Kodėl mums reikalingas cholesterolis
Pašnekovo teigimu, egzistuoja labai daug mitų apie mitybą. Vienas iš jų, kad reikia labai riboti cholesterolio turintį maistą. Tačiau cholesterolis yra statybinė medžiaga – ir ne tik lytiniams hormonams. Jis netgi svarbus vitamino D gamybai, kuris mums būtinas. Saulės pas mus mažai, o jei dar trūksta ir cholesterolio organizme, nenuostabu, kad jaučiamės pavargę. Ypač vitamino D atsargos senka su amžiumi.
„Ir žmogus sako – atėjo senatvė. Tačiau kai paskiri hormoninį poveikį turinčios formos vitamino D, močiutė atėjusi klausia, ar tai ne narkotikas: „Šiaip sunkiai paeinu, bet kai jo išgeriu – skraidau.“ Taigi žinant organizme vykstančius biocheminius procesus, galima labai smarkiai pakeisti žmogaus savijautą“, – tikino pašnekovas.
Žinoma, medikas sutinka, kad vyresniame amžiuje jau reikia stebėti savo cholesterolio kiekį ir nepadauginti riebaus maisto, tačiau tikrai negalima jo visiškai atsisakyti.
Mitai apie druską
Taip pat medikas nepataria visiškai atsisakyti druskos, tiesiog jos nereikia perdozuoti. Jo teigimu, daug žalingesni mūsų organizmui konservantai negu druska, todėl jis siūlo, kiek įmanoma, riboti įvairiais būdais konservuotų produktų vartojimą.
Daržovių galime valgyti, kiek norime, kuo daugiau, tuo geriau, tačiau vaisius reikia valgyti saikingai. Iš esmės mūsų smegenims ir raumenims užtenka vieno šaukštelio cukraus per parą.
„Tiesiog reikia žinoti, kad viena molekulė druskos pritraukia 56 molekules vandens. Būtent todėl siūloma riboti druskos kiekį, nes jos vartojant daugiau reikia labai daug gerti. Tačiau apskritai druska labai mums reikalinga. Jeigu karštą dieną senolis praranda orientaciją ir artimieji iškviečia greitąją pagalbą, senas ir patyręs medikas pirmiausia įbers jam į burną druskos.
Ir įvyksta stebuklas – žmogelis atsigauna ir nesupranta, kokia proga čia visi susirinkę. Taigi druskos trūkumas senam žmogui netgi pavojingas gyvybei“, – aiškino G.Kazanavičius.
Atsisakykite užpilamų dribsnių!
Kitas labai galingas mitas susijęs su cukrumi. Žmogus energijos gauna pirmiausia iš angliavandenių. Gliukozė – tai vienas iš pagrindinių energijos šaltinių žmogaus organizme vykstantiems procesams. Jei ląstelėms trūksta gliukozės, mes jaučiame energijos stygių.
Taigi cukrūs, kaip svarbiausi angliavandeniai, mums reikalingi. Kita vertus, jie būna dvejopi – greitai įsisavinami ir lėtai įsisavinami. Ir žmogus gauna energijos tik iš cukraus, iš gliukozės. Baltymai ir riebalai taip pat mums reikalingi, bet jų funkcija mūsų organizme visai kita.
„Mes turime gauti kuo lėčiau įsisavinamų angliavandenių. Tai kruopos, t. y. įvairios košės, rupi duona. Greitai paruošiami dribsniai netinka – tai tas pats cukrus. Košės turi būti tiesiog užplikomos ir paliekamos brinkti. Tuomet jos įsisavinamos lėtai ir nesukelia cukraus padidėjimo kraujyje.
Todėl nepadidėja ir insulino lygis, vadinasi, ilsisi kasa, ji nepavargsta. Kodėl po torto gabaliuko dažnai norisi užvalgyti kokios nors mėsytės ar silkės? Mat su tortu ateina didelis kiekis cukraus, staigiai pakyla insulino lygis ir greitai išnešioja cukrų į ląsteles. Taigi energija greitai sunaudojama ir netrukus mums vėl norisi valgyti“, – teigė medikas.
Kiek cukraus yra populiariausiuose vaisiuose
Pasak jo, didžiausia cukraus kiekį ribojančių žmonių klaida ta, kad jie skaičiuoja į kavą dedamus cukraus šaukštelius, tačiau drąsiai valgo didelius kiekius vaisių.
„Moteris geria kavą be cukraus, bet pusryčiams suvalgo du bananus. Tai 20 šaukštelių cukraus. Vynuogių kekė (1 kg) – 40 šaukštelių, 5 kg arbūzas – 100 šaukštelių. Geriausias iš visų vaisių yra obuolys, jis lėčiausiai įsisavinamas, tačiau ir pats rūgščiausias obuolys – 2,5 šaukštelio cukraus. Taigi daržovių galime valgyti, kiek norime, kuo daugiau, tuo geriau, tačiau vaisius reikia valgyti saikingai. Iš esmės mūsų smegenims ir raumenims užtenka vieno šaukštelio cukraus per parą, o perteklius atidedamas į atsargas ir virsta riebalais“, – aiškino pašnekovas.
Kodėl vertėtų atsisakyti alkoholio
G.Kazanavičius savo nuomonę turi ir apie alkoholio vartojimą. Nors dažnai medikai, tiesa, visiškai neoficialiai, užsimena, kad mažos alkoholio dozės yra netgi naudingos mūsų organizmui, endokrinologas pataria jo vengti dėl dviejų priežasčių.
„Alkoholis yra viena geriausių medžiagų farmacijoje, tačiau visa bėda, kad prie jos priprantama. Yra žmonės, kurie gali susilaikyti, turi atsparumą priklausomybei, tačiau kiti tampa nuo jo priklausomi. Iš anksto niekada nežinosi, kuriai grupei pats priklausai, o kai sužinosi, jau bus vėlu, todėl siūlyčiau alkoholio nevartoti, nes tai iš tiesų viena iš narkotinių medžiagų.
Kita priežastis, kodėl nereikėtų vartoti alkoholio, ta, kad tai milžiniškas kalorijų kiekis. Didelis bokalas alaus – 50 g sviesto, vyno taurė – 40 g sviesto, pusė litro degtinės – 200 g sviesto“, – vardijo pašnekovas.
