Profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, iš televizijos ekranų puikiai pažįstama Jurgita Plisienė sako, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis dar pasiglemžia daugiausiai gyvybių visame pasaulyje, o kai kurios ligos gali būti tikros slapukės ir neišsiduoti ilgą laiką. Tad ką daryti, kad mūsų širdis būtų sveika? Kokias paslaptis verta žinoti, kad kuo ilgiau išsaugotume gerą sveikatą?
„Apmaudu, tačiau Lietuva yra turbūt blogiausioje padėtyje kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas – mūsų šalies pacientai miršta dvigubai dažniau nei Europos pacientai. Rizikos veiksnių šių ligų vystymuisi yra labai daug, be to, jie sumuojasi. Reikėtų paminėti, kad kitos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ir pan., taip pat susiję su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu. Tad nors sergama vienomis ligomis, dažniausiai mirties priežastimi tampa širdies ir kraujagyslių ligos“, – pasakoja J.Plisienė.
Rizikos veiksniai, apie kuriuos nepagalvojame
Kaip teigia profesorė, rizikos veiksniai gali būti skirstomi į keičiamuosius ir nekeičiamuosius, vadinasi, tai, kas keičiama, yra tik mūsų rankose.
„Negalime pakeisti amžiaus, lyties ar paveldimumo. Pavyzdžiui, darbingo amžiaus vyrai miršta dažniau nei moterys, bet kai pastarosios pasiekia klimakterinį amžių, tuomet svarstyklės persisveria į kitą pusę – tada moterys dažniau pradeda sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Moterys turi hormonų – estrogenų, kurie ir atlieka apsauginę funkciją ir dėl to moterys, kol turi daug estrogenų, yra iš dalies apsaugotos, o su amžiumi jų mažėjant, didėja ir kardiovaskulinių ligų rizika“, – dalinasi profesorė.
Ji prideda, kad vis svarbesnė darosi genetika. Jeigu artimi giminaičiai sirgo ar mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvame amžiuje, tai jau yra rizikos veiksnys.
„Keičiamuosius rizikos veiksnius – tai mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, antsvoris, stresas, ligos, rūkymas, alkoholio vartojimas, arterinė hipertenzija, cholesterolio padidėjimas ir pan., galime koreguoti patys, keisdami gyvenimo būdą, laikydamiesi medikų nurodymų ar vartodami vaistus. Dar paminėčiau, kad yra žymenų, kurie nėra rutiniškai tiriami, bet gali daug atskleisti apie širdies sveikatą atlikus kraujo tyrimą. Šiuo atveju kalbame apie lipoproteiną (a), homocisteiną, apolipoproteiną B ir kt.“, – kalba profesorė.
Kardiologė pabrėžia ir lėtinio uždegimo įtaką, kadangi apie tai šiuo metu kalbama vis daugiau: „Šiuo atveju kalbame apie didelio jautrumo djCRB (C-reaktyvinis baltymas), kuris nurodo uždegimo rodiklius ir jeigu jis yra virš 3, tai papildomas rizikos veiksnys kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas.“
Ar tikrai vyrai vengia tikrintis?
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad vyrai ypač vengia tikrintis sveikatą ir jų varu nenuvarysi pas gydytoją. J.Plisienė sako, kad vis dar pasitaiko, jog vyrai kenčia iki paskutinės minutės manydami, kad tai neva parodo jų vyriškumą.
„Kartais tokios būklės baigiasi staigia mirtimi, todėl laukti tikrai nepatarčiau. Iš klinikinės praktikos galiu pasakyti, kad šiandien situacija keičiasi – vyrai ateina vis dažniau pasitikrinti profilaktiškai, dalyvauja profilaktinėse programose. Be to, reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur turime širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Pagal ją vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 m. tiriami prevenciškai ir tai labai naudinga. Šeimos gydytojas įvertina paciento rizikos veiksnius ir jeigu mato, kad tai labai didelės kardiovaskulinės rizikos pacientas, jis siunčiamas mums, kardiologams, detaliam ištyrimui. Atliekame itin išsamius tyrimus ir randame tikrai daug sutrikimų. Būna ir taip, kad žmogus nieko nejaučia. Pavyzdžiui, neseniai pas mane apsilankė pacientas pagal prevencinę programą, kuris skundų visiškai neturėjo. O diagnozė tokia, jog buvo visiškai nuplyšusi vieno vožtuvo burės chorda ir tą pacientą teko skubiai operuoti“, – sako kardiologė.
Gydytoja sako, kad apsilankiusiam pacientui daromi patys įvairiausi tyrimai – nuo kraujo, kardiogramos iki širdies echoskopijos. „Pastaruoju metu ultragarsinis tyrimas yra kone pagrindinis kardiologo įrankis, kadangi atsako į labai daug klausimų. Atlikus pagrindinius tyrimus mes vėliau matome, ar reikia išsamesnių tyrimų“, – apie apsilankymą pas kardiologą pasakoja J.Plisienė.
Ligos ilgą laiką gali neišsiduoti
Kaip dažnai tenka išgirsti ar perskaityti, kad sveikai atrodantis ir gerai besijautęs žmogus staiga mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ar tai reiškia, kad šios ligos tikros slapukės?
„Galima pritarti tokiai minčiai, kadangi šios ligos tikrai ne visada išsiduoda, o ir ne visoms būklėms galime užbėgti už akių. Būna, kad žmogus niekuo nesiskundžia, tačiau tai nereiškia, kad jis yra visiškai sveikas. O ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių, pavyzdžiui, gali būti ir širdies ir kraujagyslių anomalijos, ūmūs gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai, aneurizmų plyšimai ir pan. Tad būna visko ir gaila, bet ne viskas yra išvengiama ar iš anksto nustatoma“, – pastebi J. Plisienė.
O ką verta žinoti apie fizinį krūvį? Kaip jis veikia širdį? „Tikrai teigiamai širdį veikia vidutinio intensyvumo fizinis krūvis – tai maždaug 150 minučių per savaitę, pavyzdžiui, galite sportuoti penkias dienas po 30 minučių. Profesionalūs sportininkai, žinoma, sportuoja kur kas intensyviau, todėl ir jų sveikata turėtų būti stebima kur kas kruopščiau, kad nekiltų sveikatos problemų. Tad mano patarimas visiems – pradėkite vaikščioti ir kuo daugiau. Vaikščiojimas yra labai naudingas širdžiai ir kraujagyslėms. Tikrai nebūtina vaikščioti nuolat labai greitai, svarbu pasirinkti sau tinkamą tempą, o kartais gerai eiti sparčiau ir taip užkelti širdies susitraukimų dažnį. Kraštutinumai tikrai yra blogai – jeigu žmogus visiškai nesportuoja ir sugalvoja nubėgti maratoną, tuomet, natūralu, kad toks krūvis širdžiai nebus dovana“, – sako gydytoja.
Ar reabilituosime kavą ir lašinius?
Kalbėdama apie mitybą, J. Plisienė taip pat laikosi nuomonės, kad blogiausia – kraštutinumai.
„Valgyt reikia viską, tačiau nereikia persistengti. Kasdienybe neturėtų tapti greitasis maistas ar visiškas druskos ir riebalų atsisakymas. Man labai nepatinka žodis „dieta“, todėl kviečiu maitintis sveikai ir galvoti apie savo mitybą. Pavyzdžiui, kava – daugelis mano, kad ji kenkia, bet kavą galiu reabilituoti. Šiuo atveju svarbūs keli niuansai, tai yra, kaip ta kava paruošta. Jeigu kava filtruota ar iš aparato, tuomet ji netgi naudinga. Yra įrodymų, kad kavą geriantys žmonės gyvena ilgiau ir rečiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Svarbu tik neviršyti 3–4 puodelių per dieną. Tiesa, problema yra su užpilama kava, kadangi tokioje gali išsiskirti ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, tad tokios kavos gerti nerekomenduočiau arba patarčiau riboti jos kiekį. Dar vienas pastebėjimas – manoma, kad espreso kava yra labai stipri ir jos gerti nereikėtų, tačiau atvirkščiai – ji yra pilna skonio ir turi mažiausiai stiprumo. Tuo tarpu, kai per kavą ilgai teka vanduo, jis pasisavina labai daug kofeino, tad turime rezultatą su daug kofeino ir mažai skonio“, – sako kardiologė.
O kaip lašinukai? Ar jiems pasakyti sudie? „Atsisakyti gal ir nereikėtų, bet nepamirškite, kad saikas yra jūsų draugas. Tad jeigu norisi lašinukų, verčiau jau suvalgyti gerų ir kokybiškų kaimiškų lašinių gabalėlį, o ne išmirkytą ar rūkytą dešrą. Tiesa, lietuviška virtuvė tikrai nėra pati sveikiausia – juk joje ir bulvių patiekalai, ir spirgučiai, ir padažai. Čia vėlgi reikėtų nepamiršti sveikos mitybos principų“, – sako gydytoja.
Paslaptys, kaip išsaugoti sveiką širdį ir kodėl toks svarbus pozityvus požiūris?
Profesorė sako, kad rūpintis savimi turime nuo pat mažumės, o jeigu nepavyko, tuomet pradėkite rūpintis savimi šiandien. „Pamažu keiskite savo įpročius, pradėkite sportuoti – tikrai galima atrasti malonią fizinę veiklą, – juk galima ir šokti, ir darže pasikapstyti. Judesys – svarbiausia, norintiems gerai jaustis. Dar labai svarbu tai, kaip žiūrite į gyvenimą. Šalyse, kur yra daugiausiai ilgaamžių, vyrauja pozityvus požiūris, bendruomeniškumas, socializacija ir apskritai adekvatus požiūris į stresą. Kadangi jo neišvengsime, belieka viską imti į savo rankas“, – sako kardiologė.
Kalbėdama apie mitybą, ji sako, kad didžiausi sveikos širdies priešai – tai cukrus ir hidrinti riebalai, tad juos reikėtų kaip įmanoma labiau riboti.
„Viduržemio jūros regiono mityba yra pati naudingiausia širdžiai, o kur dar įvairios daržovės, ypač sezoninės lietuviškos. Jų skanaukite kuo daugiau. Tačiau kalbant apie sveikatą, yra labai svarbus ir mūsų nusiteikimas. Nepykime, mylėkime save, būdami pilni meilės, ją spinduliuosime ir kitiems, o tai sugrįžta dešimteriopai atgal“, – sveikos širdies paslaptimis dalijosi J. Plisienė, linkėdama nepamiršti pozityvaus požiūrio kasdienybėje.
