Klastinga erkinio encefalito eiga: po pasveikimo – antra banga
Užkrečiamų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, per metus erkių sukeliamomis ligomis serga daugiau nei 3000 Lietuvos gyventojų. Per 10 proc. (arba 16,6 atvejo/100 tūkst. gyventojų) iš jų sudaro erkinio encefalito atvejai ir šis skaičius, keičiantis klimato sąlygoms, nuolat auga. Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė.
Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinio encefalito virusas nuolat cirkuliuoja gamtoje stuburinių gyvūnų (daugiausiai graužikų) ir voragyvių – erkių, nuo kurių paprastai ir užsikrečia žmogus, - organizmuose. Pasak statistikos, Lietuvoje yra vienas didžiausių erkinio encefalito paplitimo mastų Europoje.
Lietuvoje, o taip pat ir kitose Europos valstybėse, erkiniu encefalitu paprastai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Taip pat užsikrėsti galima per termiškai neapdorotą karvių ir ožkų pieną bei jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.
Inkubacinis erkinio encefalito laikotarpis trunka nuo 2 iki 28 dienų, tačiau vidutiniškai – 7–14 dienų. Apie 80 proc. atvejų liga pasireiškia dviem fazėmis. Pirmoji fazė trunka 1–8 dienas, kurios metu dažniausiai pasireiškia į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas.
Žmogus tarsi pasveiksta, tačiau maždaug po savaitės (tam tikrais atvejais gali praeiti ir mėnuo), liga atsinaujina, 20–30 proc. atvejų nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimai ir uždegiminiai pakitimai smegenyse. Ligonį kamuoja galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, gali atsirasti sprando raumenų rigidiškumas, o sunkesniais atvejais – sutrinka sąmonės veikla, pusiausvyra ir koordinacija, pablogėja orientacija, mąstymas ar net išsivysto paralyžius.
Deja, apie trečdalį žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visiškai nepasveiksta. Visą likusį gyvenimą žmogus gali jausti liekamuosius reiškinius – būna sunku susikaupti, sutrinka miegas, gali padidėti jautrumas, kamuoti nuolatiniai galvos skausmai, o kartais iki galo neatsistato galūnių paralyžius.
Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra – vaistais galima tik sušvelninti simptomus. Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas iškart įkandus erkei, todėl vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo šio sunkias komplikacijas sukeliančio susirgimo – skiepai.
Kaip atskirti Laimo ligos simptomus
Laimo liga priskiriama prie tam tikrų bakterijų sukeliamų infekcinių susirgimų. Dar kitaip ji vadinama Laimo borelioze. Užsikrėtimo būdas yra labai panašus į erkinio encefalito – įsisurbusi erkė į žaizdą suleidžia skysčio, kuriame yra borelijų Laimo ligos sukėlėjų. Lietuvoje šią ligą dažniausiai platina tos pačios Ixodes ricinus erkės, kurios sukelia ir erkinį encefalitą. Susirgimų atvejų skaičius Lietuvoje kasmet svyruoja apie 3 tūkst. atvejų.
Pasak ULAC specialistų, dažniausiai liga diagnozuojama pagal besiplečiančią raudoną dėmę ryškiais kraštais, kuri praėjus 1–4 savaitėms (o kartais – ir daugiau) atsiranda erkės įkandimo vietoje. Daliai žmonių pasireiškia ir bendro pobūdžio infekcijos simptomų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra.
Praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po minėtos dėmės atsiradimo neretai pasireiškia neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, encefalito ar meningito požymiai. Paprastai žmogus skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimais, atminties susilpnėjimai, galvos svaigimu, gali būti migruojantys po kūną skausmai ir pan. Taigi simptomai labai nespecifiniai.
Ligai progresuojant toliau jau gali pasireikšti rimtesniais neurologiniais bei širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimais, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių ir kiti smulkūs sąnariai, atsiranda raumenų silpnumas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas. Taigi negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius. Gydoma ji antibiotikais, tačiau gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Todėl labai svarbu Laimo ligos simptomus pastebėti kuo anksčiau. Dar geresnė prevencija – grįžus iš miško apžiūrėti kūną, ar neįsisiurbė erkė: mat didžiausia rizika užsikrėsti Laimo liga, kai erkė išbūna įsisiurbusi 48 valandas.
Retesnės erkių platinamos ligos
Nors erkinis encefalitas ir Laimo liga – dažniausios erkių platinamos ligos, kuriomis gali užsikrėsti žmogus, jos nėra vienintelės. Tiesa, kitos ligos dažniausiai nėra tokios pavojingos, vis dėlto kai kuriems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą ar lėtinių ligų, gali sukelti rimtas komplikacijas ar net baigtis mirtimi.
Viena iš jų – babeziozė. Paprastai babeziozė pasireiškia į gripą panašiais simptomais: karščiavimu, galvos, raumenų skausmais, apetito sumažėjimu, pykinimu, nuovargiu. Ją sukelia babezijos – į maliarijos sukelėjus panašūs parazitai. Patekę į žmogaus organizmą jie naikina eritrocitus, dėl to vystosi anemija su visais jos pasireiškimo simptomais: nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, imuniteto susilpnėjimu ir pan. Tam tikrais atvejais ši liga gali sukelti vidaus organų veiklos sutrikimus ir netgi sukelti mirtį. Liga gydoma antiparazitiniais vaistais ir antibiotikais.
Į gripą panašiais simptomais pasireiškia ir kita retesnė erkių platinama liga – anaplazmozė. Manoma, kad Lietuvoje šios ligos sukelėjus nešioja apie 10 proc. erkių. Daugeliu atvejų sergama lengva forma ir pasveikstama savaime, tačiau kartais reikia gydymo antibiotikais. Negydoma ši liga, ypač jeigu žmogaus imuninė sistema silpnesnė, gali sukelti pavojingas komplikacijas: kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą ir sutrikdyti kitų organų veiklą.
Taip pat dažniausiai savaime pasveiksta užsikrėtus erlichioze, tačiau tam tikrais atvejais prireikia gydymo antibiotikais. Jeigu gydymas pradedamas pirmosiomis ligos dienomis, simptomai palengvėja per 1–3 dienas. Be gripo simptomų, liga gali pasireikšti ir odos bėrimais. Užsitęsus ligos simptomams ir jos negydant gali pasireikšti kraujavimo sutrikimai, pasunkėti kvėpavimas.
Erkės ne mažiau pavojingos ir augintiniams
Verta pažymėti, kad erkių taikiniais neretai tampa ir mūsų augintiniai, kurie savo kailyje gali pernešti erkes žmonėms, o po erkės įkandimo susirgti praktiškai visomis išvadintomis ligomis, kuriomis serga žmonės.
Kaip ir žmonės, mūsų augintiniai gali sirgti Laimo liga. Tiesa, skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna. Dažnai Laimo liga pasireiškia pasikartojančio šlubavimu, kuris periodiškai kartojasi. Sunkesniais atvejais ji gali sutrikdyti širdies ir nervų sistemos veiklą. Erkiniu encefalitu mūsų augintiniai užsikrečia retai ir paprastai klinikiniai encefalito požymiai nepasireiškia.
Pavojingiausia ir dažniausia erkių platinama liga naminiams gyvūnams – babeziozė, pasireiškianti karščiavimu, silpnumu, apetito ir svorio netekimu. Ligai progresuojant simptomai sunkėja – gyvūnui darosi suku kvėpuoti, gali kamuoti troškulys, prasidėti traukuliai. Negydant ligos gyvūnui vystosi širdies, kvėpavimo nepakankamumas, pažeidžiamos kepenys ir galiausiai jis nugaišta.
Panašiais simptomais pasireiškia ir erlichiozė: augintinis gali karščiuoti, sumažėja apetitas ir svoris, atsiranda nosies ir akių problemų. Dažnai gyvūnas pasveiksta savaime, tačiau jeigu jo imuninė sistema nėra pakankamai stipri, vystosi lėtinė ligos stadija, pasireiškianti depresija, svorio netekimu ir prastesne bendra savijauta. Panašiais simptomais pasireiškia ir anaplazmozė, kuri taip pat gali sukelti viduriavimą, mieguistumą, blužnies padidėjimą, šlubavimą.
Nors žmonės šiomis ligomis užsikrečia retai, visgi jomis susirgęs augintinis gali apkrėsti savo šeimininką, jeigu šiam įdreskia arba įkanda. Žinoma, taip nutinka retai, tačiau netyčia gyvūnas visgi gali sužeisti. Todėl nuo erkių verta saugoti ne tik save, bet ir savo augintinius.
