Kiekvieną savaitę portale 15min kviečiame skaityti žurnalistės, priklausomybių konsultantės Gabijos Vitkevičiūtės parengtas ištraukas iš jos knygos „Širdies tatuiruotės“, kurioje ji dalijasi asmenine patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis.
Žalingai besielgiantis žmogus pradinėse stadijose visada taip sako. Taigi reikėjo išmokti bendrauti tam tikru praėjusią savaitę aptartu būdu, o jei tai nepadeda, tenka priimti sprendimą… atsitraukti.
Jis vėl vakare grįžo girtas. Pasakome kodinį sakinį: „Atiduočiau viską už vakarą su blaiviu Tavimi, bet jei taip nutiko, važiuoju į baseiną (einu su vaikais į parką, priimu draugės kvietimą pasivaikščioti, kelioms dienoms išvykstame pas gimines ar pan.).“
Bet jeigu blaivi savaitė taip ir neateina, o vartojimas trunka nuolat ir be paliovos, ateina metas taktiką keisti. Prašėte, maldavote, puolėte, atsitraukėte, kandžiojote, glostėte – milijoną kartų. Vien skausmas ir ašaros, vien įgeidžiai vietoj įgūdžių. Gana.
Gali būti, kad padėsi nepadėdamas
Štai savęs (!) apsaugojimo veiksmų planas:
1. Visų pirma dabar dar kartą turiu sau priminti, kad nesu atsakinga už kito žmogaus gyvenimą (Atsimenate: „Ne aš ligą sukėliau, ne aš sukontroliuosiu, ne aš pagydysiu“).
2. Nusipurtau kaltę. „Žinokite, kad:
- Atsiribodama nieko neišduodate.
- Saugodamasi nieko neišduodate.
- Keldama kitokio bendravimo sąlygas nieko neišduodate.
Normalus suaugęs žmogus į kenksmingus veiksmus reaguoja būtent taip“, – aiškina toksiškų santykių ekspertė amerikietė Susana Forward.
