Pradėta nuo viduriavimo gydymo
Pirmą kartą Lietuvoje prieš keletą metų tokia procedūra buvo atlikta Kauno klinikose – 55 metų vyrui, sirgusiam sunkiu ir užsitęsusiu žarnyno uždegimu. Gydymas antibiotikais buvo neveiksmingas, tad išmatų pagalba buvo transplantuota žarnyno mikroflora iš sveiko žmogaus į sergančiojo plonąją žarną.
Šį gydymo metodą Clostridium difficile bakterijos sukeltai infekcijai, kuria kaip tik sirgo minėtas vyras, gydyti yra patvirtinusi ir Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) patvirtino tik vienai indikacijai.
Santaros klinikų Vaikų ligoninėje nuo 2017 m. išmatų persodinimo procedūros atliekamos autizmo sutrikimų spektrą turintiems vaikams. Šis gydymas dar nėra patvirtintas kaip pagrįstas moksliniais įrodymais, kadangi pradėtas taikyti visai neseniai, ir įrodymai vis dar renkami, tačiau pirmieji rezultatai tikrai verti dėmesio.
Išmatų persodinimas gali išgyti, kai to nepavyksta padaryti stipriausiais antibiotikais.
Kaip pasakojo šių procedūrų Vaikų ligoninėje pradininkas, vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas, ši procedūra žinoma nuo senųjų laikų, buvo taikoma kinų medicinoje, tačiau šiuolaikinė medicina ja susidomėjo, kai prieš penkerius metus labai rimtame moksliniame žurnale buvo publikuotas straipsnis, aprašantis mokslininkų grupės tyrimą, įrodantį, kad išmatų transplantacija labai efektyvi gydant Clostridium difficile bakterijos sukeltą viduriavimą.
Tyrimas, kuris sukrėtė šiuolaikinę mediciną
„Tai tikrai labai bjauri bakterija, dažnai puolanti nusilpusius žmones ir sukelia labai agresyvų viduriavimą, kuris kartais baigiasi net mirtimi. Ji gydoma antibiotikais, bet dažnai sugeba prisitaikyti prie jų ir tampa atspari gydymui.
Taigi tai tikrai aktuali, rimta šiandienos problema, gydyti tenka pačiais naujausiais, stipriausiais ir brangiausiais antibiotikais, tačiau išgydyti pavyksta tik apie 70–80 proc. Likusiems liga kartojasi. Minėto tyrimu metu buvo įrodyta, kad išmatų transplantacija išgydo šiuos ligonius 100 proc.
Šis tyrimas buvo didžiulis įvykis, kuris iš pagrindų sukrėtė mediciną, ir išmatų transplantacija pradėta vertinti rimčiau nei anksčiau, nes efektas tikrai fantastinis – po vienkartinės transplantacijos ta bakterija išnyksta, ir praktiškai liga nesikartoja. Ką jau kalbėti apie ekonominį aspektą – tai kur kas pigesnis gydymo būdas už antibiotikus, be to, skirtingai nuo antibiotikų, nesukelia jokių šalutinių reakcijų.
Efektas tikrai fantastinis – po vienkartinės transplantacijos ta bakterija išnyksta, ir praktiškai liga nesikartoja.
Todėl netrukus pradėta tyrinėti, ar gali išmatų transplantacija padėti gydant kitas ligas. Šiuo metu išmatų transplantacija bandoma ne tik autizmo atvejais, bet netgi gydant onkologines, metabolines, autoimunines ligas, išsėtinę sklerozę, nutukimo, nervinę anoreksiją ir pan.“, – teigė pašnekovas.
Kodėl pasirinko autizmą
Procedūros metu sveiko žmogaus išmatos specialiu būdu apdorojamos ir darant kolonoskopiją suleidžiamos į plonąją žarną. Prieš tai tiek išmatų donoras, tiek pačios išmatos ištiriamos, kad būtų saugios.
„Kadangi probiotikais ir žarnyno bakterijomis domiuosi daugiau nei dvidešimt metų, jau seniai buvau girdėjęs apie tokias procedūras, tačiau jų imtis mane paskatino minėtas straipsnis. Autizmą pasirinkau todėl, kad yra labai aiškus ryšys tarp autizmo požymių ir žarnyno veiklos.
Daugelis mamų labai akivaizdžiai pastebi – pablogėjus žarnyno veiklai, pablogėja ir vaiko psichoemocinė būklė. Arba bet kuri mama, turintį vaiką su polinkiu į vidurių užkietėjimą, pasakys, kad jeigu jis nesituština tris–keturias dienas, tampa irzlus, prastos nuotaikos, nevalgo, nors jam nieko neskauda.
Žarnyno ir smegenų ryšys yra žinomas ir įrodytas jau seniai. Žarnyne gaminama labai daug svarbių medžiagų, kurios, patekusios į kraują, veikia smegenis.
Pavyzdžiui, žarnyne gaminama 95 proc. serotonino – vadinamojo laimės hormono. Visai įmanoma, kad kada nors, veikiant žarnyną, pavyks gydyti depresiją. Aišku, išmatų transplantacija jokiu būdu neišgydys autizmo, bet tai dar viena kruopa į bendrą gydymo puokštę, nuo kurios vaiko būklė bus geresnė“, – pasakojo V.Urbonas.
Žarnyne gaminama labai daug svarbių medžiagų, kurios, patekusios į kraują, veikia smegenis.
Ne panacėja, bet išgirsta ir žodį „stebuklas“
Pasak jo, šis gydymas, kaip ir bet kuris kitas, nėra panacėja ir padeda ne visiems. Jeigu tėvai pastebi efektą jau po pirmos procedūros, po kelių mėnesių jiems patariama atvykti pakartotinei procedūrai. Jeigu po pirmos procedūros pastebimo efekto nėra, vargu ar yra prasmės kartoti procedūrą.
„Iš tiesų sulaukiame nemažai teigiamų reakcijų, netgi tokių žodžių, kaip „stebuklas“, „fantastika“. Tėvai sako, kad labai akivaizdžiai pasikeitė vaiko emocinė būklė, jis tapo ramesnis, labiau bendraujantis. Viena mama sakė, kad net apsiverkė – aštuonerių metų vaikas rytojaus dieną po transplantacijos pasakė tris žodžius.
Atrodytų, kas čia yra tie trys žodžiai, tačiau autizmą turinčio vaiko tėvams tai stebuklas. Arba kita mama nuvedė į darželį, o jį atsiimant jos paklausė, ką su juo padarė, kad jis taip pasikeitė į gerąją pusę. Galima, aišku, sakyti, kad tai sutapimas, bet tai įvyksta būtent po procedūros“, – svarstė gydytojas.
Kas vyksta po išmatų persodinimo
Šios procedūros esmė, kad jos metu, kaip jau minėta, keičiama žarnyno mikrobiota, t. y. žarnyne gyvenančių bakterijų įvairovė.
„Padaryta daug tyrimų, kurie rodo, kad autistų vaikų žarnyno bakterijos yra kitokios nei sveikų vaikų. Implantuodami sveiko vaiko išmatas, bandome šią sudėtį pakeisti. Kitos šalys, skirtingai nuo mūsų, naudoja suaugusio žmogaus išmatas, bet vaiko išmatos yra geresnės.
Kadangi implantuojamos gyvos išmatos su gyvomis bakterijos, šios bakterijos pradeda gyventi terpėje, į kurią pateko. Aišku, išmatos žarnyne ilgai neužsilaiko, bet visgi to laiko užtenka bakterijoms „užsikabinti“.
Tik problema, kad organizmas svetimą informaciją linkęs atmesti, todėl toms naujoms bakterijoms nėra taip lengva apsigyventi kitame organizme. Dėl to kas keletą mėnesių procedūras kartojame“, – aiškino pašnekovas.
Daug tyrimų rodo, kad autistų žarnyno bakterijos yra kitokios nei sveikų vaikų.
Iš viso per 1,5 metų Vaikų ligoninėje atlikta per 30 tokių procedūrų, kurios Lietuvos gyventojams yra nemokamos. Paklaustas, kodėl tiek mažai, V.Urbonas pabrėžė, kad kol kas tai nėra patvirtintas gydymo būdas, todėl labai svarbu, kad tėvai patys spręstų, ar nori išbandyti šią procedūrą.
Pirmieji tyrimai būdavo daromi su pelėmis
Gydytojas patikino, kad pats negaunantis jokios naudos iš to, ką daro, tačiau jam įdomu ir smagu prisidėti prie pasaulinio mokslo. Tai šansas, kad Lietuva taptų viena iš lyderių šioje srityje. Jo pradėta iniciatyva, kuria V.Urbonas dalinasi įvairiose tarptautinėse konferencijose, jau domisi ir siūlo bendradarbiauti specialistai iš daugelio pasaulio šalių.
Pasak jo, svarbiausia, kad jei ši procedūra ir nepadės – bakterijoms nepavyks prigyti, ji yra nekenksminga sveikatai. Tiesa, atliekama su bendra nejautra, tačiau narkozė yra trumpa ir negili. Gydytojas teigė specialiai domėjęsis, ar ši narkozė galėtų paveikti protinį vaiko vystymąsi, ir užtikrino, kad tokių įrodymų tikrai nėra.
„Šioje srityje dar reikia atlikti daug tyrimų, pavyzdžiui, mes nežinome, kokį donorą geriausiai imti. Su kraujo donoryste jau viskas aišku, mes mokame parinkti donorą, o čia dar daug neaiškumų. Tačiau iš tyrimų su mikrobiota ateityje tikimasi labai daug. Tai labai perspektyvi mokslo sritis. Tiesa, pats mikrobiotos tyrimas labai brangus – ištirti vieną žmogų kainuoja tūkstančius, bet tai daroma.
Iš tyrimų su mikrobiota ateityje tikimasi labai daug. Tai labai perspektyvi mokslo sritis.
Beje, pirmieji eksperimentai su mikrobiota buvo atlikti dar prieš 20 metų su pelėmis: nutukusios pelės išmatos buvo persodintos liesai pelei, ir ta liesa pelė nutuko. Tuomet buvo gauti pirmieji įrodymai, kad mikrobiotos pokyčiai gali labai smarkiai paveikti organizmą ir jame vykstančius procesus.
Šiuo metu aktyviai vyksta tyrimai, kurių metu tam tikromis bakterijomis bandoma gydyti nutukimą. Tai labai plati sritis, dar daug ko nežinome, bet labai įdomu dirbti“, – sakė pašnekovas.
