Jei dar nesupratote, kas gi čia vyksta, būtinai paskaitykite pirmąjį tekstą. O šį kartą mano mintys suksis apie maistą.
Pradėjęs treniruotis gavau krūvą pasiūlymų ir patarimų, už kuriuos esu labai dėkingas. Taip pat perskaičiau ir išgirdau aibę neįtikėtinų istorijų, kaip žmonės savo svorį sumažino pusiau arba kaip susitvarkė itin rimtas sveikatos problemas.
Pasidariau kelias išvadas. Pagrindinė – informacija labai prieštaringa. Vieniems riebalai yra blogis, kitiems – gėris, vieni siūlo iškrovos dienas ar net periodinį badavimą, kiti sako, kad po to organizmas superkompensuoja svorio praradimus dar didesniu antsvoriu, vieniems išsigelbėjimas pusryčiai, kiti jų nevalgo ir puikiai jaučiasi.
Nusprendžiau į viską žiūrėti paprasčiau ir sau pritaikyti kelias, mano galva, universaliausias taisykles, dėl kurių didelių ginčų nevyksta:
– mažinu cukraus ir miltų kiekį savo racione;
– pradedu valgyti rytais ir nepersivalgau prieš naktį;
– vartoju kuo daugiau daržovių ir vandens.
Savo parą padalinau į keturias dalis. Stengiuosi kuo sočiau pavalgyti per pirmas 5 valandas nuo pabudimo. Per kitas 5 valandas pavalgau bent du kartus panašiomis dalimis. Per paskutines 5 valandas valgau mažiausiai. Stengiuosi, kad maistas būtų pilnas baltymų, o ne angliavandenių ir riebalų.
Nuo 20 val. nebevalgau visai. Hm... parašiau ir prisiminiau, kaip dar vakar 22 val. lindau į šaldytuvą, nes grįžus vėlai pilvas tiesiog urzgė. Nežinau, kaip jums, bet man visada valgyti norisi vakarais. Ir beveik nesvarbu, kaip sočiai aš pietavau. Tiesiog per ilgą laiką išsivystęs refleksas. Rytais nesinori nieko, o štai vėlyvą vakarą kojos tiesiog pačios neša prie šaldytuvo. Jums taip nebūna?
Čia dar viena pastaba – visos taisyklės yra tik gairės. Aš jas laužau ir laužysiu, bet retai. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį buvo mano dukros gimtadienis ir aš mėgavausi tortu, nes tiems, kas tokioje situacijoje raukosi ir atsisakinėja siūlomo saldumyno, reikėtų susirūpinti ne savo pilvu, o socialiniais įgūdžiais
Be to, kai nusistatai itin griežtas mitybos taisykles, neišvengiamai jas laužai ateityje ir numesti kilogramai grįžta su kaupu. Visame pasaulyje populiarus televizijos projektas „Biggest looser“. Jame dalyviai per kelis mėnesius numeta fantastišką kiekį kilogramų. Paieškokite tekstų apie tai, kaip pirmųjų šou dalyviai atrodo šiuo metu. Nuo gamtos nepabėgsi ir aš tokių greitų ir drastiškų pokyčių nesiekiu.
Toliau bėgioju. Priminsiu, kad pradėjau nuo 114,1 kg. Nenuostabu, kad skauda kelius. Dėl to net teko daryti kelių dienų pertrauką. Vis dėlto po truputį situacija gerėja.
Jau galiu neuždusdamas ir nesustodamas lengvai įveikti 5 kilometrus ir prieš treniruotes nebereikia bėgimo keisti vaikščiojimu. Tai jau daug.
Beje, pastebėjau, kad didžiausią malonumą jaučiu bėgdamas vienas, kai nereikia derintis prie svetimo ritmo. Vingio parke akimis palydžiu mane lenkiančius bėgikus. Pradžioje judėdavau taip lėtai, kad net mamos su vežimėliais mane pralenkdavo. Ne veltui treneris Karolis Urbelionis perspėjo, kad pradžioje didžiausias bėgiko priešas yra ne svoris, o jo paties ego.
Dar pridėčiau, kad iš tos meditacinės būsenos bėgant mane labai lengvai išmuša greta atsidūrę šunys. Mielieji ir mielosios, uždėkite savo augintiniams pavadžius. Taip, taip, jie nekanda.
Taigi, šeštadieninė treniruotė. Viskas praėjo geriau, nei tikėjausi. Vis dar dūstu, vis dar su visais nespėju, vis dar su savimi nešiojuosi bulvių maišą, bet jis mažėja.
Beje, mane labai stebina, kad šeštadieniais į atviras ir visiškai nemokamas treniruotes nesusirenka pusė Vilniaus. Jūs turite progą gauti labai gero trenerio konsultaciją ir pradėti tai, kas tikrai pagerins jūsų savijautą. Kas stabdo?
Po šios treniruotės aš jau šypsojausi. Per tris savaites (šis mano tekstas apims dvi savaites) pažangą aiškiai jaučiu. Dabar svarbiausia nesustoti ir nemažinti apsukų.
Keliaukim prie skaičių. Kiekvieną savaitę sveriuosi. Po 3 savaičių mano svoris toks:
Per tris savaites numečiau 5,6 kg. Daug tai ar mažai? Kai pradedi mesti nuo 114 kg, vizualiai to beveik nematyti. Pilvas vis dar didelis, žandai apvalūs. Kita vertus, panašiai tiek sveria viena plyta. Nusimesti vieną plytą nuo pečių tikrai yra daug. Patikėkit.
Esu labai arti savo tikslo per pirmą mėnesį numesti 8 kg. Man pradėjus pasiruošimą iki „Vilniaus maratono“, kuriame žadu nubėgti pusmaratonį, buvo likę 4 mėnesiai.
Per juos planuoju numesti 8,7,6 ir 5 kilogramus. Idealiu atveju prie starto linijos stočiau sverdamas 88–90 kg. Labai norėčiau ir toliau neviršyti 95 kg ribos ar bent jau nepereiti į triženklių skaičių kategoriją.
Lyg ir viskas. Tiesa, kaip ir žadėjau, savo tekstus pats iliustruosiu. Nežinau, ar verta tai daryti, o ir daryti tai kol kas nelabai moku, bet man įdomi jūsų nuomonė. Šiame tekste yra trys iliustracijos. Jos visos sąmoningai kurtos labai skirtingomis technikomis. Kuri jums patiko labiausiai?
Prašau asmeniškai, jei iki šios vietos dar skaitote, pasakykite savo nuomonę. Ji man svarbi ir į ją būtinai atsižvelgsiu rašydamas kitus tekstus. Iliustracija – tai irgi žurnalistika, pasakojimas, požiūris.
Na, ir pabaigai. Paėjusį savaitgalį su šeima jau dalyvavau bėgime. Tiesa, kol kas tik kaip žiūrovas. Bet vis tiek labai patiko!
Dabar tikrai viskas. Sugrįžkit kitą savaitę!
