D.Jonkus pasakoja, kad su tam tikra žmonių grupe, kurie nusiteikę kategoriškai prieš, matyt, pokalbis apie vakcinų naudą ar efektyvumą iš viso yra sunkiai įmanomas.
„Tai žmonės, kurie nekeičia nuomonės, jie užsidarę savo tikėjime, sąmokslo teorijose. Tačiau iš mano artimų žmonių dauguma tikrai yra pasiskiepiję“, – 15min sakė D.Jonkus.
Kodėl žmonės labiau bijo vakcinos, o ne ligos? „Taip yra dėl neišmanymo, galbūt apskritai dėl tam tikro nepasitikėjimo tiek valdžia, tiek institucijomis, tiek medicina“, – kalbėjo D.Jonkus.
Filosofas pabrėžė, kad jis nekalba apie tuos žmones, kurie skiepytis negali dėl sveikatos problemų.
Judėjimas, nukreiptas prieš vakcinas, nėra naujas ir neatsirado sulig koronavirusu.
Kaip sakė pašnekovas, judėjimas, nukreiptas prieš vakcinas, nėra naujas ir neatsirado sulig koronavirusu – jis egzistuoja ne vienus metus. Tokie žmonės tiki, kad gali įgyti imunitetą, atsparumą virusams gyvendami sveikai.
„Tad dalis tokių žmonių turi tokį nusistatymą iš anksčiau, kita dalis galbūt yra paveikta skleidžiamų abejonių, ypač internete, socialiniuose tinkluose. Skleidžiama ne tiesiog neigiama, o fiktyvi ir melaginga informacija.
Kai antivakseriai sako, kad čia jų nuomonė ir ją reikia gerbti, tai iš tikrųjų dažnai tai yra ne nuomonė, o melas. Melas negali būti nuomonė. Mes žinome, kad tiesa šiandien yra viena – pagalbą galima gauti tik skiepijantis ir tik taip apsaugoti save.
Bet koks pasakymas, kad aš turiu kitą nuomonę reiškia, kad aš nenoriu priimti tiesos. O argumentai dažniausiai būna paremti melu, neteisingai iškreipta informacija“, – kalbėjo D.Jonkus.
Žmones, kurie dėl vakcinos abejoja, skleidžiama neteisinga informacija gali paveikti – ji „neskausminga“ tik tiems, kurie remiasi mokslo žiniomis.
„Ir tai susiję ne tik su sveikata, bet ir su įvairiomis naujienomis. Yra žmonių, kurie ir anksčiau tikėjo sąmokslo teorijomis, įsitikinę, kad viešai prieinama informacija yra neteisinga, kad viešoji erdvė – užvaldyta, o politinės partijos, vyriausybė tarnauja sąmokslui, kuris gyvenimui teikia blogį.
Tokie žmonės labai lengvai perima ir kitas neigiamas nuostatas, nepasitikėjimą.
Nemažai žmonių gyvena tikėdami socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija ir jos netikrindami“, – sakė D.Jonkus.
Nemažai žmonių gyvena tikėdami socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija ir jos netikrindami.
Viešoje erdvėje ne kartą buvo iškeltas klausimas, ar būtinybė skiepytis neprasilenkia su žmogaus teisėmis, demokratija. Pasak D.Jonkaus, ne.
Kaip ir skiepai nuo raupų, kurie irgi nebuvo žmogaus teisių pažeidimas, o galimybė sustabdyti ligą. Be to, Lietuvoje kol kas skiepai nuo COVID-19 nėra privalomi, nors to link einama.
„Atsiranda daugiau grupių žmonių, kuriems tai yra privaloma. Esu gyvenęs Kosta Rikoje, kur mokytojams, darželių auklėtojams, medicinos darbuotojams yra įvestas skiepų privalomumas jau seniau.
Italijoje, Austrijoje įvedami privalomi skiepai. Užtikrinti visuomenės gerovę ir sveikatą visais įmanomais būdais yra konstitucinė pareiga. Tad kalbėti apie atskirų žmonių teisių pažeidimus – nemanau, kad tai rimtas argumentas. Net JAV tokį skundą buvo atmetęs Konstitucinis teismas.
Užtikrinti visuomenės gerovę ir sveikatą visais įmanomais būdais yra konstitucinė pareiga.
Yra ne vienas atvejis kai skiepai, gelbstint žmonių gyvybes, buvo privalomi. Įrodyta, kad šis naujas skiepas gelbsti gyvybes ir net neturėtų būti abejonių, kad jis pažeidžia žmogaus teises.
Manau, kad yra tam tikras libertarizmo įsitikinimas: kiekvienas žmogus – sau, už save, kad gali daryti, ką nori. Ne, mes gyvename bendruomenėje, yra bendruomenės normos ir nėra taip, kad kiekvienas individas saugo tik save. Nes jei jis saugo tik save – tai gali kelti grėsmę kitiems.
Grėsmės užkardymas kitiems turi būti stabdomas įvairiais būdais. Todėl vyriausybė turi stengtis įvairiomis priemonėms kuo daugiau žmonių paskiepyti. Ir įvairūs ribojimai pirmiausia turėtų liesti neskiepytus žmones. Testo reikalavimai, suvaržymai yra reikalingi dėl visuomenės saugumo“, – kalbėjo D.Jonkus.
Karantinas ir suvaržymai, nėra jokie naujojo pasaulio išradimai
Karantinas ir suvaržymai, sakė D.Jonkus, nėra jokie naujojo pasaulio išradimai – būtent taip ir anksčiau buvo suvaldomos virusinės ligos: „Nereikia manyti, kad tai yra nauja priemonė. Užtenka pažvelgti į istoriją, kaip žmonija išgyveno.“
