– Ar gausus prakaitavimas (hiperhidrozė) yra liga?
– Hiperhidrozė gali būti ir liga, ir būklė. Ji yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hiperhidrozė yra susijusi su mūsų genais, mes tiesiog paveldime per daug aktyvias prakaito liaukas. Prakaituoja visos kūno dalys, pradedant viršugalviu, baigiant pėdomis.
Galima diagnozuoti pirminę hiperhidrozę, kai žmogaus kūno prakaito liaukos, sureaguodamos į menkiausią stimulą, išskiria ypač didelį kiekį prakaito. Tas nedidelis stimulas gali būti susijaudinimas, karštis, ne per daug aktyvus sportas. Išskirtinė aplinkybė, kad neprakaituojama naktį, miegant. Stimulas mažas, o reakcija neadekvačiai didelė.
Antrinę hiperhidrozę sąlygoja tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, infekcijos. Sergant COVID-19 infekcija, nemažai žmonių skundžiasi gausiu prakaitavimu. Taip pat priežastimi gali būti tuberkuliozė ar kitos infekcijos. Gausiai prakaituoja moterys menopauzės metu.
Hiperhidrozę gali išprovokuoti tam tikri metaboliniai sutrikimai: skydliaukės, hipofizės veiklos sutrikimai, hipoglikemija (kai sergant diabetu organizme kritiškai sumažėja cukraus kiekis), kai kurie vėžiniai susirgimai. Gausų prakaitavimą gali paskatinti ir tam tikrų vaistų vartojimas.
– Kokio amžiaus pacientams dažniausiai pasireiškia?
– Gausiai prakaituoti gali ir vaikas, jeigu jam trūksta vitamino D. Dažniausiai klasikinė hiperhidrozė yra jaunų žmonių liga, prasidedanti iki 25 metų. Visgi nereikėtų prisirišti prie amžiaus, nes gali pasitaikyti ir vyresniems.
Gausų prakaitavimą moterims gali išprovokuoti menopauzė, kuri įprastai prasideda nuo 50 metų. Jauname amžiuje susirgęs diabetu paauglys ar jaunuolis taip pat gali gausiai prakaituoti.
– Ar gausus prakaitavimas vienodai vargina ir vyrus, ir moteris?
– Medicininėje literatūroje galima rasti labai prieštaringų atsakymų į šį klausimą. Yra teigiančių, jog gausus prakaitavimas dažniau vargina vyrus, kiti prieštarauja, jog nėra tvirtų įrodymų, kad tikrai vyrai dažniau nei moterys serga hiperhidroze. Apskaičiuota, kad Europoje nuo 1 iki 3 proc. populiacijos patiria gausų prakaitavimą.
– Kaip atskirti, ar tai natūralus prakaitavimas, tarkime, sukeltas didelio karščio ar jau hiperhidrozė?
– Pačiam žmogui visgi atskirti yra sunku. Žinoma, jis supranta, kad prakaituoja labai gausiai ir tai nėra normalu, nes prakaitas pradeda bėgti upeliais neadekvačiai reaguojant net ir į visai nedidelį dirgiklį. Mediciniškai žiūrint į šią problemą, yra specialių testų, kuriais galima išmatuoti prakaitavimo lygį.
Matuojama specialiu popieriumi, kai žiūrimas įmirkimo lygis sveriant. Yra kitas testas su jodu ir krakmolu, kur prakaitavimo lygis vertinamas pagal spalvą, kiek pamėlsta suprakaitavusi vieta.
Prakaitas pradeda bėgti upeliais neadekvačiai reaguojant net ir į visai nedidelį dirgiklį.
Pats žmogus pastebi, kad dirgiklis buvo itin menkas, o reakcija – prakaitas srūva upeliu. Antras simptomas – nėra naktinio prakaitavimo. Sunerimti reikėtų, jeigu toks gausus prakaitavimas pasireiškia bent porą kartų per savaitę.
Gausiai prakaituoti gali bet kuri kūno vieta, nes įprasta manyti, jog gali prakaituoti tik pažastys. Esant hiperhidrozei, prakaituoti gali žmogaus galva, prakaitas gali žliaugti veidu, tekėti per nugarą ar krūtinę, prakaituoja ir žmogaus genitalijos, kojos, pėdos.
– Minėjote, kad dėl šios problemos gali būti kalta genetika, o kokios dar yra šio sveikatos sutrikimo priežastys?
– Taip, galime paveldėti perdėtai aktyvias prakaito liaukas, kurios pradeda aktyviai veikti nuo įvairiausių menkų dirgiklių: susijaudinimo, įtampos, nedidelio pajudėjimo ir t. t. Tai būdinga pirminei hiperhidrozei.
O kada jau yra antrinė, jos priežastys yra įvairios ligos, tam tikros sveikatos būklės, vaistai, tam tikrų mikroelementų ar vitaminų trūkumas.
– Ar yra gydymas?
– Susirūpinęs dėl pernelyg gausaus prakaitavimo, žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o šis, įvertinęs situaciją, gali siųsti pas endokrinologą arba pas dermatologą.
Šeimos gydytojas irgi gali įvertinti situaciją, atlikti kraujo tyrimus, pasižiūrėti, ar nėra vitaminų arba mikroelementų trūkumo, o jeigu įtaria endokrininę ligą, tai konsultacija pas specialistą yra būtina. Jei tai yra pirminė hiperhidrozė, gydymą gali pritaikyti gydytojas dermatologas.
– Kaip gali padėti gydytojas dermatologas?
– Deja, stebuklingos tabletės, kurią išgėrus, visam laikui dingtų gausus prakaitavimas nėra. Tačiau yra būdų, kurie gali problemą sumažinti, sušvelninti arba išspręsti kai kuriam laikui. Galima parinkti tinkamus kokybiškus antiperspirantus, nes kartais žmonės jų vengia ar tiesiog nežino.
Juk jų būna ne tik pažastims, bet ir pėdoms, delnams. Kartais pacientams tenka priminti ir apie higieną. Tai, žinoma, yra momentinės ir trumpalaikės priemonės.
Galime pasiūlyti botulino toksino injekcijas, kurios, deja, apipintos įvairiais neigiamais mitais, jų bijoma, vengiama, bet nieko efektingesnio kol kas nėra išrasta. Injekcijos daromos į tas kūno sritis, kurios gausiausiai prakaituoja. Botulino toksinas yra vaistas, kuriuo mes gydome.
Prakaito liaukas valdo parasimpatinė nervų sistema, o veiklioji medžiaga acetilcholinas – tai cheminė medžiaga, kurią organizme išskiria nervinės ląstelės. Jis yra parasimpatinės nervų sistemos mediatorius, kuris veikia ir raumenis, ir prakaito liaukas bei skatina juos dirbti. Kai injekcijos suleidžiamos į prakaito liaukas, jos nustoja veikti, nes acetilcholinas yra sustabdomas.
Esu turėjusi pacientų, kuriems teko leisti injekcijas į delnus, nes tikrai varginanti problema, kai norint pasisveikinti reikia paduoti nuo prakaito šlapią ranką.
– Kokia būtų profilaktika ir patarimai žmonėms, kuriuos vargina gausus prakaitavimas?
– Pats savaime prakaitas yra bekvapis, bet susimaišęs su žmogaus organizmo flora, jis įgauna nemalonų kvapą. Todėl labai svarbu elementari higiena. Gausiai prakaituojantiems žmonėms reikėtų rinktis natūralių audinių drabužius ir vengti sintetinių. Turinčius antsvorio žmones gali varginti iššutimai, kuriuos gali išprovokuoti gausus prakaitavimas.
Jie susiformuoja po krūtimis, papilvėje, tarpvietės zonoje, jeigu šios kūno sritys gausiai prakaituoja. Dėl iššutimų odoje gali prasidėti infekcijos, o tada jau susiduriame su gana rimtomis dermatologinėmis problemomis. Tad būtina ir iššutimų profilaktika. Galima įsigyti specialių kremų ar pasitarti su gydytoju dėl kitų apsisaugojimo būdų.
