimo didėjimas taip pat gali būti susijęs su geresnėmis žiniomis apie ligą ir tobulesniu ligos registravimu bei diagnostika.
Liga perduodama per virusu užsikrėtusių erkių seiles. Įkandus erkei virusas gali būti perduotas per kelias minutes. Erkinio encefalito virusų taip pat galima rasti nepasterizuotame piene, ypač ožkų, bet taip atsitinka labai retai.
Simptomai
Erkinis encefalitas yra liga, kurios eigai įprastai būdingos dvi aiškiai atskiriamos fazės. Liga gali pasireikšti karščiavimu ir pykinimu. Simptomai atsiranda per 4-28 dienas nuo užsikrėtimo.
Dažniausiai simptomai trunka 2–7 dienas ir, daugumoje atvejų, tuo liga ir baigiasi. Po tam tikro laikotarpio (2–10 dienų) be karščiavimo kai kuriems pacientams gali išsivystyti ūminis encefalitas.
Antrajai ligos fazei būdinga aukšta temperatūra (dažnai > 39° C), lydima meningito, encefalito ar radikulito požymių, ar mišrios neurologinės formos eiga, kai atsiranda stiprus galvos skausmas, sprando įtempimas, pykinimas, vėmimas ir svaigimas. Taip pat gali atsirasti kitų neurologinių simptomų, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimas, traukuliai ar paralyžius.
Erkinis encefalitas gali baigtis mirtimi, nors mirštamumo nuo šios ligos rodiklis yra labai mažas, iki 2 proc.
Tačiau daugeliui pacientų lieka ilgalaikių ar net visą gyvenimą trunkančių centrinės nervų sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, atminties sutrikimų, pablogėjusi klausa, galūnių paralyžius ar raumenų silpnumas.
Europos potipio EEV perneša Ixodes ricinus, Tolimųjų Rytų ir Sibiro – Ixodes persulcatus rūšies erkės.
Viruso paplitimas
Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis. Erkinio encefalito virusas aptiktas erkėse, surinktose įvairiose šalies vietovėse. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai 2014 m. užregistruoti Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse.
Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) ir Slovėnijoje registruojamas didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu (daugiau kaip 11/100 tūkst. gyventojų) Europoje.
Ką turiu daryti, kad išvengčiau erkinio encefalito?
Erkinis encefalitas perduodamas per erkinio encefalito virusu užsikrėtusių erkių seiles. Įkandus erkei, sukėlėjas perduodamas per kelias minutes. Todėl, skirtingai nei boreliozės atveju, kai sukėlėjui perduoti reikia daugiau laiko, reguliariai apžiūrėdami kūną ir greitai pašalindami pastebėtas erkes, nuo infekcijos neapsisaugosite.
Tačiau yra nuo erkinio encefalito apsauganti vakcina. Pirminį vakcinacijos ciklą sudaro trys vakcinos dozės, ja galima skiepyti ir vaikus. Pasitarkite su gydytoju kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito.
Gydymas nuo erkinio encefalito
Šiuo metu vaistų nuo erkinio encefalito nėra. Gydymas skiriamas palengvinti simptomus, įskaitant aukštą temperatūrą mažinančius vaistus nuo uždegimo. Encefalitu susirgę pacientai gydomi ligoninėje. Diagnozei patvirtinti galima atlikti kraujo tyrimus, skirtus nustatyti antikūnus erkinio encefalito virusui.
Persirgus šia liga įprastai susidaro visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Tačiau nuo erkinio encefalito galite apsisaugoti pasiskiepydami.
Informacijos šaltinis – http://www.stoperkes.lt/
