Pasak jos, priklausomybė nuo alkoholio žmogaus gyvenimą paveikia visais įmanomais aspektais. Kaip teigia G.Vitkevičiūtė, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kaip alkoholis pakeičia asmenybę, labai sudėtinga, tačiau aišku viena – jis žmogų paliečia biopsichosocialiniu bei dvasiniu lygmeniu.
„Jeigu mąstytume stereotipiškai, galima priskirti priklausomam žmogui tam tikras savybes, tačiau toks požiūris būtų plokščias. Norėčiau pabrėžti, kad mes nebevadiname žmonių alkoholikais ir nebėra ligos, kuri vadinama alkoholizmu. Kodėl tai yra svarbu? Tai keičia ligos suvokimą ir sveikimą. Sakydami, kad „aš esu alkoholikas“ labai apsunkiname priklausomo žmogaus išsilaisvinimą iš ligos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vartoti žodį priklausomybė, t. y. žmogus yra priklausomas nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų, narkotikų, lošimų, toksiškų santykių ar kitų dalykų, kas tai bebūtų.
Reikia suprasti, kad tai priklausomybė – tai psichikos sutrikimo sindromas, o suvokimas, kad turiu savo sveikąją dalį ir turiu savo patologinę dalį, padeda suprasti, kad esam normalūs, tačiau mus ištiko bėda ir tai galime sutvarkyti. Nėra taip, kad užsipilu mėlynu rašalu visą save ir pasmerkiu kančiomis“, – sako G.Vitkevičiūtė. Apie tai ji kalba ir savo knygoje „Širdies tatuiruotės“, kuri netrukus pasirodys.
Kaip alkoholis paliečia mūsų asmenybę?
Kai atsispiriame nuo stereotipinių ir klaidingų priklausomybės įvardijimų, reikia suprasti, kad priklausomo žmogaus elgsenos tipų yra labai daug, sako G.Vitkevičiūtė.
„Tas elgsenas tyrinėja gydytojai psichiatrai bei psichologai. Aš, kaip priklausomybių konsultantė, visada įvertinusi situaciją siunčiu žmones pas specialistus. Atsižvelgiu į tai, ar tą elgseną išprovokavo jau turimas psichikos sutrikimas ir dėl to žmogus pradėjo gerti? Pavyzdžiui, žmogui gali būti depresija, šizofrenija ar kita psichinė liga, ir todėl jis su tais jausmais nesusitvarko bei pradeda gerti. Ir atvirkščiai – alkoholio vartojimas galiu sukelti psichikos sutrikimą, – kalbėjo pašnekovė.
Suvokimas, kad turiu sveikąją dalį ir patologinę dalį, padeda suprasti, kad esam normalūs, tačiau mus ištiko bėda ir tai galime sutvarkyti.
– Tarkime, žmogus dalyvauja vakarėliuose, puotose, šventėse ir taip alkoholį vartoja dešimt ar daugiau metų bei ilgainiui tampa nerimastingas, depresyvus ir pan. Todėl jokiu būdu negalime sakyti, kad visi priklausomi žmonės – manipuliuoja ar pasižymi kitomis vienodomis savybėmis, – tai būtų labai profaniška.“
G.Vitkevičiūtė pažymi, kad priklausomybė – itin daugialypė, daugiabriaunė liga ir jos gydymas ne vieno žmogaus darbas.
„Priklausomybė apima visas žmogaus sritis ir tai yra vadinamasis biopsichosocialinis ir dvasinis modelis, kuris pažeidžiamas, jeigu susergama priklausomybe. Žmogus, kuris suserga priklausomybe arba žalingai vartoja, paveikiamas visapusiškai. Tarkime bio lygmeniu paveikiamas fizinis žmogaus kūnas – bendra savijauta, smegenys, visi vidaus organai. Iš tiesų nėra organo, kurio nepažeistų ilgalaikis alkoholio vartojimas.
Psichologiniu lygmeniu žmogus sunkiai suvokia savo jausmus ir iš to kyla įvairių bėdų tiek su savimi, tiek su aplinkiniais. Plačiau ryšį su artimaisiais ir kitais žmonėmis paliečia socialinis lygmuo – tai darbas, santykiai su šeima, draugais ir pan. Tad reikėtų suprasti, kad alkoholis, patekęs į smegenis keičia jų veiklą ir dėl to suponuoja visus elgsenos tipažus“, – sako priklausomybių konsultantė.
Vartodami alkoholį žmonės praranda save, tačiau, pradėdami sveikti, ieškodami pagalbos, jie sugrįžta į save, supranta, kas tokie yra, kas jiems patinka ir taip stabilizuojasi visi keturi lygmenys.
„O tai yra labai ilgas darbas. Tiesa, reikėtų kalbėti apie tai, kad priklausomybė nebėra viso gyvenimo liga. Smegenys yra plastiškos ir jos atsistato, ir jeigu aš keičiu savo elgseną, aš esu budrus, galiu gyventi su priklausomybe lygiai taip pat, kaip ir su bet kokia kita liga“, – sako G.Vitkevičiūtė.
Kultūringas alkoholio vartojimas – neįmanoma?
Pasak gydytojos, kursų apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus organizmui lektorės Ainos Medzevičienės, prieš pirmą priklausomybės nuo alkoholio etapą būna kultūringo epizodinio gėrimo etapas, kuris kai kuriems žmonėms gali tęstis ir visą gyvenimą, bet dažniausiai jis pereina į pirmą priklausomybės stadiją.
Žmogus gali save laikyti kultūringu gėrėju, jei nejaučia traukos alkoholiui ir išgeria jo vos du tris kartus per metus ir nedidelį kiekį.
„Dažnai galime išgirsti, kad štai pietiečiai kasdien geria vyną ir nei prasigeria, nei jų priklausomais pavadinsi. Tačiau italai, ispanai ar prancūzai nėra to kultūringo gėrimo pavyzdys, nes jie geria kasdien, o noras išgerti kasdien yra antras priklausomybės etapas, kuriam būdinga tai, kad iš pradžių išgeriama kartą per pietus, o vėliau ir per pietus, ir vakare, o galiausiai tris kartus per dieną. Manoma, kad štai jau kitos tautos neturi problemų su alkoholiu, nes statistika iškalbinga lietuviams. Deja, taip nėra.
Kitų šalių statistika taip pat nėra spindinti, apskritai, visa Europa turi gan didelių problemų su alkoholiu. Be to, yra antriniai žalingo alkoholio vartojimo padariniai, į kuriuos statistikoje mes neatkreipiame dėmesio, – tai kepenų cirozė, kuria Lietuvoje serga daug žmonių, o tam didžiausią įtaką daro būtent alkoholis. Šios ligos skaičiai pietinėse valstybėse taip pat gana aukšti.
Italai, ispanai ar prancūzai nėra kultūringo gėrimo pavyzdys, nes jie geria kasdien, o noras išgerti kasdien yra antras priklausomybės etapas.
Taip pat nėra skirtumo, ar jūs geriate kasdien po mažą kiekį ar rečiau suvartojate didelį kiekį alkoholio, visa tai vienodai gali privesti prie sunkių ligų ir prie priklausomybės nuo alkoholio“, – priduria A.Medzevičienė.
Alkoholį žalingai vartojančiam asmeniui sunku valdyti ir savo elgesį – prarandama suvartojamo alkoholio kiekio bei situacinė kontrolė. Pavyzdžiui, nuo alkoholio priklausomas asmuo pasako sau, o neretai ir artimiesiems, kad šventės metu išgers tik taurę, tačiau išgeria gerokai daugiau, dėl ko prarandama ir situacijos kontrolė, padaroma tokių dalykų, ko blaivus žmogus niekada nepadarytų – tai tokios socialinės situacijos kaip vairavimas išgėrus, muštynės, išsakyti nemalonūs žodžiai.
„Nuolat vartojant, išsivysto abstinencinis sindromas. Žmogui negavus alkoholio visas organizmas iškart reaguoja: jis jaučia nerimą, baimę, gali atsirasti traukuliai, drebėjimas, dažnas širdies plakimas ir net sunkios bei gyvybei pavojingos reakcijos. Dar vienas psichologinis niuansas – tunelinis matymas, kai žmogui niekas nerūpi: šeima, darbas, vaikai, pomėgiai traukiasi į antrą planą, o svarbiausias tikslas – kaip gauti alkoholio. Kasdien reikia vis didesnio alkoholio kiekio, todėl tolerancija alkoholiui vis didėja, o problemų, susijusių su juo, daugėja, tačiau nepaisant jų, alkoholikas nenustoja vartoti alkoholio“, – pasakoja A.Medzevičienė.
Kodėl pradedame vis dažniau išgėrinėti?
Gydytoja Aina Medzevičienė sako, kad sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi sudedamųjų dalių gali būti labai daug.
„Daug kas remiasi į mūsų šeimos tradicijas, alkoholio vartojimą artimoje aplinkoje, darbo kolektyve. Vieni greičiau, kiti vėliau tampa priklausomi. Vyrui – tai 5–7 metai, o moteriai ir paaugliui, kur kas greičiau – užtenka 1–2 metų. Žmonės, kurie geria, suranda daug priežasčių ir pasiaiškinimų, kodėl geria – man patinka alkoholio skonis, man skanu gerti, padeda užmigti, nurimti, atpalaiduoja, o ką veiksi su draugais? Taip įprasta su draugais vartoti alkoholį, kad nesurandama, kuo tą pakeisti.
Dažnai žmonės bijo žiūrėti į savo problemas iš esmės, išsisukinėja nuo jų sprendimo ir stengiasi pabėgti nuo jų vartodami alkoholį ar klimpdami į kitas priklausomybes, nes mano, kad alkoholis padės, tačiau tai problemų ne tik neišsprendžia, žalingas alkoholio vartojimas jų sukuria dar daugiau“, – sako gydytoja.
Pasak jos, visuomenėje žinomi žmonės, influenceriai nevengia parodyti, kad vartoja svaigiuosius gėrimus, viešina vakarėlius, kuriuose taip pat gausu alkoholio. Išties tai daro neigiamą įtaką, ypač jauniems žmonėms, besivystančioms asmenybėms. Jeigu jie mato, kad geriama namie, o dar ir jų garbinami žmonės geria, suformuojama nuomonė, kad alkoholis yra smagu, kad gerti yra gerai.
„Visame tame svarbiausias vaidmuo tenka šeimai – ji turėtų būti svertas, padedantis priimti esminius sprendimus, padedanti kurti vertybes. Statistika liūdna – jeigu abudu tėvai priklausomi nuo alkoholio, yra net 50 proc. tikimybė, kad ir vaikai bus priklausomi. Nors alkoholio suvartojimo mažinimo politika Lietuvoje yra gera ir suvartojamas kiekis mažėja, tačiau vis tiek daug lietuvių yra priklausomi ir geria tikrai daug.
Jeigu yra fizinė ir psichologinė priklausomybė, būtina kreiptis į specialistus. Pradėti galite ir nuo šeimos gydytojo, psichikos sveikatos specialistų ir centrų, reabilitacinių bendruomenių, anoniminių alkoholikų susibūrimų, psichoterapeutų, toksikologų, priklausomybių konsultantų.
Galimybių yra labai daug, tačiau viskas atsiremia į motyvaciją. Dažnai manoma, kad užtenka priklausomą žmogų atvesti pas specialistą, tačiau nieko negalima padaryti be paties žmogaus noro“, – sako A.Medzevičienė.
