Viskas priklauso nuo klimato
Europos statistikos departamento duomenimis apie 2014 metus matyti, jog šiauresnėse Europos valstybėse daržovių ir vaisių suvartojimas yra labai menkas. Tam didžiausios įtakos turi klimatas, kuris labai sutrumpina auginimo sezoną.
Pavyzdžiui Suomijoje žmogus vidutiniškai per dieną suvalgo vos apie 195 g vaisių ir daržovių – o tai yra vos pusė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos normos. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse situacija panaši, išskyrus Lenkiją. Ten dėl produkcijos kiekių daržovių ir vaisių suvartojimas per dieną žmogui yra beveik toks pats kaip rekomenduojama norma.
Europos statistikos departamento duomenimis apie 2014 metus matyti, jog šiauresnėse Europos valstybėse daržovių ir vaisių suvartojimas yra labai menkas.
Visiškai priešingai yra pietų Europos valstybėse, kur gamtos sąlygos leidžia vaisius ir daržoves auginti daug ilgiau. Graikijoje žmogui tenkantis suvartojamų vaisių ir daržovių porcijos dydis siekia net 756 g per dieną – taigi dukart daugiau nei rekomenduojama minimali norma.
Pagrindinės augintojos – Ispanija ir Italija
Europos Sąjungos valstybėse užauginama daugybė įvairiausių vaisių ir daržovių rūšių. Pagrinde dėl to, kad klimatas skirtingose kontinento šalyse yra gan skirtingas. Todėl bendras Europos vaisių ir daržovių sezoniškumas pailgėja.
Jei pietų valstybėse, tokiose kaip Ispanija ar Italija, daugiausia produkcijos užauginama atvirame ore ir tik augalų vešėjimo sezonu, tai šiauresnėse valstybėse – Nyderlanduose ar Belgijoje – vaisiai ir daržovės veda vaisius beveik ištisus metus. Ištobulintos technologijos ir specialios veislės leidžia augalams klestėti be žiemojimo periodo.
Taip pat skaitykite: Sveikai maitinantis lengviau atsigauti po streso
Europa yra viena didžiausių pomidorų augintojų pasaulyje. 2014 duomenimis visoje Europos Sąjungoje buvo užauginta daugiau nei 14,9 mln. t. šių daržovių, tuo tarpu daugiau nei du trečdalius jų užaugino būtent Ispanija ir Italija, iš kur pomidorai atkeliauja ir į Lietuvos rinką.
Visose ES valstybėse taip pat buvo užauginta maždaug 5,1 mln. t. morkų, kurių ketvirtį rinkai pateikė Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
Didžiausios obuolių augintojos Europoje, pagal statistinius duomenis, yra Lenkija, Italija ir Prancūzija, todėl nekeista, kad prekybos centruose dažniausiai matome būtent iš šių valstybių atkeliavusius vaisius.
Tuo tarpu citrusiniai vaisiai kitas Europos valstybes pasiekia beveik vien iš Ispanijos, nes jų auginimą apriboja reikiamos klimato sąlygos. Trumpai tariant, jei ne Ispanija, Europoje beveik neturėtume citrusinių vaisių.
Taip pat skaitykite: Sportas be sveikos mitybos – laiko gaišimas?
Europiečiams trūksta vitaminų
„Eurostat“, Europos statistikos departamentas, pateikia paprastą išvadą – daržovių ir vaisių vartojimas Europoje auga, nes galima itin paprastai atsivežti vaisių ir daržovių iš kitų ES valstybių, kuriose jų sezonas trunka ilgiau.
Tokiu būdu galima valgyti vaisius ir daržoves ištisus metus ir papildyti savo racioną būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Europos sveikatos organizacijos pabrėžia šį faktą, nes jau kelinti metai pastebi, kad Europoje daugėja įvairių ligų, susijusių su prasta ir nepilnaverte mityba.
ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams
