Italijoje ir toliau vykstant aršiems debatams apie skiepų pasirinkimą, Martinas Seychellas, Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktoriaus pavaduotojas, neseniai sakė, kad diskusija primena „absurdiškus, netikrus debatus“.
„Nes problema slypi tame, kad dėl kažkokios priežasties atsisakęs pasidaryti skiepą, kažkaip suteikiu sau teisę perduoti ligą“, – sakė vyras.
Lapkričio 7 d. Europos Parlamente kalbėdamas renginyje „Aktyvūs Europos piliečiai pasisako už skiepijimąsi“ , M.Seychellis pažymėjo, kad sprendimas nesiskiepyti nėra „teisingas“, ypač dėl pažeidžiamų žmonių, „kurie dėl tam tikrų priežasčių negali pasiskiepyti arba yra sutrikusi jų imuninė sistema“, rašoma euractiv.com.
ES pareigūnas kalbėjo apie teigiamą skiepų vaidmenį ir pabrėžė, kad tai yra ne tik gyvybių gelbėjimas, bet tai ir prevencija nuo „kančių, ligų, negalių, o kartu ir ekonominio bei socialinio produktyvumo pagerinimas“.
„Skiepai sumažina tam tikrų ligų gydymo išlaidas, kadangi sumažėja, pavyzdžiui, pirminės infekcijos atvejų, todėl taip pat galime paveikti antrines infekcijas“, – papildė vyras.
Tėvai ir skiepai
Nepriklausomas EP narys Davidas Borrellis, vadovavęs Parlamente vykusiam renginiui, sakė, kad buvo nelengva palenkti tėvus, nusprendusius neskiepyti savo vaikų.
„Sudėtinga pakeisti nuomonę tėvų, jau nusprendusių neskiepyti savo vaikų. Tačiau galime pabandyti suprasti, kodėl jie jų bijo“, – sakė Italijos politikas.
„Galbūt jie neturi pakankamai žinių apie tai, arba, priešingai – jiems kelia nerimą informacijos perteklius. Ir nėra lengva suprasti, kuo tikėti. Tačiau yra ir tėvų, kuriems nepatinka skiepai, tačiau jie norėtų apie juos sužinoti daugiau“, – papildė vyras.
D.Borrelli sakė, kad vienas būdų spręsti klaidinančios informacijos šiuo klausimu problemą – suteikti daugiau tinkamos informacijos.
„Galime pabandyti pakeisti tėvų nuomonę, tik reikia dialogo tarp jų ir sveikatos priežiūros teikėjų, būtina skleisti žinią apie skiepų saugumą ir kalbėti apie jų naudą bei šio metodo riziką“, – pabrėžė jis.
Komisijos ataskaita: dauguma ES gyventojų pasitiki skiepais, tačiau spragų dar yra
ES visuomenės požiūris į skiepus yra teigiamas, Portugalija pagal pasitikėjimą skiepais užima pirmąją vietą, skelbiama pranešime. Tačiau kai kuriose šalyse narėse nepasitikėjimo vis dar yra, o keturios jų yra pirmajame pasaulio šalių, skeptiškai žiūrinčių į skiepus, dešimtuke.
M.Seychellas pripažino, kad Europoje skiepų programos dėl kelių priežasčių tapo labai nepastovios. Pirmoji – maža skiepų paklausa dėl dvejonių ir skepticizmo. Tačiau pareigūnas pažymi, kad didelę reikšmę turi ir kylanti skiepų kaina: „Skiepai sukurti plačiajai publikai, todėl kaina taip pat svarbi. Labai svarbu, ar skiepų kaina prieinama, ar juos kažkaip reikia reguliuoti.“
Jis pažymėjo, kad reikia tobulinti prognozavimą, kadangi bendrovėms sudėtinga mažinti gamybos apimtis:
„Tokiu būdu mes padedame industrijai. Mes nepakankamai skatiname inovacijas, jei nepalaikome verslo, į rinką atnešančio vieną ar kitą inovaciją, modelio. Tačiau mums reikia geresnio dialogo su industrija, kad pasiūla atitiktų paklausą.“
Kita problema, pasak europarlamentaro, tai gamybos ir pasiūlos trūkumas bei pirkimo sunkumai. „Europa nebegali pati taip apsirūpinti skiepais, kaip turėtų, arba kaip tai darė anksčiau. Norėčiau pabrėžti šį aspektą, nes jis didžiulę saugumo potekstę“, – įspėjo Komisijos pareigūnas.
„Ar norime būti regionas, kuris nebegali savarankiškai apsirūpinti kritiškai svarbių vakcinų gamyba? Tai yra silpniausia vieta“, – įspėjo vyras.
Kylant prieš skiepus nusiteikusiam judėjimui visoje Europoje, ES vykdomoji valdžia pasiūlė ES Tarybos rekomendaciją dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant.
ES Sveikatos ministrai gruodžio mėnesį turėtų priimti rekomendacijas. Komisija pasakė, kad ji nenori, jog rekomendacija išliktų „popieriaus gabalu“.
Europos Komisijos pasiūlytos rekomendacijos dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijantis, neturėtų likti tik popieriuose, kadangi visoms grupėms jos turi suteikti svarius rezultatus, „EURACTIV.com“ sakė Komisijos nariai.
Gyventojų įtraukimas
Mariano Votta, „Active Citizenship Network“ (ACN) direktorius, pabrėžė civilinės visuomenės organizacijų vaidmenį didinant skiepų kiekį visoje Europoje.
„Mūsų tikslas yra įtraukti gyventojus bei asociacijas visoje Europoje, kad geriau taikytumėme skiepijimo politiką“, – pažymėjo vyras, papildydamas, kad bendradarbiavimas šia kryptimi su ES institucijomis bei sveikata suinteresuotomis šalimis yra reikalingas.
„Mes tikime, kad plačiai paplitusi skiepijimosi kultūra yra būtina, ypač kad išstumtumėme mintį, kad skiepyti reikia tik vaikus. Turime suvokti ir taikyti požiūrį, kad skiepytis reikia visą gyvenimą – taip užkirsime kelią ligoms net suaugus“, – papildė vyras.
Viso gyvenimo imunizacija
2017-aisiais savo Asociacijos kalboje, Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris sakė, kad yra nepriimtina, jog vaikai vis dar miršta nuo ligų, tokių kaip tymai, kurių labai lengva išvengti pasiskiepijus.