„Arbatoje yra gausu katechinų ir epikatechinų – organinių junginių, kuriems priskiriamos naudingosios savybės sveikatai. Būtent šie organiniai junginiai priklauso augalinių medžiagų flavonoidų grupei“, – sako Harvardo medicinos mokyklos docentas dr. Howardas Sesso.
Tyrimai rodo, kad flavonoidai padeda slopinti uždegimą organizme ir tai, savo ruožtu, gali apsaugoti nuo apnašų susidarymo arterijose.
Beje, žalioji arbata pasižymi didesniu kiekiu flavonoidų nei juodoji, rašoma „Harvad Health Publishing“.
Laikas arbatai?
Trumpos laiko apimties tyrimai rodo, kad arbatos vartojimas gali pagerinti kraujagyslių reaktyvumą, kuris nurodo, kaip kraujagyslės reaguoja į fizinį ar emocinį stresą. Taip pat yra įrodymų, jog arbata gali padėti sumažinti blogojo MTL cholesterolio kiekį kraujyje.
Kelios didelės apimties atliktos studijos patvirtina, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja arbatą, galimai susiduria su mažesne širdies smūgio rizika. Kita vertus, to priežastis gali būti ir ta, jog žmonės, kurie geria arbatą, skiriasi ir kitais aspektais nuo tų, kurie jos nevartoja. Pasak H.Sesso, sunku nustatyti, ar tokie tyrimų rezultatai nulemti arbatos vartojimo, ar kitų veiksnių, lemiančių mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Kai kurie ekspertai tiki, kad žalioji ir juodoji arbata gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių būklei, bet to nereikėtų vertinti vienareikšmiškai“, – teigia Harvardo medicinos mokyklos docentas.
Neikite „už borto“
Nereikėtų susivilioti žaliosios arbatos ekstraktais ar papildais, kurie žada lengvą būdą organizmą aprūpinti koncentruotu kiekiu flavonoidų. H.Sesso rekomenduoja vengti šių produktų, kadangi trūksta įrodymų apie jų efektyvumą ir saugumą.
Tuo tarpu nėra žinomos jokios rizikos sveikatai per dieną išgeriant vieną ar du puodelius žaliosios ar juodosios arbatos. Žinoma, per didelis arbatos vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį, kaip neseniai buvo rašoma „The New England Journal of Medicine“ leidinyje. Pavyzdžiui, juodojoje arbatoje randama nemažai oksalatų, kurie gali sukelti akmenų formavimąsi inkstuose.
Tad, H.Sesso teigimu, jei jums patinka žalioji ar juodoji arbata – nuosaikiai ją gerkite dėl savo malonumo, bet ne dėl to, kad vartotumėte kaip vaistą.
„Be to, jei į arbatą įbersite kelis šaukštelius cukraus, tikėtina, jog „panaikinsite“ arbatos galimas naudingąsias savybes. Taip pat reikėtų atidžiai skaityti parduotuvėse siūlomų šaltųjų arbatų etiketes – neretai jose būna tiek pat cukraus, kiek gazuotuose, saldintuose gėrimuose“, – pabrėžia H.Seeso.
Juodoji ir žalioji arbata: koks skirtumas?
Juodoji ir žalioji arbata gaminama iš to paties augalo – kininio arbatmedžio (lot. Camellia sinensis), kuris auga kalningose Kinijos, Indijos ir kitų šalių vietovėse. Arbatų skirtumus nulemia tolimesnis jų gamybos procesas po to, kai yra nuskinami arbatmedžio lapai.
Žaliajai arbatai gaminti nuskinti lapai yra greitai išgarinami arba kaitinami, kad būtų sustabdyta oksidacija – cheminis procesas, dėl kurio augalas paruduoja. Juodosios arbatos gamybos metu arbatmedžio lapai yra susmulkinami ir paliekami oksiduotis prieš džiovinimo procesą. Tad šis papildomas juodosios arbatos apdorojimas joje sumažina dalį flavonoidų. Tai ir lemia, kodėl žaliojoje arbatoje flavonoidų randama daugiau, nei juodojoje.
