„Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė sako, kad kepenys yra didžiausias ir sunkiausias virškinimo organas, sveriantis apie 1,5 kg. Fiziologai kepenis vadina organizmo laboratorija. Kepenys sintetina apie 300 įvairų biologinių medžiagų, pagamina didžiąją dalį kūno šilumos, atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų.
– Kokios tos funkcijos?
– Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, virškinime (gamina ir išskiria tulžį), detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus, atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, sintetina kraujo krešėjimą reguliuojančius faktorius, sintetina baltymus (albuminus, globulinus), padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, kaupia glikogeną, dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį, kaupia kai kuriuos mineralus, riebaluose tirpius vitaminus, kontroliuoja hormonų, fermentų veiklą.
– Su kokiomis kepenų ligomis dažniausiai susiduriama?
– Kepenų ligos labai įvairios: jos gali būti ūminės ir lėtinės, pagal kilmę metabolinės, virusinės (A, B, C hepatito, citomegalo, herpes), alkoholinės, autoimuninės, toksinės (pavyzdžiui, grybai), medikamentinės (antidepresantai, kontraceptikai, nuskausminantys, migdomieji vaistai, antibiotikai), paveldimos.
Kepenys gali būti pažeidžiamos sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis. Visi šie veiksniai žaloja kepenų ląsteles – hepatocitus, sutrikdo kepenų veiklą nuo nežymaus pakenkimo iki kepenų nepakankamumo, neretai sunkaus, kuomet gali prireikti kepenų transplantacijos. Sergamumas kepenų ligomis didėja – jos tampa nedarbingumo, mirties priežastimi.
Daugelio lėtinių kepenų ligų atveju eiga besimptomė arba simptomai yra nespecifiniai.
Daugelio lėtinių kepenų ligų atveju eiga besimptomė arba simptomai yra nespecifiniai. Gali būti jaučiamas bendras negalavimas, greitesnis nuovargis, silpnumas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, pilvo pūtimas, nemalonus (kartus, rūgštus ar salstelėjęs) skonis burnoje, burnos džiūvimas, šleikštulys ar pykinimas.
Ligai progresuojant, pacientai gali karščiuoti, pagelsti, vemti, netekti apetito, didėja pilvo apimtis, atsiranda odos niežulys, kraujavimas iš nosies, dantenų, progresuoja silpnumas, nuovargis, mieguistumas, sumažėja lytinis potraukis, moterims sutrinka mėnesinių ciklas.
Pacientai gali skųstis vienu ar daugiau simptomų. Lėtinės kepenų ligos neretai randamos atsitiktinai gerai besijaučiantiems pacientams, atliekant kraujo tyrimus ar pilvo echoskopiją, ieškant kitų organų veiklos sutrikimo priežasčių. Ūmiais atvejais simptomai atsiranda staiga, dažnai žinoma ir pablogėjusios savijautos priežastis.
– Vis dažniau kalbama apie suriebėjusias kepenis. Kas jas išduoda?
– Pastaruoju metu dažniausias kepenų pažeidimas stiprios ekonomikos šalyse – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASH). Ji yra glaudžiai susijusi su nutukimu, atsparumu insulinui, hipertenzija, dislipidemija. Laikoma, kad nealkoholinė suriebėjusiu kepenų liga yra metabolinio sindromo išraiška kepenyse.
Ši liga apibrėžiama kaip gausesnis riebalų kaupimasis kepenyse, nesant jokių lėtinės kepenų ligos priežasčių. Dėl įvairių veiksnių padidėja riebalų sintezė, mobilizacija, pablogėja riebalų skaidymas, sutrinka jų pašalinimas iš kepenų.
Ši liga apibrėžiama kaip gausesnis riebalų kaupimasis kepenyse, nesant jokių lėtinės kepenų ligos priežasčių.
Kliniškai ji reiškiasi nuo paprasto kepenų suriebėjimo iki suriebėjusių kepenų uždegimo, kuris gali progresuoti į kepenų fibrozę, cirozę, galiausiai kepenų vėžį (HCC). Paprasto kepenų suriebėjimo eiga yra gėrybinė, o uždegimas lemia kepenų ląstelių (hepatocitų) pažeidimą. Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atsiradimą ir progresavimą skatina mitybos ir genetiniai veiksniai. NASH priežastys:
-
Metabolinės: nutukimas, X sindromas, 2 tipo cukrinis diabetas, staigus svorio netekimas, ilgalaikis parenterinis maitinimas (maitinimas per zondą), badavimas, ŽIV infekcija, aplinkos toksinai, padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje (hipertriglicerinemija), Vilsono liga, lipodistrofija, plonosios žarnos divertikuliozė su bakterinio pertekliaus sindromu.
-
Chirurginės procedūros: skrandžio mažinimo operacijos, didelės apimties plonosios žarnos pašalinimas (rezekcija), apeinamosios jungtys su plonąja bei storąja žarnomis..
-
Vaistai: amiodaronas, kalcio kanalo blokatoriai, tamoksifenas, estrogenai, gliukokortikoidai, metotreksatas, psichotropiniai vaistai, prieštuberkulioziniai vaistai, statinai, vaistažolių preparatai.
Kol kas įrodymais pagrįsto nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos gydymo nėra. Terapinių priemonių tikslas – sustabdyti ligos progresavimą. Rekomenduojama reguliuoti kūno svorį, subalansuoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, gydyti būkles ir ligas, sukeliančias kepenų suriebėjimą ir uždegimą (nutukimas, dislipidemijos, cukrinis diabetas ir kt.).
Virusiniai B ir C hepatitai gydomi vis efektyvesniais naujais priešvirusiniais vaistais. Kitos lėtinės kepenų ligos gydomos, priklausomai nuo jas sukėlusių priežasčių bei kepenų pažeidimo sunkumo. Gydymo efektyvumas priklauso nuo vartojamų preparatų efektyvumo bei ligos stadijos, kuomet pradedamas gydymas.
Standartinis ūmių bei lėtinių kepenų ligų gydymas ne visada yra veiksmingas. Vaistai gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų. Todėl gydytojai vis dažniau renkasi augalinius preparatus, kurie yra natūralesni ir efektyvūs. Jie ženkliai mažiau neigiamai veikia paciento organizmą. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad fitoterapiniai preparatai yra efektyvūs gydant kepenų ligas. Jie gali padėti sumažinti kepenų fibrozę, steatozę, taip pat ir virusinių hepatitų atveju apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimo.
Vaistai kepenims:
-
Hepatoprotektoriai (tikrojo margainio, ciberžolės, kiaulpienių bei varnalėšų šaknų ekstraktas, medetkų, vaistinės dirvuolės, baltosios dilgėlės preparatai).
-
Fosfolipidai.
-
Ursodeoksicholio rūgštis.
-
Antioksidantai (vitaminas C, E, kofermentas Q10, resveratrolis, alfa lipoinė rūgštis, spirulina, amino rūgštis L-gliutationas, iš kurio organizmas gamina gliutaminą).
-
Mineralai (selenas, cinkas), vitaminai (B grupė).
Vaistinėse yra platus augalinių preparatų pasirinkimas. Dažnai juose veikliųjų medžiagų kiekis yra mažas, o tarp pagalbinių medžiagų randama ir toksiškų kepenims. Todėl reikėtų rinktis saugius su pakankamų veikliųjų medžiagų kiekiu preparatus. Augalai, iš kurių gaminami šie preparatai, turėtų augti biodinaminiuose ūkiuose ar neužterštose vietovėse, tinkamai surinkti ir paruošti vartojimui.
– Ką pacientai turėtų žinoti apie kepenų sveikatą?
– Kepenims reikia padėti. Jos turi suvirškinti ir netinkamą maistą, iš aplinkos patenkančius bei mūsų viduje susidarančius toksinus, neigiamas emocijas, jausmus. Detoksikuoti organizmą padeda įvairios priemonės: vaistažolės, homeopatiniai bei augaliniai preparatai, pirtis, vandens procedūros, refleksoterapija, pozityvus mąstymas.
Pacientai dažniausiai žino, kas kenkia kepenims, tačiau savo sveikata nesirūpina. Konsultuojant pacientus, pastebėjau, jog jie mano, kad išgers kokią nors stebuklingą tabletę ir pasveiks be jokių pastangų. Arba ima derėtis, kad šiek tiek nekreips dėmesio į rekomendacijas gyvenimo būdo ir mitybos pakeitimui, tačiau gers vaistus. Ypač tai liečia piktnaudžiaujančius alkoholiu, valgančius keptą, rūkytą, turintį daug cukraus, transriebalų, įvairių priedų maistą, valgančius nesaikingai ar nešviežiai pagamintą maistą.
Svarbus yra paties žmogaus sąmoningumas. Juk mes patys esame atsakingi už savo sveikatą.
Svarbus yra paties žmogaus sąmoningumas. Juk mes patys esame atsakingi už savo sveikatą. Žmogus pats turi norėti būti sveikas. Svarbu, kaip mes gaminame maistą, ką ir kaip ir su kokiomis emocijomis valgome. Kitos nuo mūsų pačių priklausančios priežastys yra judėjimo stoka, netinkamas mitybos režimas, per daug darbo, mažai poilsio, nuovargis, nestabilios emocijos, pyktis, apmaudas, nuoskaudos. Sveikata – tai harmonija. Jei mes atsakingai elgsimės su savimi, mylėsime save ir kitus, kūnas atsidėkos puikia savijauta ir sveikata.
