Be bėgimo grupinėse treniruotėse ir savarankiškai, kartas nuo karto nueinu pasportuoti ir į salę, paplaukioju baseine, – patinka, nors tu ką.
Prieš kelias dienas treneris sporto klube pasiūlė pasidaryti kūno sudėties analizės testą. Suprask, pasakys, iš ko esi nulipdyta: kiek sveria raumenys, kaip stipriai jie apaugę riebalais, kuri – kairė ar dešinė – ranka, koja stipresnės, pasakys ar priklausai „normaliems“, ar teks su savimi dar padirbėti.
Faktorių daug, tačiau vienas jų mane sudomino labiausiai – kūno masės ir procentinio riebalų kiekio organizme santykis.
Niekada nebuvau liekna, nors nutukusi irgi. Buvau iš tų, kuri sakydama frazę „aš ne stora, mano tik kaulai stambūs“ nelabai ir melavau. Ir nors svarstyklių rodomi kilogramai niekada nebuvo gyvenimo prioritetas, parodykite man merginą, kuri nenorėtų sverti mažiau...
Su aktyviu laisvalaikiu niekada nesipykau, buvo vadinamų e t a p ų, kai susitraukdavau, vėliau vėl išsipūsdavau, kaip ir daugelis, matyt. Mažiausias mano svoris buvo 3 kilogramais mažesnis nei dabar, didžiausias – 8 daugiau. Tačiau gyvenau, ir o ką! Visuomet sakiau, jog svarbiausia, kad žandai iš nugaros nesimatytų, o visa kita...
Bet kodėl apie visa tai pradėjau. Po to, kai pasidariau TĄ testą, iš naujo ėmiau vertinti skaičius svarstyklėse. Maždaug pastaruosius dvejus metus mano svoris nelabai kinta. Plius minus 3 kilogramai tai į vieną, tai į kitą pusę.
Tačiau aplinkiniai vis kokį komplimentą surezga, neva: „Oo, kaip sulieknėjai!“ Pala, tai čia nuo kada? „Tai kad kaskart, kai tave pamatau“. Na, laba diena, galvoju. Nes dar po to eina klausimas „kiek numetei?“ Ironiškai šypteliu – įdomu ko? Svarstyklės juk rodo tiek pat.
Prieš trejus metus taip pat dariausi kūno analizės testą. Tuomet mano riebalų santykis organizme buvo 24,5 proc., šiandien – 19 proc., o sveriu beveik tiek pat. Na, beveik tiek pat, gal per kokią plytą lengvesnė.
Kad būtų paprasčiau suprasti tiems, kurie su tuo nesusidūrė – kūną sudaro skysčiai, liesoji masė ir riebalai. Skirtingi šaltiniai skelbia kiek skirtingas normas, tačiau moterims norint atrodyti sveikai reiktų tilpti į 25–30 proc., sportiškoms – 20–25 proc. Skirtingai nei vyrams, kuriems analogiški rodikliai būtų 18–24 ir 14–17 proc.
Iš trenerio sporto klube sulaukiau pagiriamojo žodžio. Ir nors pagal standartus mano svoris turėtų būti 7 kilogramais mažesnis, iki pilnos laimės jis man rekomendavo atsikratyti 2 kilogramų riebalų. Visa kita, kalbant apie raumenis, neva puikiai. Raumenys sveria daugiau, todėl vien į kilogramus dėmesio kreipti negalima. Šį pasakymą jis iliustravo paveiksliuku, kuriame pavaizduoti du tiek pat sveriantys vyrai, tik vienas – tvirtas ir gerai pasportavęs, kitas – dvigubai didesnis ir be jokios formos, vien lašiniai. Tie patys skaičiai svarstyklėse, tačiau kuris atrodo geriau?
Anaiptol neprimenu profesionalios sportininkės, tačiau tokia ir nesiekiu būti. Noriu tik pabrėžti, kad nustokite save talpinti į standartus, kad, štai, sveriate per mažai ar per daug. Ne svoris esmė! Svarbu sudėjimas. Raumenys svarbu, mažiau riebalų svarbu, geresnė savijauta svarbu, energija svarbu, geras nusiteikimas svarbu, šypsena veide svarbu, motyvacija ir noras judėti.
Tačiau kad jau kalba eina ne apie svorio metimą, o apie bėgimą...
Savo 19 proc. rezultatu linksmai nusiteikusi nustraksėjau į bėgimo treniruotę. Juokais pasigyriau bėgimo treneriui, kad oo, visai čia, suprask, gerai su manim viskas. Ėmiau pasakoti, kokia stipri esu, o jis: „Gerai, neįdomu, sakyk, kiek turi riebalų“. 19 sakau. O man atkerta – daug. Kaip bėgikei reiktų 15, sako.
Kąąą, juk įsipaišau į geresniąją lentelės pusę! Ot ir ne, pasirodo. Mes čia drauge pasijuokėm iš to pokalbio, tačiau dar viena svarbi pamoka – viskas priklauso nuo to, kuo sieki būti.
Prieš trejus metus judėjau gerokai mažiau su savo 24,5 proc. ir buvau laiminga. Dabar sportuoju ir esu laiminga su 19. Ir abu kartus tilpau į vadinamas normas. O štai bėgikei reiktų dar pratirpdyt tą riebalą.
Bėgti būnant liesesniam – lengviau. Esi vikresnis ir ištvermingesnis. Treneris Karolis Urbelionis prasitarė, kad vienu metu prieš geriausiai įveiktą savo maratoną jo riebalinė dalis organizme siekė 4 proc. ODIEVE, ta prasme.
Man taip nereikia, bet... raginu netikėti svarstyklėmis, o dažniau pažiūrėti į veidrodį ir kartais nepykti ant ne visuomet mažėjančio svorio – svarbu, drabužiai laisvėja, o kūnas tvirtėja.
Sportuokit, judėkit ir mažiau sukit galvas dėl skaičių. O jei jau labai rūpi, gal pirmiau pasidarykite testą ir jūs. Jis gerai motyvuoja.
