Kodėl geriau nevalgyti pomidorų
Pasak pranešėjo, augalinis maistas mūsų organizmui iš tiesų nepaprastai svarbus, ners jie sukaupia tiek saulės, tiek žemės energiją. Tačiau jeigu augalas auga skurdžioje žemėje ar yra tręšiamas, jis neturės sukaupęs visų tų naudingų medžiagų, kurių iš jo tikimasi.
Todėl žoleles reikėtų rinkti ten, kur nėra arti nei žmonių gyvenamosios vietos ar tręšiamų ūkininko laukų. Jo teigimu, netgi geriau rinkti žoleles mieste, žinoma, tik ne prie gatvės, nei trąšų užterštoje pievoje.
V.Skirkevičiaus teigimu, naudingiausi mums yra kopūstiniai ir šakiniai (ropės, pastarnokai ir pan.) augalai, kadangi jie skatina sieros gaminimo procesus organizme, o organiniai sieros dariniai turi raminamąjį poveikį mūsų nervų sistemai. Juk ne veltui sakoma – visos ligos nuo nervų.
O štai pomidorai ir bulvės nėra mums tinkami, nes labai sunkiai virškinami, o virškinimo problemos atitinkamai daro neigiamą įtaką mūsų centrinei nervų sistemai. Ypač nerekomenduojama šių produktų valgyti pavasarį.
Taip pat žolininkai neigiamai vertina vegetarų pamėgtą soją. „Nors, mes, žolininkai, iš sojos darome gydomąjį preparatą, aš manau, kad soja labai sunkiai virškinamas produktas. Kai žmogus atsisako mėsos ir pereina prie sojos, virškinimo traktas su tuo negali susidoroti, todėl prasideda problemos“, – teigė specialistas.
Kodėl kiauliena mums tinka labiausiai
Savo nuomonę V.Skirkevičius turi ir apie vegetarinę mitybą.
„Kai vegetarai ar veganai sako, kad jie nevalgys mėsos, nes perims gyvūno mąstymą ir paskutinius jo gyvenimo potyrius – visą skausmą ir baimę jo nužudymo akimirką, dalis tiesos tame yra. Kita vertus, kai mes valgome augalus, tarsi formuojame save iš jų. Tačiau gyvulys taip pat valgė tuos augalus ir jie taip pat jį suformavo.
Žmonės, kurie pasirenka vegetaro ir vegano kelią, taip daro sąmoningai ir jie turi suprasti, ką renkasi. „Nežudyk“ – jiems viena iš svarbiausių formulių.
Jie šią mitybą pasirenka dėl tikėjimo, kuris juos palaiko, bet nereikėtų visiems užkrauti šios naštos ir sakyti, kad valgydami gyvūną mes turėsime problemų. Aš visada sakau, kad gyvūną mes valgome todėl, kad jis sukaupia iš augalų daug naudingų medžiagų“, – aiškino pranešėjas.
Kai žmogus atsisako mėsos ir pereina prie sojos, virškinimo traktas su tuo negali susidoroti, todėl prasideda problemos, – teigė specialistas.
Tiesa, gyvūno mėsoje kaupiasi ne tik teigiamos, bet ir neigiamos medžiagos – pesticidai, herbicidai ir kitos, kuriomis buvo tręšiami augalai. Visgi valgydami mėsai auginamus gyvūnus, kurie yra specialiai maitinami, mes rizikuojame gauti visų šių blogųjų cheminių medžiagų, kurių taip bijome, mažiau, nei valgydami visaėdžio gyvūno mėsą, kurioje iš aplinkos dažniausiai sukaupta kur kas daugiau minėtų medžiagų.
„Geresnės mėsos lietuviui nėra, kaip kiaulė, nes ji yra riebi ir saldi, o esant šaltam ir drėgnam klimatui reikalinga riebi ir saldi mėsa. Juk ir mūsų kraujas pagal skonį yra saldus, taigi mes turėtume valgyti kiaulieną“, – teigė V.Skirkevičius.
Ar valgyti kepenų paštetą?
Pavojingiausias maistas, gaunamas iš gyvūno, yra paštetas. Mat jis gaminamas iš kepenų. Vis dėlto žolininkas patarė vadovautis sveiku protu, neieškoti visur tik blogųjų pusių ir nekankinti savęs nuolatiniais draudimais.
„Kai parduotuvėje užsimanau į krepšį įsimesti pašteto, visada prisimenu, kad kepenys sukaupia daug nuodingų medžiagų. Man pačiam teko kurti preparatus, kurie valo kepenis, ir šį dalyką labai gerai žinau. Tačiau aš labai mėgstu paštetą, todėl mano dvejonės būna labai skausmingos.
Visgi šioje vietoje aš noriu su jumis pasidalinti savo patirtimi, kuri man sako: „Neimk į plaučius, neimk į galvą.“ Kai į virškinimo procesą dėl mūsų galvojimo, kad darau blogai, esu silpnas ir kvailas, įsijungia nervų sistema, tai yra dar blogiau negu valgyti negalvojant apie pasekmes. Todėl aš įsimetu tą paštetą ir neimu į galvą“, – atviravo V.Skirkevičius.
