Fitoterapeutas V.Skirkevičius: kodėl saldus skonis žmogui būtinas ir kaip jį patenkinti be saldumynų

Žinomas vaistininkas, farmakognostas, fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius netradicine medicina besidomintiems surengtame vebinare paaiškino, kodėl mes visi taip prisirišę prie saldaus skonio. Pasirodo, jis mums būtinas, tačiau jo gauti galima ne tik iš greitųjų angliavandenių.
Cukrus ir medus
Cukrus ir medus / 123RF.com nuotr.

Viena svarbiausių virškinimo grandžių – burna

Pasak fitoterapeuto, saldumo pojūtis paprastai susijęs su angliavandeniais, kurie, nepaisant šiuo metu populiarių teorijų apie angliavandenius mažinančias dietas, yra labai svarbūs, kadangi suteikia mums energijos.

„Šviesa augaluose pirmiausiai panaudojama angliavandenių gamybai. Augalams padedant šviesa virsta energija, taigi galima sakyti, kad mes maitinamės šviesa.

Žmogaus organizme angliavandeniai taip pat yra viena pagrindinių medžiagų. Žmogus turi gauti cukraus, kad jo sąmonė normaliai funkcionuotų, nebūtų aptemusi. Turbūt visi esame patyrę, kad tampame apatiški, jeigu mums trūksta cukraus. Angliavandeniai – mūsų sąmonės maitinamoji medžiaga. Todėl saldumo skonis yra labai svarbus ir persmelkia visą mūsų organizmą“, – aiškino žolininkas.

Žmogaus organizme angliavandeniai yra viena pagrindinių medžiagų. Todėl saldumo skonis yra labai svarbus.

V.Skirkevičiaus teigimu, angliavandenių skaldymas pradeda vykti burnoje, todėl maistą būtina ilgai ir kruopščiai kramtyti: „Ne veltui mitybos specialistai pataria, kad kietą maistą reikėtų gerti, t. y. į burną turėtume įsidėti pakankamai gerai sukramtomo ir drėgno maisto. O štai skystas maistas turėtų būti tarsi kramtomas, t. y. turėtų ilgiau užsibūti burnoje nei mes įpratę.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Virgilijus Skirkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Virgilijus Skirkevičius

Pasak jo, virškinimo pradžia burnos ertmėje labai svarbi todėl, kad nuo to priklauso tolesnis virškinimas. Štai kodėl turime stengtis maistą burnoje išlaikyti ilgiau. Burnoje su seilėmis išskiriami tam tikri fermentai, kurie pradeda virškinti angliavandenius. Tuo tarpu baltymai ir riebalai čia lieka nepaliesti. Tačiau būtent angliavandeniai paruošia tolesniam virškinimui visą organizmą, įjungia tam tikrus mechanizmus, padedančius tolesniam procesui vykti sklandžiai.

Burnos ertmė yra tarsi kompiuteris, siunčiantis informaciją visai organizmo sistemai: burnoje identifikuojamos maistinės medžiagos, ir nuo jų sudėties priklauso, kokie fermentai bus pradėti gaminti.

Pavyzdžiui, jeigu į burną neįsidėjome pieno produktų, kasa negamins fermento, kuris skaido laktozę, ir pan. Taigi viskas prasideda burnoje. Todėl fitoterapeutas skeptiškai vertina ir žuvų taukus kapsulėse. Jeigu burnoje receptoriai neaptiko riebalų, jie skrandyje nebus gerai pasisavinti.

„Įdomus faktas, kad kramtydami maistą mes per parą išskiriame apie vieną litrą seilių, kuriose yra apie vieną milijardą leukocitų. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad mūsų organizmas į maistą burnoje reaguoja kaip į svetimkūnį, kurį reikia neutralizuoti, tam tikra prasme jį nužudo“, – lyg tarp kitko paminėjo lektorius.

Cukrus lygu meilė?

Tiesa, V.Skirkevičius, kalbėdamas apie tai, kad žmogui būtinas saldus skonis, neragina valgyti daug paprastųjų angliavandenių turinčio maisto – bandelių ir kitų saldumynų, kuriuos dažnai mes šlamščiame bandydami maloniu jausmu po šio maisto kompensuoti patiriamą stresą.

„Stresas labai veikia mūsų mitybą. Jeigu paskaičiuotume, kiek greitųjų angliavandenių žmonės vartodavo anksčiau, suprastume, kad kuo civilizuotesnė visuomenė, tuo daugiau vartojama cukraus ir tuo daugiau atsiranda ligų, susijusių su angliavandenių apykaita. Taip mes kompensuojame stresą, nors iš tiesų galėtume leisti mūsų organizmui pačiam pasigaminti jam reikalingo cukraus ir tuomet neturėtume su šiuolaikine mityba susijusių problemų.

Streso metu organizmas jaučia poreikį gauti daugiau tiek angliavandenių, tiek baltymų, tiek riebalų, nes stresas jam duoda signalą, kad reikės daugiau energijos – bėgti, rėkti, kovoti. Visa tai šiandien kompensuojama greitaisiais angliavandeniais. Ir kuo daugiau kintančių sistemų organizme, kuo daugiau įvairių baimių ir mažiau pastovumo, tuo labiau norisi cukraus“, – teigė lektorius.

Kaip žinome, saldus skonis, kurį suteikia greitieji angliavandeniai, susijęs su endorfinų, suteikiančių laimės pojūtį, gamyba smegenyse. Todėl, jei vis norisi patirti šį laimės pojūtį, verta pagalvoti, kodėl mums jo trūksta. Gal tiesiog verta daugiau bendrauti su artimaisiais ir taip pajausti saldų laimės pojūtį?

Ajurvedoje tarp meilės ir cukraus dedamas lygybės ženklas. Taigi nebūtina meilės trūkumą kompensuoti bandelėmis – žymiai naudingiau meilės gauti iš ryšio su artimais, mielais žmonėmis.

„Reikia pabūti gamtoje, pažiūrėti į tolius ir iš to gauti saldumo. Taip pat jo galime gauti iš apsikabinimų, mums mielų žmonių, perskaitytų ar išgirstų minčių. Visa tai padeda neprisivalgyti cukraus, neapsikabinti bulkutės. Kai yra sveikas bendravimas, nereikia jo trūkumo kompensuoti cukrumi“, – tikino fitoterapeutas.

Tuomet, pasak jo, organizmui užteks cukraus, kurį jis gali pasigaminti iš sveikų produktų – daržovių, vaisių, kruopų.

„Angliavandeniai – vienas iš šviesos elementų, duodantis fiziniam kūnui visus impulsus. Baltymų įsisavinimas neapsieina be angliavandenių. Mūsų kraujas, mūsų mėsa yra saldi. Ir mes gerai jaučiame tą skonį, kai įsipjovę paragaujame kraujo. Šis saldumas mūsų medžiagų apykaitoje yra esminis komponentas. Bet svarbu cukraus gauti ne iš išorės, o pasigaminti jo patiems“, – apibendrino lektorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų