Simptomai
Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei yra didelė tikimybė tam virusui patekti į žmogaus kraują. Tačiau galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo būdas, t.y. per nepasterizuotą erkiniu encefalitu virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną.
Erkinis encefalitas – tai Flaviviridae šeimos viruso sukeltas smegenų audinio uždegimas. Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo: pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, pykina arba vemiama, sutrinka miegas ir kt., šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dalis žmonių pasijunta geriau. Tačiau trečdaliui, praėjus, maždaug, savaitei, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprūs galvos skausmai, vėmimas. Kiek vėliau gali atsirasti įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų.
Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo.
Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo.
Pasveikusiems po erkinio encefalito gydymo gali likti šie negalavimai: atminties susilpnėjimas, psichikos pakitimai, miego sutrikimai, galvos skausmai, klausos ir regėjimo sutrikimai, šlapimo nelaikymas naktį, lytinė impotencija, darbingumo sumažėjimas ir kt. Blogiausia erkinio encefalito pabaiga – mirtis. Deja, tokių atvejų užregistruojama ir Lietuvoje.
Dviems trečdaliams ligonių, pasveikusiems po erkinio encefalito gydymo, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingais ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.
Profilaktika ir vakcina
Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti – pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.
Vakcinos schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijamo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprintos dozių intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Pagreitinta vakcinos schema taikoma siekiant įgauti imunitetą prieš erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.
Žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.
Erkinio encefalito vakcinos užtikrina imuninę apsaugą nuo visų Europoje žinomų potipių. Vakcinaciją rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas. Žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo, tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą schemą.
Nėra oficialių rekomendacijų dėl vakcinos nuo erkinio encefalito po erkės įsisiurbimo. Jei pirmoji vakcinos dozė paskiriama po erkės įsisiurbimo arba erkė įsisiurbia, praėjus mažiau kaip 2 savaitėms po pirmosios dozės, nuo galimo susirgimo neapsaugoma. Rekomenduojama tęsti vakcinos kursą, jei nepasireiškia erkinio encefalito simptomai. Tokios vakcinos tikslas apsaugoti žmones nuo galimų užsikrėtimų ateityje, bet ne užkirsti kelią ligos vystymuisi po galimo užsikrėtimo.
Erkinio encefalito vakcina nėra valstybės kompensuojama. Tačiau ji gali būti kompensuojama darbdavio lėšomis žmonėms, kurių profesija susijusi su darbu gamtoje vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašu, patvirtinu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Profilaktikos priemonės
Jei susiruošėte į gamtą, pasirūpinkite asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
• Apsivilkite tinkamą aprangą. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia būtų prigludusi prie kūno. Ilgas kelnes patartina susikišti į puskojines, galvą aprišti skarele ar užsidėti kepurę.
Sugrįžę iš gamtos, apžiūrėkite savo kūną: išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais.
• Pasirinkite šviesesnius drabužius, kad lengviau pastebėtumėte erkę ir išvengtumėte jos įsisiurbimo.
• Naudokite repelentus, kurie atbaidytų erkes. Repelentais papurkšti atviras kūno vietas, dėvimus rūbus. Efektyvumas – trumpalaikis.
• Sugrįžę iš gamtos, apžiūrėkite savo kūną: išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais.
• Vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
Ką daryti jei erkė įsisiurbė?
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti:
• Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą.
• Pincetu sučiupkite erkę kuo arčiau odos, už galvutės nespaudžiant pilvelio. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu atgal.
• Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuokite.
• Įsiminkite ar užsirašykite datą, kada įsisiurbusi erkė buvo pastebėta ir stebėkite įkandimo vietą.
• Pastebėjus raudoną dėmę (eritemą) ar pasireiškus simptomams panašiems į gripo, kuo skubiau kreipkitės į savo asmens gydytoją.
Pastaba. Į laboratoriją vežti ištrauktos erkės tyrimui neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji buvo infekuota, įkandimo nėra.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
