Anot jos, dauguma jaunų žmonių naudojasi miego kokybę vertinančiomis mobiliosiomis programėlėmis, tačiau pernelyg tuo pasikliauti neverta.
– Miegas – svarbi gyvenimo dalis. Kodėl būtina miegoti ir kokie procesai vyksta mūsų organizme, kai miegame?
– Gilesnis suvokimas, kodėl miegame ir kas vyksta miego metu, atsirado tik paskutiniame šimtmetyje. Iki tol vyravo įvairūs įsivaizdavimai, kas yra miegas, jis net vadintas antrąja mirtimi. Manyta, kad miego metu žmogus kažkur tarsi išskrenda.
XIX a. viduryje pradėti miego tyrinėjimai. Paaiškėjo, kad lygiai taip pat aktyviai gyvename ir miego metu. Tos aštuonios valandos, kurias miegame, nenueina veltui, tai nėra nereikalingas laiko švaistymas, kurį galima trumpinti, kiek norisi.
– Kartais juokais sakoma – gyvenimas trumpas, todėl neverta daug miegoti. Tai neteisinga?
– Tikrai neteisinga. Sutinku daug pacientų, ypač jaunų, kurie dirba miego sąskaita. Aš būnu tarsi blogas pranašas, sakau – dabar jums 30 metų, galite sau leisti miegoti 5 val. Bent jau galvojate, kad galite. Bet po 5–10 metų būsite pervargę, turėsite nusiskundimų, kurių priežastis – organizmo išsekinimas. Taip nutinka, kai negaunama tinkamo poilsio.
– Miegas svarbus tuo, kad jo metu pailsi organizmas?
– Taip, organizmas pailsi. Tačiau svarbiausia miego funkcija, dėl kurios visi sutaria, – smegenų poilsis. Mūsų smegenys ne tik ilsisi, bet ir daug ką atnaujina, taiso, peržiūri. Visi atminties procesai vyksta miego metu, į ilgalaikę atmintį įrašomi tam tikri dalykai, o kas nereikalinga – ištrinama.
– Kaip suprasti, kad trūksta miego?
– Jei žmogus atsibunda be žadintuvo ir jaučiasi gerai, miego pakanka. Kitas dalykas – miego kokybė. Yra žmonių, kurie miega po dešimt valandų, bet vis tiek jaučiasi prastai. Jei kalbame apie sveiką ir kokybišką miegą, tai jo trūkumą kiekvienas gali suvokti tik pagal savo patirtį. Visi žino orientacines rekomendacijas – kad suaugusiam žmogui reikia miegoti 7–9 valandas.
– Ar miego kokybę padeda nustatyti išmanieji įrenginiai?
– Dabar savo būsenos stebėjimas labai populiarus Gana daug žmonių ateina, turėdami išklotines programėlių, sekančių miegą. Tai papildoma informacija apie žmogų, tačiau per daug pasikliauti tuo nereikėtų. Programėlės grįstos mūsų judėjimu lovoje. Tai reiškia, kad jei mažai judame miego metu, tai laikoma giliu miegu. Tačiau tai ne visada tiesa.
– Ką manote apie kitą techniką miegamajame – televizorius, kompiuterius?
– Prieš miegą žiūrėti į šių prietaisų ekranus nėra gerai. Reikėtų juos išjungti bent valandą prieš miegą. Mėlynasis spektras, kurį skleidžia ekranai, turi žadinantį poveikį. Jis mažina melatonino kiekį smegenyse, todėl užmigti sunkiau. Dabar yra programėlių, kurios keičia šviesos spektrą, vakare jį galima pasikeisti, tačiau vis tiek veikia informacijos srautas, kurio prieš miegą reikėtų atsisakyti.
– Kokių yra miego sutrikimų?
– Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad pagrindinis ir vienintelis miego sutrikimas – nemiga. Iš tiesų, sutrikimų yra daugiau nei 95 rūšys. Nemiga – tik viena iš keturių didelių grupių. Antroji grupė – padidėjęs mieguistumas. Daug kas jį patiria, tačiau mes galime socialiai adaptuotis vartodami kofeiną ar energinius gėrimus.
Trečioji grupė – miego ritmo sutrikimai. Patiriant juos, svarbu atsižvelgti į savo būdravimo ir miego rimtus. Ketvirtoji grupė – parasomnijos – tai, kas vyksta miegant, pavyzdžiui, vaikščiojimas per miegus, kalbėjimas ir pan.
– Ar reikia kompensuoti miego trūkumą?
– Jei visada miegotume teisingai, sveikai, visą naktį, mums nereikėtų papildomo miego. Kalbu apie suaugusiuosius, nes vaikams ir pagyvenusiems yra kitaip. Jie tikrai gali keliauti pokaičio miego. Bėda, kad kartais, jei miegame dieną, sunkiau užmigti vakare. Nuo praėjusio pamiegojimo nesusidaro didelis laiko tarpas, todėl ir sunkiau.
– Kai kurie prieš miegą įsijungia radijo imtuvą, klausosi muzikos. Kartais skambant muzikai pramiegama visą naktį. Ar tai negadina miego?
– Gerai, jei tai ritualas, padedantis užmigti ir tie garsai nėra kenksmingi. Tai individualu. Kartais foninis triukšmas net rekomenduojamas, pavyzdžiui, jei yra triukšmingų kaimynų, kurie praeidami gali garsiai baladotis.
– Ką manote apie laiko sukiojimą?
– Greitai kai kuriems žmonėms vėl bus labai sunku, nes reikės anksčiau keltis. Reikia pabrėžti, kad laiko sukiojimą sugalvojo ne medikai. Mes visuomet sakome, kad kuo režimas reguliaresnis, tuo geriau.
Tačiau tokius sprendimus priimti ir panaikinti sunku. Kažkas kažkada sugalvojo, kad reikia taupyti elektros energiją. Tuo metu tai buvo svarbiausia. Dabar atkreipiamas dėmesys ir į žmogaus sveikatą, į tai, kad ją reikia saugoti. Laiko sukiojimas išties atrodo juokingas.
– Ką galite pasakyti apie migdomuosius?
– Suprantu, kad žmonėms, negalintiems užmigti, labai sunku. Jie graužiasi, bet be vaistų negali. Dabar migdomieji nėra lengvai paskiriami ir tęsiami, kaip būdavo anksčiau. Dabar ir daugiau žmonių, bijančių ar nenorinčių gerti migdomųjų. Tačiau kartais geriau išsimiegoti, kad ir su vaistų pagalba, nei prarasti ritmą ir justi neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, depresiją. Patarčiau visuomet bendrauti su gydytoju ir spręsti, ar to reikia, ar ne.
