Daugiau kaip 30 metų onkologinių ligų gydymo patirtį turintis R.J.Thomasas prieš du dešimtmečius pradėjo ir mokslininko veiklą, kad išsiaiškintų, kokie gyvenimo būdo komponentai gali padėti išvengti vėžio ar jį įveikti.
Šiandien jis yra paskelbęs per 100 mokslinių darbų ir rengęs ne vieną dešimtį tyrimų; išleidęs autorinę knygą apie gyvenseną susirgus vėžiu; parengęs pirmąją D.Britanijos istorijoje onkologinių ligonių reabilitacijos kursą fizinės mankštos specialistams, kuris taikomas visoje šalyje.
R.J.Thomasas dirba konsultuojančiu onkologu Kembridžo universitetinėje Bedfordo ligoninėje bei Adenbruko ligoninėje, dėsto Kembridžo, Koventrio, Bedfordšyro universitetuose, priklauso įvairioms medicininėms draugijoms, užsiima visuomenine veikla, o jo pasiekimai ne kartą įvertinti reikšmingais apdovanojimais.
Gyvenimo būdas turi žymų poveikį
Renginyje profesorius teigė, jog tikimybė išgyventi susirgus vėžiu nuolatos auga (pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų tikimybė išgyventi nuo krūties vėžio siekė 40 proc., o šiandien – 80 proc.). Tačiau problema ta, kad sergantieji turi vartoti vis daugiau medikamentų, kurie sukelia nemalonius šalutinius poveikius, kaip padidėjęs nuovargis, svorio augimas, sąnarių skausmas, osteoporozė ir kt.
Jis nurodė, jog atitinkamas gyvenimo būdas gali žymiai prisidėti ne tik kovojant su vėžiu, bet ir gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę bei savijautą.
Fizinė veikla spartina sveikimą
Anot profesoriaus, XX a. pabaigoje pasirodė mokslinė studija, kurioje nustatyta, jog pacientai, sergantys žarnyno vėžiu, turi net 14 proc. didesnę tikimybę pasveikti, jei po chemoterapijos kurso užsiima fizine veikla.
Jis pridūrė, jog nuo to laiko buvo publikuota šimtai tyrimų, kurie parodė fizinio aktyvumo svarbą kovojant su onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad mankštinantis apie 2—3 valandas per savaitę, vėžio atsinaujinimo tikimybė sumažėja 30 proc.
„Fizinė veikla padeda kovoti su vėžiu per tiesioginius ir netiesioginius mechanizmus. Netiesioginis fizinės veiklos poveikis pasireiškia per kūno svorio palaikymą, nuotaikos gerinimą, streso mažinimą ir didesnę tikimybę organizmui įsisavinti daugiau vitamino D. Tiesioginė nauda yra ta, jog po fizinės veiklos organizme įvyksta per 180 teigiamų biocheminių procesų, kurie mažina uždegimą, veikia kaip antioksidantai ir kt.“, – apžvelgė profesorius.
Svarbu parinkti tinkamą fizinę veiklą
R.J.Thomasas taip pat aiškino, jog sergantiesiems labai svarbu pritaikyti tinkamiausią fizinę veiklą ir būti prižiūrimiems specialisto – tik tuomet galima pasiekti geriausių rezultatų.
Jis pateikė pavyzdį, jog pacientams, kuriems dėl vėžio gydymo išsivystė osteoporozė, patartina mankštintis su svareliais, kad sustiprėtų kaulai, nes tokios mankštos, kaip plaukimas ar važiavimas dviračiu, nesuteiks daug naudos.
Ir nors sergant onkologine liga gali būti sunku užsiimti fizine veikla, profesorius patarė: „Mankštinkitės tiek, kiek galite ir pajėgiate. Kiek įmanoma daugiau.“
Apie mitybą svorio kontrolei
R.J.Thomasas toliau pasakojo, jog onkologiniams pacientams taip pat svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, kadangi antsvoris ar nutukimas ne tik apsunkina gydymą, bet ir padidina vėžio atsinaujinimo tikimybę pasveikus.
„Kūno svorio mažinimui rekomenduoju tris pagrindinius dalykus: laikytis protarpinio badavimo (pasninkavimo), nevalgant bent trylika valandų nuo paskutinio valgymo iki pusryčių; mankštintis prieš pusryčius (pvz., eiti pasivaikščioti); atsisakyti pridėtinio cukraus arba apriboti jo suvartojimą“, – sakė profesorius.
Pasak jo, ypač žalinga vartoti daug cukraus turinčius produktus „ant tuščio skrandžio“. Pusryčiams jis pataria valgyti sudėtinių angliavandenių turinčius maisto produktus (pvz., pilnagrūdė duona, rudieji ryžiai), o dar geriau rinktis maistą, turintį sveikųjų riebalų.
Nepamiršti polifenolių
Be to, R.J.Thomasas išskyrė, jog nors daug kalbama apie vitaminų ir mineralų svarbą, per mažai dėmesio skiriama polifenoliams, kurie randami vaisiuose, daržovėse, sėklose, riešutuose.
Polifenoliai augalams suteikia ryškią spalvą ir aromatą; jų gausu, pavyzdžiui, pomidoruose, brokoliuose, granatuose, ridikuose, aitriuosiuose pipiruose ar ciberžolėje.
Profesoriaus teigimu, polifenoliai itin svarbūs onkologinių ligų gydymui ir prevencijai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Profesorius R.J.Thomasas: su vėžiu kovoti galima valgant brokolių sriubą ir mankštinantis
„Polifenoliams priskiriami šimtai teigiamų poveikių organizmui. Vieni pagrindinių yra tai, jog polifenoliai sulėtina cukraus įsisavinimą, slopina uždegiminius procesus organizme, gerina žarnyno mikrobiotos būklę, kuri yra glaudžiai susijusi su smegenų veikla. Tai reiškia, jog vartodami polifenolių gausų maistą, jūs jausitės geriau, jūsų mintys bus skaidresnės, o nuotaika – geresnė“, – aiškino jis.
Anot jo, polifenolių suvartojimą galima lengvai padidinti į kasdienį racioną įtraukiant daržovių sriubas ar trintus daržovių kokteilius. Profesoriaus teigimu, ypač naudingos daigintos daržovės ar kruopos, kadangi jose polifenolių koncentracija yra didesnė.
Išlaikyti balansą
Galiausiai profesorius patarė, jog ne mažiau svarbu vengti perdirbtų, pramoniniu būdu apdorotų produktų, taip pat tų, kuriuose randama kancerogeninių medžiagų.
Tad, pavyzdžiui, būtų naudinga vengti keptos mėsos (ypač – apskrudusių jos dalių), arba bent jau mėsos ruošimo procese naudoti natūralias žoleles, prieskonius, citrinų sultis – šie produktai sumažina kancerogeninių medžiagų poveikį organizmui.
Pasak profesoriaus, svarbiausia – balansas. Todėl jei kartais vartojami sveikatai ne itin palankūs produktai, svarbu juos derinti su „sveikais“ maisto produktais: keptą mėsą su daržovėmis, šokoladą su vaisiais ir pan.
