Pacientė vis buvo tikinama, kad gydytojas apie ją žino
„Sausio 14 d. apie 17 val. patyriau galvos traumą – čiuoždama paslydau ant ledo ir pakaušiu atsitrenkiau į ledą. Nežinau, ar buvau praradusi sąmonę, bet atmerkusi akis po kritimo jaučiau nežmonišką skausmą ties ausimis ir supratau, kad negaliu net išsižioti. Mano suvokimu, po traumos turiu kreiptis į medikus, kad būčiau apžiūrėta.
Ir štai 17.27 val. aš jau Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Papasakoju istoriją, kaip patyriau traumą. Užpildo kortelę, pamatuoja spaudimą, išmuša talonėlį, kuriame skaičiukas – 544. Sako – laukite. Laukiu. 18.15 val. pakviečiama pas gydytoją. Jis pasako, kad po galvos traumos man reikalinga neurochirurgo konsultacija, ir užrašo ant lapelio, kad esu jai nukreipiama. Kadangi jau beveik valandą laukiau šios apžiūros, klausiu, kiek užtruks laukimas. Esą neilgai, nes pas neurochirurgą žmonių nėra, turėtų greitai priimti“, – pasakojo vilnietė.
Moteris buvo palydėta iki kabineto Nr. 10. Jo durys – tiesiai prieš slaugytojų postą. Kartu su slaugytojomis ji matė poste sėdint vyrą, kažką žiūrintį kompiuteryje. Maždaug po pusvalandžio laukimo moteris perklausė sesučių, ar nereikėtų gydytojui pranešti, kad jo laukia, tačiau buvo patikinta, kad gydytojas tuoj ateis, kad jis žino apie pacientę.
Moters vyras neapsikentęs paklibino kabineto duris. Jos buvo neužrakintos. Gydytojas, sėdėjęs seselių poste, įdėmiai pasižiūrėjo į juos, bet jokių veiksmų nesiėmė. Pati moteris jautėsi blogai, mat jai svaigo galva, džiūvo burna, atsirado mieguistumas. Jau buvo praėjusi valanda, kaip jie laukė prie kabineto. Vyras galiausiai nuėjo į seselių postą ir paklausė, gal jos žino, kur yra gydytojas neurochirurgas.
Akibrokštas gydytojo kabinete
„Prie manęs priėjo sesutė, pasitikslino dėl mano nukreipimo ir grįžo į savo postą. Mano vyras dar pajuokavo – sako, žiūrėk, ar tik ne šis gydytojas, kuris visą laiką sėdėjo seselių poste, žiūrėdamas kažkokią laidą kompiuteryje. O pasirodo, kad taip. Tas gydytojas ir yra neurochirurgas Artūras Rožukas, kuris visą valandą neturėjo pacientų, bet man teko laukti, kol baigsis jo laida...
Na, pagalvojau, tiek to, aš tik noriu, kad mane apžiūrėtų, ir galėčiau kuo greičiau iš čia dingti. Gydytojas atėjo į kabinetą ir užsidegė mano skaičiukas – 544. Sukandau dantis ir einu į kabinetą.
Ir prasidėjo cirkas. Gydytojas žiūri į kompiuterį, kažką pildo ir man sako: „Na, ką parašyt – kad galvoj smegenų nėra?“
Čia aš pratrūkau – pradėjo riedėti ašaros. Atsakiau gydytojui, kad gali rašyti, ką nori, tegu tik suteikia man pirmąją pagalbą. Atsisukęs gydytojas pamatė riedančias ašaras ir prasidėjo: „Jūs čia ką, žliumbti atėjote? Aš nesuteiksiu pagalbos, kol nenustosit. Reikėjo žliumbti už durų.“ Aš jam sakau: „Žinote, ačiū už konsultaciją, ašaros yra emocija, kai suvoki, kad po galvos traumos pacientas sėdi dvi valandas priėmimo skyriuje ir niekas jo neapžiūri.
Jei nebūčiau valandą sėdėjusi prie jūsų kabineto ir nebūčiau mačiusi jūsų sėdinčio prie kompiuterio ir žiūrinčio laidą, suvokčiau, kad turite daug darbo, ir susitaikyčiau su mintimi, kad kitam pacientui gelbėjate gyvybę.“
Po šių žodžių jau neatsimenu, kokiais žodžiais buvau iškoneveikta, kad nesikiščiau į gydytojų darbą, kad jis atėjo tada, kai jam buvo pranešta“, – toliau pasakojo nukentėjusi vilnietė.
Po šio konflikto ji atsisakė, kad šis gydytojas ją apžiūrėtų. Konfliktą stebėję kiti pacientai, pašnekovės teigimu, taip pat buvo pasibaisėję gydytojo elgesiu.
Buvo paaiškinta: kito gydytojo nėra
„Kai vyras koridoriuje A.Rožukui pasakė, kad susitiksime rytoj su žurnalistais, gydytojas per visą koridorių ėmė šaukti: „Jis man grasina! Ar visi girdėjote – jis man grasino!“ Tuomet nubėgo ir pakvietė skyriaus budintį vedėją. Atėjęs vedėjas paaiškino, kad kito gydytojo nėra, todėl jeigu aš visiškai neatsisakau apžiūros, mane apžiūrės A.Rožukas. Taigi susidūriau su dilema: mane apžiūrės gydytojas, kuris mano galvoje nemato smegenų ir išdėjo mane į šuns dienas, kad sutrukdžiau jam žiūrėti laidą.
Tačiau po vedėjo vizito prasidėjo stebuklai. Buvau pasiųsta tomografijai, pats A.Rožukas dalyvavo ją darant. Mano apžiūra po atliktos tomografijos truko lygiai 10 min.
Taigi susidūriau su dilema: mane apžiūrės gydytojas, kuris mano galvoje nemato smegenų ir išdėjo mane į šuns dienas, kad sutrukdžiau jam žiūrėti laidą.
20 val. išėjau iš ligoninės, turėdama siuntimą į Žalgirio kliniką. Nuvykusi ten buvau maloniai nustebinta: priimta iš karto, atliktos nuotraukos, visi malonūs. Užtrukau vos 20 min. ir išėjau tikrai tinkamai pakonsultuota, žinodama, kaip elgtis, kai skauda, kaip laikyti galvą, kokių judesių vengti, ką valgyti ir pan. Darau išvadą, kad ne kiekvienas gydytojas yra gydytojas. Tokio abejingumo pacientui dar nebuvau mačiusi“, – aiškino pašnekovė.
Moteris teigė, kad yra viena, kai tu lauki gydytojo bendrame laukiamajame nežinodamas, ką jis veikia. Tačiau šiuo atveju ji valandą aiškiai matė, ką veikia gydytojas, kad jis tikrai neturi pacientų.
„Buvau patyrusi galvos traumą. O jeigu būtų kokia kraujagyslė trūkusi, kraujas smegenyse išsiliejęs ar dar kas nutikę? Kaip galima taip abejingai žiūrėti į savo darbą, nevertinti kito asmens sveikatos ir gyvybės?“ – svarstė vilnietė.
Ligoninė atsiprašo, tačiau, be oficialaus skundo, situacijos nesiaiškins
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) administracija, gavusi 15min užklausą, ką mano apie tokią pacientės patirtį jų įstaigoje, ar reaguos į šį įvykį, atsiuntė oficialių atsakymą:
„Apgailestaujame ir atsiprašome, jei laiško autorius patyrė nemalonių emocijų RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje.
Sveikata kiekvienam yra pats brangiausias turtas, todėl visuomet privalu už jį kovoti. Vis dėlto norime pabrėžti, kad ligoninėje dirba kvalifikuoti, kompetentingi ir savo darbą išmanantys medikai, kiekvieną parą gelbstintys įvairaus sunkumo traumas patyrusius ar kitais negalavimais besiskundžiančius pacientus. Šis skyrius sulaukia ypač daug pacientų, todėl situacijų būna taip pat visokių.
Jokiu būdu nepateisintume nemandagiai ar neprofesionaliai besielgiančių gydytojų, medicinos personalo, jei taip būtų atsitikę, atvirkščiai – toks elgesys būtų griežtai smerkiamas. Visuomet kalbame apie standartus, kurių jie turėtų laikytis bendraudami su pacientais, kad nebūtų sudarytos sąlygos jokiems nesusipratimams kilti.
Visais atvejais, kai iškyla problemos, administracija kartu su gydytojais atidžiai nagrinėja pacientų nusiskundimus, aiškinasi priežastis ir ieško būdų, kaip visiems nemalonių situacijų išvengti ir, svarbiausia, užtikrinti kokybišką ir efektyvų skubiosios pagalbos teikimą pacientams.
Kalbant apie konkretų atvejį – ligoninės administracija nėra gavusi jokio panašias aplinkybes apibūdinusio paciento nusiskundimo. Kadangi kiekvienam konkrečiam atvejui svarbus ir būtinas visų aplinkybių žinojimas, komentuoti plačiau neturime galimybės.“
