M.Jovaiša apie bėgimą, kaip svarbią gyvenimo dalį, papasakos birželio 9 ir 10 d. vyksiančiame „Citadele Kauno maratonas EXPO“ renginyje.
O dabar jis pasakoja apie tai, kas jį paskatina susiruošti pabėgioti ir kaip įveikti įvairius sunkumus, kylančius per treniruotes.
– Kodėl vis užsirišate bėgimo batelius ir lekiate į trasą?
– Visų pirma, tai kartais ir nesirišu batų. Bėgioju ir basas. Yra visa minimalistinio bėgimo basomis mokykla ir esu jos šalininkas. Nors bėgimo batai padeda kietu paviršiumi bėgti minkščiau ir patogiau, bėgant basomis kojomis per smėlį, žolynus kojos labiau stiprėja. Tai padeda ir visam kūnui greičiau sustiprėti.
Bet jei rimtai, tai bėgimas man yra sveiko gyvenimo dalis. Žmonės, kaip žinduoliai, esame prisitaikę bėgti ilgai ir toli. Nors nesame greičiausi, bet esame ištvermingiausi. Moksliniai tyrimai patvirtina, kaip ir senovinės medžioklės būdai, kad mes galime užvaikyti ir vytis gyvūnus iki jų išsekimo ribos. Mes esame sutverti bėgti. Ne veltui bėgant išsiskiria ir laimės hormonai, gerėja sveikata, psichologinė būklė, tampame laimingesni.
Iš esmės į bėgimą ir sportą žiūriu kaip į higieną. Tai tarsi dantų valymas. Įpratęs sportuoti ir praleidęs treniruotę imi jaustis nešvarus ir nesusitvarkęs.
Bėgimas taip pat leidžia pajusti visą gyvenimo grožį. Matai gyvą, šiuo metu vis intensyviau žaliuojančią gamtą.
– Darbas, šeima, kelionės. Kaip randate laiko sportui?
– Šiuo metu kiek pasikeitė mano sporto įpročiai. Dabar mažiau bėgioju, nebesiruošiu maratono ar ilgesnių distancijų varžyboms. Dalį treniruočių perėmė gimnastika. Bėgimas liko malonumui. Formai palaikyti.
O laiko atrasti padeda aiški dienotvarkė. Atsikeliu 5 ar 6 val. ryto, valandą pabėgioju, tada atlieku jogos ir gimnastikos pratimus. Galiausiai pusryčiai, laikas su šeima, vaikų nuvežimas į darželį ir imuosi savo darbų. Miegoti einu apie 22 val. Tad ir išsimiegoti laiko užtenka.
– Ar nebaisu bėgioti taip anksti?
– Esu nepriklausomas nuo oro ir tamsos. Rytais dažniausiai bėgioju ant bėgimo takelio namuose, tad oro sąlygos įtakos neturi. Tiesa, žiemą mėgstu pasidaryti nuotykį ir į lauką išbėgti anksti rytą, kai būna prisnigę ir palediję. Žinau, kad daug bėgikų bėgimo takeliu namuose nelaiko normaliu bėgimu, bet tai puikus variantas, padedantis būti nepriklausomam nuo orų ir paros laiko. Bėgdamas spėju pažiūrėti žinias ar įdomesnes laidas.
Suprantu, kad bėgti takeliu yra 11–14 proc. lengviau, palyginti su lauko bėgimu. Tad dažnai pasisunkinu sau bėgimą užsistatydamas įkalnės rėžimą. Ant bėgimo takelio esu ir visą maratoną nubėgęs.
– Ką patartumėte norintiems išsiugdyti ištvermę ilgiems nuotoliams?
– Deja, stebuklingo recepto čia nėra. Atsakymas toks pats, kaip ir į klausimą – kaip suvalgyti dramblį? Ogi mažais kąsneliais. Taip ir bėgant ar užsiimant kitu sportu reikia viską daryti pamažu, ir ištvermė augs savaime.
Bėgant ar užsiimant kitu sportu reikia viską daryti pamažu, ir ištvermė augs savaime.
Pradėjęs bėgti nuo 2 kilometrų, greit pajusi, kad ir 5 tapo įprasta distancija, dar po kiek laiko 10 kilometrų nebeatrodys ypatingas atstumas. Taip po kelerių metų ir maratonas nebus kas nors neįveikiamo. Svarbu nesikraustyti iš proto ir sportuoti nuosekliai, išklausant savo kūno signalų. Tai padės išvengti traumų.
– O ką daryti, kai greitai augę rezultatai nustoja kilti ir ateina nusivylimas? Ar jums neteko su tuo susidurti?
– Teko. Tikriausiai visi sportuojantys ankščiau ar vėliau susiduria su vadinamąja plokštikalne. Ilgą laiką lengvai kilus rezultatams jie nustoja gerėti. Atrodo, dedi dar daugiau pastangų, bet nepavyksta bėgti greičiau ar toliau. Iš tiesų, tai yra laikas, kai paprastų treniruočių ir buvusios rutinos nebeužtenka. Reikia ieškoti, kas trukdo augti rezultatams, ir ką nors paaukoti dėl jų. Ar keisti mitybą, treniruočių režimą, ar joms skirti dar daugiau laiko.
Ties čia daugumai tenka sunkus pasirinkimas ir reikia atsakyti sau, kodėl bėgioju ar užsiimu kitu sportu. Ką man tai reiškia gyvenime? Tai lūžio taškas, kai sprendžiama tarp dar didesnio atsidavimo dėl rezultato ir pasitenkinimo esama situacija suprantant, kad rezultatai iš esmės nebegerės arba tai vyks labai pamažu.
– Koks dažniausiai užduodamas klausimas apie bėgimą jus stebina?
– „Apie ką galvoji bėgdamas? Taigi valandą bėgti nuobodu“ – šis pastebėjimas manę visada stebina. Aš tada dažnai atsakau pats klausimu: „O apie ką galvoji valandą būdamas namuose?“ Ir žmogus dažnai sutrinka. Būdami namuose ar kur kitur turime televizorių, telefoną, kompiuterį, kitus žmones ir visada gauname impulsų, apie ką galvoti. Bet ar mokame pabūti su savimi, be jokių pašalinių trikdžių? Vis dėlto tai yra labai svarbu – sugebėti ramiai pabūti vienam. Bėgimas čia labai padeda ir veikia tarsi meditacija.
– Bloga diena, lauke lyja, darbe ar moksluose nesiseka, nėra nuotaikos. Kaip prisiversti nepraleisti treniruotės, kai, regis, visas pasaulis yra prieš?
– Mano pasiūlymas paprastas. Vis dėlto apsiaukite bėgimo batus ir išeikite pasivaikščioti. Jei lauke nėra audros, gerai apsirengus lietus tam netrukdys. Neverskite savęs bėgti. Tiesiog pasižadėkite sau, kad nueisite kelis šimtus metrų. O po jų pamatysite, kaip gaivus oras išsklaidys blogą nuotaiką, dienos problemos atrodys lengvesnės ir pačios kojos pradės prašyti, kad lengvai nubėgtumėte bent vieną ar kelis kilometrus. Tai tikrai veikia.
Vis dėlto dažnai treniruojantis išsiugdo įprotis bėgti. Kūnas pats to reikalauja, nors ir mintyse tam priešinamės. Tokių pasibėgiojimų rezultatas gali būti ir sugalvoti sprendimai į kamavusius klausimus, pasitaisiusi nuotaika, ir lietus nebeatrodo toks niūrus.
Daugiau informacijos apie renginį – kaunasmarathon.lt.
