Natūralios medicinos atstovai tikina, kad mūsų imuninę sistemą reikia stiprinti, o ne ardyti, kaip nutinka pasiskiepijus. Skiepai yra didelė intervencija. Stiprinti organizmo atsparumą galime natūraliai — grūdindamiesi, judėdami, tinkamai maitindamiesi.
Žmogus yra pats savo sveikatos šeimininkas, bet neturi pamiršti, kad jis yra gamtos dalis
Žmogus yra pats savo sveikatos šeimininkas, bet neturi pamiršti, kad jis yra gamtos dalis. Deguonis, vanduo, saulės spinduliai būtini ne tik augalams, bet ir žmogaus sveikatai. Dzūkijos kaime gyvenanti sveikuolė Monika (72 m.), po sudėtingos širdies operacijos cheminius vaistus pakeitė natūraliomis žolelėmis. Monika pasakoja, kad nenorėjusi tapti našta savo vaikams, pradėjo domėtis sveikos gyvensenos principais, prisiminė gimtojo kaimo moterų išmintį, pradėjo ją taikyti ir pasiekė puikių rezultatų. Sveikuolė nuolat mankštinasi, daro kvėpavimo pratimus, geria vaistažolių arbatas ir… jaučiasi puikiai. Dešimtmečiais kauptomis ir praktikoje patikrintomis žiniomis Monika dalinasi su savo šeimos nariais, kaimynais, draugais, gelbsti susirgus. Štai keletas sveikuolės Monikos patarimų, kurie padės Tau stiprinti imuninę sistemą be chemijos ir vaistų.
Ką Jūs galite padaryti kitaip, kad natūraliai sustiprintumėte savo imuninę sistemą?
Unikalios žinios Lietuvos kaimuose, ten dar yra senučių, kurios gydosi vaistiniais augalais. Bet ne kiekviena jų perduoda savo ilgametes žinias ir patirtį, nes neturi kam. Pasidomėkite ar jūsų aplinkoje yra žolininkas ir sužinokite kokios vaistažolės auga gretimoje pievoje ir miške.
Atostogos ir vaistažolės. Atostogos bus labiau įsimintinos jei atostogaudami skirsite laiko ne tik pasyviam poilsiui, bet ir vaistažolių rinkimui.. Šaltais žiemos vakarais savo rankomis rinktų vaistažolių arbata ne tik gydys, bet ir primins nuostabią vasarą.
Vaistažolės po Joninių. Dauguma vaistažolių yra renkamos iki Joninių. Tačiau ne visos vaistažolės iki Joninių pražysta. Ir po Joninių sveikuolė skina paprastuosius čiobrelius, raudonėlius, raudonųjų dobilų, žemuogių, liepų ir vaistinių medetkų žiedus bei daugybę kitų vaistinių augalų.
Vaistažolių rinkimo rekomendacijos. Žaliavos kokybė labai priklauso nuo to, kokiu oru ji renkama. Lapus, žiedus žolę, nebyrančius vaisius reikia rinkti saulėtą dieną, rasai nukritus, nes surinkti po lietaus arba rasoti blogai džiūsta, greitai pūva, pelyja, pakinta jų natūrali spalva ir vertingosios savybes. Tačiau lengvai byrančius vaisius geriausia rinkti nevisiškai subrendusius ir rasotus — taip esti mažesni nuostoliai.
Vaistažolių džiovinimo rekomendacijos. Vaistažoles džiovinkite nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tiesioginiai saulės spinduliai ardo chlorofilą bei vertingas veikliąsias medžiagas. Labai patogu vaistažoles džiovinti ir vaistažolių džiovyklose.
Kad darbas nenueitų perniek. Vaistažolių nepatartina plauti. Vos parneštas iš miško, pievos ar daržo vaistažoles paskleiskite ant švaraus maistui vynioti skirto popieriaus (jokiu būdu ne laikraščio!), džiovinkite nuolat vartydami, rinkitės gerai vėdinamą patalpą.
Vaistažolių saugojimo rekomendacijos. Nėra nieko nemaloniau, kaip, įdėjus tiek triūso ir laiko, žiemą pastebėti, kad į žoleles įsimėtė pelėsis. Todėl gerai išdžiovintos ir vartoti paruoštos žolelės turi būti saugomos tamsioje ir, itin svarbu, sausoje vietoje. Kiekvienos rūšies žaliava atskirai pakuokite į drobinius maišelius, medines dėžes arba sandariai uždarykite stiklainiuose. Sausose patalpose vaistažoles patogu laikyti ir surištas šluotelėmis. Pasak žolininkės, savo rinktas žoleles paprastai galima vartoti 1–2 metus.
Kiekvieną arbatos rūšį gerk dvi savaites. Kad organizmas pilnai įsisavintų reikiamas naudingas vaistažolių medžiagas, vieną vaistažolių rūšį žolininkė Moniką rekomenduoja gerti dvi savaites ryte ir vakare. Praėjus šiam laikotarpiui, pasirink kitą vaistažolių rūšį ir mėgaukis naujais skoniais.
Vaistažolės, kurias rekomenduojama džiovinti žiemai
Juodųjų serbentų lapai. Pasak sveikuolės — tai vaistas Nr. 1. Juoduosiuose serbentuose esantis didelis vitamino C kiekis, svarbus siekiant sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti širdies ligų tikimybę. Jie pagerina kepenų, inkstų ir net kasos funkcijas bei virškinimo sistemos veiklą. Gausūs antioksidantų kiekiai ypač naudingi kovojant su taršos ir kitų kenksmingų aplinkos veiksnių poveikiu. Pastebėta, kad reguliariai geriantieji juodųjų serbentų arbatas ar valgantieji uogas yra energingesni, geriau jaučiasi.
Vaistinė Medetka. Vaistinių medetkų preparatai malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus, gydo sunkiai gyjančias žaizdas, trofines blauzdų opas, nudegimus, išbėrimus, egzemą, uždegimines ligas, stabdo kraujavimą, piktybinių auglių augimą, skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujospūdį.
Liepžiedžiai. Liepžiedžių arbata veiksminga kosulio, peršalimo, karščiavimo gydymui. Ji pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Taip pat žiedų arbatą galima naudoti ir gerklės skalavimui, kuomet vargina angina.
Dilgėlė. Dilgėlės stiprina kraują, organizmo atsparumą, varo šlapimą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažakraujystė. Taip pat gerina medžiagų apykaitą. Dilgėlės yra puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio.
Melisa. Vaistinės melisų savybės žinomos ir vertinamos jau labai seniai. Žinota, kad jos mažina spazmus, slopina skausmus ir vidurių pūtimą. Melisas rekomenduodavo vartoti nusilpusiems po įvairių ligų, sergantiems migrena, nemiga. Puikiai tinka tiems, kurie turi virškinimo problemų, dūsta, serga astma, nemiga, isterija, podagra. Jos taip pat naudojamos ir kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.
Ramunėlė. Ramunėlės slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms; ramunėlių kompresai dezinfekuoja žaizdas, slopina uždegimus, o nuovirai naudingi ir grožio srityje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis.
Čiobreliai. Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Šios vaistažolės detoksikuoja organizmą, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių vonia gerina miegą, atpalaiduoja.
Aviečių šakelės su uogomis. Uogose gausu vitaminų A, C, E, taip pat B grupės vitaminų, folinės rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroelementų, todėl vartojamos nuo mažakraujystės, sutrikus širdies ritmui. Tai natūralus aspirino pakaitalas. Uogos vartojamos nuo peršalimo, gripo, kvėpavimo takų infekcijų. Skani ir labai vertinga džiovintų uogų, lapų ir šakelių arbata.
Žemuogių šakelės su uogomis. Uogose gausu organizmą ir kraujagysles stiprinančio vitamino C, vitaminų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stiprina kraują. Taip pat yra kaulus stiprinančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fosforo, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpilai slopina uždegimus, naikina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą.
Mėta. Mėtų arbata visų mėgstama, stiprina skrandį, kelia apetitą, reguliuoja virškinimą, ramina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti galima ir uždėjus lapus ant kaktos). Jei bėga kraujas iš nosies, mėtos lapai, įdėti į nosį, jį sustabdo.
Raudonėlis. Raudonėlių preparatai naikina žalinguosius mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimines ligas, malšina skausmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinamojo trakto veiklą, mažina padidėjusį kraujospūdį.
Imunitetas ir Sveikata
Stenkitės ne nuslopinti organizmo savigydos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą, ir vėl jūs būsite sveiki.
Lotyniškai immunitas – laisvumas nuo ko nors. Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, išsaugoti savo vientisumą. Tai organizmo atsparumas, sugebėjimas nesusirgti ar susirgus pasveikti.
Susirgus sveikatai grąžinti naudokite natūralias priemones ir tik būtinu atveju griebkitės „sunkiosios artilerijos“ – cheminių vaistų. Stenkitės ne nuslopinti organizmo savigydos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą, ir vėl jūs būsite sveiki.
Skirkime laiko sau, naudokimės tobulomis gamtos dovanomis ir būkime sveiki ištisus metus.
