„Žinoma, raginame skiepytis visą žiemą, nes tuomet be jokio streso organizmą galima paruošti šiltajam sezonui. Tačiau ir dabar, artėjant kalendoriniam pavasariui, dar nevėlu tai padaryti. Praėjus dviem savaitėms po antrosios vakcinacijos dozės, jau susiformuoja imunitetas ir galima daug drąsiau jaustis einant pasivaikščioti į parką ar pamiškę“, – pasakojo medicinos entomologė M.Žygutienė ir priminė, jog skiepijimo nuo erkinio encefalito kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės kas 3–5 metus.
-
Pirmosios dvi dozės paprastai suleidžiamos išlaikant 1–3 mėnesių tarpą;
-
Trečia dozė – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos.
-
Vėliau reikalingos sustiprinančios dozės, kurių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo žmogaus amžiaus (kas 3–5 m.).
Beje, nuo erkinio encefalito rekomenduojama skiepyti ir vaikus nuo vienerių metų amžiaus.
Augintiniai – pirmieji erkių „pranašai“
Užkrečiamųjų ligų specialistė patikino, jog net ir šiltesnę žiemą erkėms reikia pamiegoti, tačiau kai temperatūra pakyla iki dešimties laipsnių šilumos (kaip buvo keletą vasario dienų), jos sukrunta.
„Gerai nors tai, jog šaltuoju periodu esame tinkamai apsirengę, tad erkėms sunkiau prasibrauti pro kelis drabužių sluoksnius. Tačiau vis tik noriu atkreipti dėmesį, jog mūsų budrumas šiuo laikotarpiu yra sumažėjęs, nes niekas nesitiki, kad erkę galima parsinešti po pasivaikščiojimo parke. Todėl noriu paraginti būti budresniems ir grįžus po pasivaikščiojimo, ypač su augintiniais, nepamiršti apžiūrėti ne tik jų, bet ir savo kūno. Beje, mūsų augintiniai dažniausiai ir yra tie pirmieji pranašai, kad erkės jau pabudo“, – teigė medicinos entomologė M.Žygutienė.
Trečdaliui persirgusių – sunkūs liekamieji reiškiniai
Kasmet Lietuvoje registruojama apie 300–500 erkinio encefalito susirgimo atvejų bei apie 2–3 tūkst. Susirgimų Laimo liga (tai taip pat klastinga erkių platinama liga, nuo kurios, deja, nėra skiepų, tad gydoma antibiotikais).
Erkinis encefalitas (EE) – itin sunki liga, sukeliama erkinio encefalito viruso ir pažeidžianti galvos smegenis. Net trečdalis persirgusių šia liga, anot specialistės, turi taip vadinamų poencefalitinių liekamųjų reiškinių, kurie yra skirtingo sunkumo, gali trukti mėnesį, metus ar visą gyvenimą.
„Šie liekamieji reiškiniai vienaip ar kitaip kenkia žmogaus gyvenimo kokybei. Vienus lydi galvos skausmas, kiti po ligos sunkiau valdo kažkurią kūno dalį, dar kitus šis virusas gali pasodinti į neįgaliojo vežimėlį. Na o blogiausias scenarijus, kai tenka registruoti mirties atvejus – kasmet bent po kelis“, – pasakojo medicinos entomologė M.Žygutienė.
Simptomai panašūs į gripą
Jei jums, rodos, be jokios priežasties suskaudo galva, staiga atsirado nedidelė temperatūra, ėmė skaudėti raumenis ar pajutote „kaulų laužymą“ – pirma mintis, kuri gali šauti į galvą – gripas. Ir tai, pasak entomologės M.Žygutienės, gali būti tiesa, nes erkinio encefalito ir gripo simptomatika labai panaši.
„Todėl nustatant ligos priežastį būtina prisiminti vieną svarbią detalę – ar jums buvo įsisiurbusi erkė pastarųjų kelių dienų, savaičių ar mėnesio eigoje. Dažnas galbūt neprisimena ar galbūt nepastebėjo erkės įkandimo. Vis tiek labai svarbu stebėti savo savijautą, kaip ji keičiasi“, – teigė užkrečiamųjų ligų specialistė.
Per kiek laiko gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai? Anot entomologės, dažniausiai stebimas dviejų savaičių laikotarpis, bet vieniems gali pasireikšti anksčiau, kitiems vėliau.
„Tad jei tikrai žinote, kad jums buvo įsisiurbusi erkė, būtina savo sveikatos būklę stebėti bent 30 dienų. Jei per tą laiką nepajutote nieko neįprasto, vadinasi, viskas gerai. Bet jei pajutote nors kelis į gripą panašius simptomus, skubiai kreipkitės į gydytoją“, – patarė M.Žygutienė.
Mat erkinis encefalitas gali būti klastingas – pirmieji simptomai dažnai aprimsta, tuomet dažnas pagalvoja, kad liga pasitraukė. Bet po poros savaičių, anot pašnekovės, gali smogti antroji ligos banga, tuomet ligonis dažniausiai hospitalizuojamas.
Tačiau būna žmonių, kurie perserga besimptome erkinio encefalito forma – juos užkrečiamųjų ligų specialistė vadina savotiškais „laimės kūdikiais“, nes jie įgyja natūralų imunitetą kartais to net nežinodami.
Erkiniu encefalitu gali sirgti ir kūdikiai, ir senjorai, tačiau daugelis vaikų serga lengvesne forma.
„Vaikams persirgus, tėvai dažnai ir pamiršta apie šią ligą, nepastebėdami jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tačiau Europoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimi vaikai, persirgę erkiniu encefalitu – paaiškėjo, kad visgi ši liga turi šalutinį poveikį ir vaikų sveikatai: vieniems pastebėta suprastėjusi atmintis, kitiems sumažėjo dėmesio koncentracija, treti sunkiau sugebėjo reikšti mintis ir kt. Tad labai patarčiau skiepyti visus vaikus nuo vienerių metų, nesvarbu, ar šeima lankosi miškuose, ar gyvena mieste. Skiepai šiuo metu yra geriausia prevencija nuo šios ligos“, – pabrėžė medicinos entomologė M.Žygutienė.
Kur ir kada didžiausi užsikrėtimo pavojai?
Lietuva – viena iš tų šalių, kurių klimatas ir gamtinė aplinka erkėms vystytis yra vienas palankiausių, todėl nenuostabu, jog erkių populiacija mūsų šalyje kasmet vis auga.
„Erkių, deja, tikrai nemažėja, nes čia joms visos palankios sąlygos veistis, daugintis ir kitaip išgyventi, mat turime gausius žolynus, miškus, vasarą – šilumą ir drėgmę. Be to, yra pakankamas kiekis maitintojų, iš kurių erkės siurbia kraują – tai laukiniai paukščiai, žvėrys, smulkieji graužikai ir kt. Jų populiacijos gana didelės, o erkėms to ir tereikia, nes jos labai neįnoringos, maitinasi bet kurio stuburinio krauju“, – paaiškino entomologė M.Žygutienė.
Daugiausiai erkių galima aptikti miesto parkuose, pamiškėse, aukštose žolėse, įvairiuose šabakštynuose, kur mažai saulės ir daug drėgmės. Jos neskraido, nešokinėja nuo medžių ir specialiai neieško, kur įsisiurbti. Tačiau vaikštinėdamas parku žmogus gali net nepastebėti, kaip, pavyzdžiui, kelnių klešnė palies žolę, ant kurios tykojo erkė.
Erkė gali nuo pėdų lengvai nuropoti iki pat kaklo, kur ploniausia oda.
Ir, pasak užkrečiamųjų ligų specialistės, to erkei bus gana: „Kadangi ji reaguoja į šilumą, ieškos plyšelio, kaip patekti ant nuogo kūno ir įsikabinti, – gali nuo pėdų lengvai nuropoti iki pat kaklo, kur ploniausia oda“, – sakė entomologė.
Todėl grižus iš pasivaikščiojimo po pamiškes ar pievas, būtina kuo skubiau nusirengti drabužius ir apžiūrėti visą kūną. Drabužius specialistė pataria laikyti kurį laiką negyvenamoje patalpoje (verandoje, sandėliuke ar balkone) arba pakabinti ant karšto radiatoriaus, nes erkės bijo karščio, arba galima rūbus iškart išskalbti. Būtina atidžiai apsižiūrėti savo kūną: pažastis, kaklą, galvą, ypatingai pakinklius, kirkšnis, kur jos neretai įsisiurbia.
Pasak entomologės, būna atvejų, kai žmogus nepastebi erkių nimfučių, kurios yra labai nedidelio dydžio: galbūt ta vieta paniežtės ir pasimirš, o po kelių savaičių galite pajusti pirmuosius ligos simptomus.
Gydoma, atsižvelgiant į simptomus
Anot specialistės, specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Žmogus gydomas, atsižvelgiant, kokie tuo metu pasireiškia simptomai: galvos skausmas, pakilusi temperatūra, silpnumas, traukuliai ar smegenų edema (patinimas). Ligoniui skiriami vaistai nuo skausmo, uždegimo bei raminamieji vaistai.
Sutrikus kvėpavimui, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, o jei pasireiškia rijimo sutrikimai, žmogus maitinamas per zondą. Kai baigiasi ūminis ligos laikotarpis, skiriama reabilitacija liekamiesiems ligos reiškiniams gydyti.
Ar žinote, kaip teisingai ištraukti erkę?
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikėtų stengtis kuo skubiau ją ištraukti, judesiu traukiant į viršų. Medicinos entomologė M.Žygutienė pataria tai daryti pincetu, bet jei jo nėra po ranka, galima nagu ar kitais būdais. Jei negalite ar nepasiekiate patys, paprašykite artimųjų pagalbos.
„Nereikia jos sukioti, geriausia pašalinti staigiu judesiu. Tepti aliejumi ar kremais tos vietos taip pat nerekomenduojama, nes taip tik suerzinsite erkę ir ji pradės aktyviau siurbti kraują. Jei ir liko straubliukas, nieko tokio, tačiau būtina stebėti savo savijautą, – paaiškino specialistė. –
Kodėl skubėti? Nes reikia kuo greičiau nutraukti erkės maitinimąsi. Encefalito virusas yra erkės seilių liaukose, ir pirmų dešimties minučių laikotarpiu siurbdama kraują ji tą sukėlėją perduoda, tad kuo greičiau ją pašalinsime, tuo mažiau ji to viruso suleis. Kalbant apie Laimo ligą, erkės ištraukimo laikas dar svarbesnis, nes Laimo ligos sukėlėjas paprastai suleidžiamas per vieną ar dvi paras“.
