Vaikų fizinė ir sportinė forma kasmet blogėja. Todėl Europos Komisija imasi aktyvių veiksmų – paskelbė Europos sporto savaitę (EWoS), kurios metu bus skatinama vaikų ir jaunimo sportinė veikla, fizinis aktyvumas.
Sporto savaitės veiklose dalyvaus ir asmeninį kvietimą gavusi Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA). Lietuvos gyventojų sveikatingumu besirūpinanti organizacija Europos sporto savaitėje dalyvaus su Vaikų fizinio aktyvumo pamokų mokyklose (angl. ALCIS) projektu.
Pokalbis apie ALCIS projektą su jį vykdančios LSKA prezidentu Aurimu Mačiuku.
- Kaip sužinojote apie ALCIS programą?
- Į ALCIS projektą Lietuva buvo pakviesta asmeniškai Cliffo Collinso, Europos sveikatingumo profesionalų registro (EREPS) direktoriaus. Tai įvyko praėjusį rudenį Londone vieno projekto baigiamosios konferencijos metu. Kvietimo sulaukė aktyviausios šalys narės: Belgija, Airija, Italija, Didžioji Britanija, Olandija ir Lietuva. ALCIS organizatoriai nusprendė, jog Lietuva yra patikima partnerė.
Nesportavę ir sveikos gyvensenos įgūdžių neturintys tėvai nežino ir nesupranta sveiko gyvenimo privalumų. O vaikams naujos informacinės technologijos nepalyginamai svarbesnės už rūpinimąsi savimi.
- Kas lėmė sprendimą dalyvauti?
- Ilgų dvejonių neturėjome. Tai pirmas bandymas Europos Sąjungos istorijoje įtraukti sveikatingumo klubų gerąją praktiką į mokyklas. Kitas dalykas – Europos Komisija finansuoja šio projekto technines išlaidas. Lietuvoje iš nacionalinio biudžeto panašios edukacinės veiklos nefinansuojamos.
- Kokia vaikų fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje?
- Situacija nuolat blogėja. Vaikus augina tėvų karta, negavusi kokybiškų kūno kultūros, sveikos gyvensenos ir mitybos pamokų. Nesportavę ir sveikos gyvensenos įgūdžių neturintys tėvai nežino ir nesupranta sveiko gyvenimo privalumų. O vaikams naujos informacinės technologijos nepalyginamai svarbesnės už rūpinimąsi savimi.
- Ar turite patikimą statistiką apie Lietuvos vaikų būklę?
- Eurobarometre galima rasti skaičių, bet žinome, kad jie nėra tikslūs. Pavyzdžiui, sveikatingumo klubų lankytojų skaičius yra kelis kartus didesnis nei realus. Nacionalinių tyrimų yra, bet jie nenuoseklūs.
- Kokias didžiausias fizinio pasyvumo grėsmes įžvelgiate?
- Nėra realios valstybės politikos – deklaracijų nors vežimu vežk, o konkrečių darbų ir finansavimo nėra. Sveikatos apsaugos sistema nukreipta į gydymą vaistais, prevenciją paliekant nuošaly. Neturime draudiminės praktikos, kuri per finansinius mechanizmus skatintų piliečius sąmoningai rūpintis savo sveikata.
Visa verslo infrastruktūra sukurta žmonėms, valstybė gali ja naudotis. Tai būtų racionaliau nei statyti naujus objektus.
- Kokie galimi problemos sprendimo variantai? Ką siūlo ES?
- Viena iš galimybių – kūno kultūros mokytojų perkvalifikavimas, suteikiant šiuolaikinių sveikatingumo žinių ir profesinių kompetencijų. Fizinio aktyvumo skatinimas atnaujinant ir įrengiant modernias sales, aikštynus su šiuolaikišku inventoriumi. Lietuvoje trūksta sporto salių, todėl švietimo programoje numatyta trečia kūno kultūros pamoka nevyksta.
Siūlome trečią kūno kultūros pamoką daryti sveikatingumo klubuose. Turime reikiamą infrastruktūrą. Tam reikia „atpalaiduoti“ moksleivių krepšelius, kad būtų galima rinktis ir komercinius klubus. Juk visa verslo infrastruktūra sukurta žmonėms, valstybė gali ja naudotis. Tai būtų racionaliau nei statyti naujus objektus.
- Kokių gerųjų pavyzdžių galite pateikti, kalbant apie vaikų fizinio aktyvumo skatinimą?
- Rusijoje visi kūno kultūros mokytojai per 3 metus turėjo įgyti sveikatingumo instruktoriaus žinias ir kompetencijas. Šis projektas jau turėtų būti baigiamajame etape.
Didžioji Britanija ir Olandija rengia daug įvairių fizinio aktyvumo skatinimo kampanijų, į kurias kartu su moksleiviais įtraukiami ir tėvai. Organizuojama daug gatvės žaidimų, masinių sporto renginių moksleiviams.
Specialiose grupėse esantiems vaikams, pavyzdžiui nutukusiems, suteikiamos psichologo, asmeninio trenerio konsultacjos.
- Kokios veiklos bus vykdomos projekto metu?
- Atrinkome 10 Lietuvos mokyklų didžiuosiuose miestuose. Kiekvienoje mokykloje projekte dalyvaus po 2 klases. Vaikų amžius bus nuo 10 iki 12 metų. Esame suplanavę po 4 užsiėmimus kiekvienai klasei.
Jų metu mokysime vaikus elementarių fizinių pratimų, treniruotes ves profesionalai. Mūsų tikslas pamokyti vaikus gyventi judriai ir paskatinti judėti kuo daugiau.
- Ar ALCIS projektas bus tęstinis?
- Šių metų projekto versija yra bandomoji. Jei rezultatai bus teigiami, kitais metais planuojamas didžiulis projektas su konkrečiais moksleivių fizinio aktyvumo skatinimo sprendimais.
*****
ALCIS projektas prasidės kartu su Europos sporto savaitės renginiais rugsėjo 8 d. Užsiėmimai bus pritaikyti 8–12 metų amžiaus vaikams ir vyks šešiose ES valstybėse narėse (Belgijoje, Airijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Lietuvoje), įtraukiant apie 5 000 vaikų.
Europos sporto savaitė vyks 2015 m. rugsėjo 7 – 13 dienomis Briuselyje, o kitose šalyse renginiai gali būti ir bus organizuojami visą rugsėjį.
