Kai kalbėjomės su Jūrate, ji sveikatą stiprino sanatorijoje. Tuose pačiuose Druskininkuose, kur pradėjo keistai jaustis.
„Erkiniu encefalitu užsikrėčiau prieš 8 metus. Tiesiog važiuodavau į mišką sulos ir, matyt, anksti pavasarį įsisiurbė erkė, nors jos nemačiau. Iš pradžių buvo kaip peršalimas, gripas, vieną dieną aukštesnė, kitą dieną – žemesnė temperatūra, galvos skausmas, bendras silpnumas. Pasiskundžiau gydytojai, ji man išrašė vaistų. Kadangi prastai atrodžiau, pasiūlė važiuoti į sanatoriją“, – pasakojo šiaulietė.
Kasdien darėsi vis blogiau
Atvykus į Druskininkus Jūratei prasidėjo neurologiniai reiškiniai: ėmė trikti pusiausvyra, svaigti galva. „Ne tiek išsigandau, kiek nesupratau, kas su manimi darosi. Atsimenu, nuėjau į masažą, o masažuotoja pravėrusi duris ir žiūrėdama į mane klausia, ar kartais nesvirduliuoju, ir kad kažkas su manim negerai“, – sakė Jūratė.
Su kiekviena diena jai darėsi vis blogiau. Sanatorijos medikai paskyrė lašelinę, suleido vaistų, bet ji pradėjo vemti. Iškviestas neurologas apžiūrėjo ir patarė važiuoti gydytis namo.
„Paskambinau pažįstamam gydytojui ir paklausiau, ką man daryti, nes suprastėjo sveikata ir kažkas darosi labai negerai, kažkokie neurologiniai reiškiniai. Jis taip pat patarė grįžti į Šiaulius ir gultis į ligoninę, tad vyras mane gulinčią parsivežė iš Druskininkų, ir tiesiai – į Šiaulių ligoninę“, – pasakojo medikė.
Kaip ežiukas rūke
Nugaros smegenų skysčio tyrimas patvirtino erkinio encefalito diagnozę. „Porą savaičių gulėjau Šiaulių infekcinėje ligoninėje. Jaučiausi labai blogai – ir pykino, ir galva svaigo, ir silpnumas. Kojos nelaikė. Atsikeli – viskas aplinkui sukasi ir vėl norisi griūti į lovą. Nuotaika depresinė, visiškas ligonis“, – taip savo būseną virusui pažeidus galvos smegenų dangalus apibūdina Jūratė.
Erkiniu encefalitu susirgę žmonės gydomi tik simptomiškai – vaistais, mažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, vis dar nėra. Nuo erkinio encefalito miršta iki 4 užsikrėtusiųjų iš 100 (0,5-4 proc.). Maždaug trečdalis persirgusiųjų ne visiškai pasveiksta.
Jūratei po ligoninės buvo skirta reabilitacija. Kaip pati sako, tuomet vaikščioti vaikščiojo, bet jėgų visiškai nebuvo. Labai skaudėjo, svaigo galva, ūžė ausyse. Kaip ežiukas rūke – ėjo iš paskutinių jėgų, vos vos. Paskui dar kokį pusmetį prastai jautėsi. Ne iš karto ir į darbus grįžo, tik po keturių-penkių mėnesių.
Buvusi sveikata negrįžo
Ar pasikeitė savijauta po ligos, reabilitacijos, palyginti su savijauta prieš erkinį encefalitą? Šiaulietė medikė sako, kad buvusi sveikata nebegrįžo. Liko reiškiniai, kurie ir dabar vargina, ypač paūmėja pavasarį, rudenį.
„Labai skauda galvą, jaučiasi nuolatinis nuovargis, svaigulys, akivaizdžiai padidėjo jautrumas. Reikia labai daug pastangų nusiraminti patyrus stresą. Jei kas nutinka, jaučiuosi kaip išsunkta citrina, ilgai ilgai neatsigaunu, reikia kelių dienų, kad grįžčiau į save“, – vardijo Jūratė. Liekamieji reiškiniai, jos žodžiais, vidutiniai, nesugriovė gyvenimo, nes erkinio encefalito pasekmės gali būti ir paralyžius ar net mirtis.
Po erkinio encefalito medikė periodiškai vartoja galvos smegenų kraujotaką gerinančius vaistus, maisto papildus, stengiasi bent kartą per metus sveikatą pastiprinti sanatorijoje, kuo daugiau laiko aktyviai leisti gryname ore. „Labai svarbus dalykas – dienos režimas: laiku eiti miegotis, laiku keltis, pailsėti, nepersitempti.
Net ir parke ant suoliuko gali užsikrėsti
Paklausta, kodėl nesiskiepijo nuo erkinio encefalito, Jūratė patikino nesanti skiepų priešininkė, bet nebuvo mėgėja grybauti, uogauti, vaikščioti po miškus, tad galvojo, kad tikimybė susidurti su erkėmis maža.
„Dabar, sako, net ir parke sėdint ant suoliuko gali erkė įsisiurbti, net miško nereikia. Todėl ir reikia savo istorijomis pasidalinti. Gal kitiems žmonėms tai padės nesusirgti, paskatins apsisaugoti nuo ligų, kurių galima išvengti“, – pridūrė savo patirtį 15min papasakojusi šiaulietė.
Kodėl svarbu nustatyti erkinio encefalito diagnozę ir su kuo painiojama ši liga
Kodėl svarbu nustatyti erkinio encefalito diagnozę ir su kuo painiojama ši liga, paprašėme pakomentuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A.Mickienės.
Pasak profesorės, erkinio encefalito diagnozę svarbu nustatyti dėl trijų priežasčių. Visų pirma, todėl, kad neuroinfekcijas gali sukelti įvairūs virusai ir bakterijos.
„Reikia būtinai atlikti smegenų skysčio tyrimą, kad būtų atmestos kitos bakterinės ir virusinės ligos, kurių gydymas visiškai kitoks. Antra priežastis – susirgus erkiniu encefalitu žmogaus būklė pirmą savaitę gali progresuoti ir jeigu jis atvyksta dar palyginti nesunkios būklės, per pirmas 7-8 dienas gali blogėti. Kaip sakoma, toks pacientas turi būti daktarams „ant akių“, kad kiekvieną dieną būtų galima pasižiūrėti, kokie neurologiniai simptomai ir laiku imtis priemonių, jeigu pacientui reikalinga priežiūra reanimacijoje, intubacija, ventiliacija. Juk nepaliksi žmogaus su smegenų uždegimo simptomais namuose, jis turi būti stebimas mažiausiai du kartus per dieną, nes liga gali progresuoti“, – 15min sakė prof. A.Mickienė.
Trečia profesorės minėta priežastis, kad persirgus ša liga nebereikia nuo erkinio encefalito skiepytis, taip pat pacientams svarbu žinoti, kokia laukia prognozė ateityje.
„Gydymas būna ilgas, ne visada žmonės visiškai pasveiksta, maždaug trečdaliui pacientų lieka erkinio encefalito pasekmių“, – atkreipė dėmesį prof. A. Mickienė.
Kaip priminė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė, ne veltui pirmoji erkinio encefalito stadija vadinama vasariniu gripu: „Kartais žmonėms pasireiškia šioks toks gerklės perštėjimas, pykinimas, kartais – viduriavimas, tačiau dažniausiai – karščiavimas, sąnarių, kaulų laužymas, kaip per gripą. Todėl pajutus pirmuosius požymius ir pagalvojama apie įvairias kitas ligas, o tikrai ne erkinį encefalitą, nes pirmoje ligos stadijoje neurologinių požymių dar nebūna“.
Kraujo tyrimai gi rodo šiokius tokius pakitimus: kartais labai mažai trombocitų, limfocitų, gali būti padidinti kepenų fermentai. „Pamatę tokį kraujo tyrimą gydytojai, rečiau susiduriantys su erkiniu encefalitu, įtaria visokių ligų. Atsiunčia mums pacientus, įtardami hepatitą, kartais būna net kaulų čiulpų punkcijos padaromos, įtariant kažkokią ūmią kraujo ligą, kitus susirgimus“, – vardijo LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Šiais metais, kai turime naują patogeną kovidą, pasak prof. A.Mickienės, gali būti dar sunkiau atskirti jo ir erkinio encefalito požymius, nes kaulų laužymas, temperatūra pat gali būti ir „kovido“ pradžia.
„Reikia tiesiog turėti omenyje, kad ir nuo erkės taip gali būti ir net nemačius erkės taip gali būti, jeigu žmogus buvo gamtoje ir galimai turėjo ekspoziciją erkėms. Kol nebuvo „kovido“ – dar dažniau buvo manoma, kad tai tik paprastas pakarščiavimas ir užteks pagerti paracetamolio, pailsėti ir praeis. Kartais, jei žmogus blogiau jaučiasi ir pakliūna pas daktarą, nustatomas ir hepatitas, ir plaučių uždegimas, ir šlapimo takų infekcija diagnozuojama, ir net kaulų čiulpai nupunktuojami – visokių situacijų būna, visko mes matome. Bet jeigu erkiniu encefalitu susirgęs žmogus pirminėje ligos stadijoje pas daktarus nepapuola, pirmai bangai praėjus kokią savaitę jaučiasi neblogai, tik sukarščiavus antrą kartą atsiranda vadinamųjų neurologinių erkinio encefalito požymių: ir galvą skauda, ir pykina, ir svaigsta galva, mėto į šonus, rankos dreba, sunku vaikščioti“, – sakė profesorė.
Tada jau ligoniai pakliūna į ligoninę, nes jaučiasi taip blogai, kad namuose negali išbūti.
Vadinamoji erkinio encefalito dvibangė eiga – pirmas karščiavimo periodas, be karščiavimo ir antrasis karščiavimo periodas – labai būdinga. Prof. A. Mickienė atkreipia dėmesį, kad taip serga apie apie 80 proc. erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.
